Planetarke

Bet miškai ir pelkės yra tikslas. Žemes ūkis Lietuvoje pats taršiausias. Ir spėju visoje EU Lietuvos žemės ūkis taršiausias. Miškai puikiai siurbia CO2. Mieste žmonės nieko neteršia, apart autoparko. Padidinus kemsynų plotus ženkliai, galėtume leisti toliau kitiems teršti, ir nereiktų mokėti po 32 eur/ha nacionalinių išmokų ūkininkams, dėl kurių būtų sutaupyti milijonai. O dėl 200-300 nuomos už tokią žemę, tai pas mus moka dideli, kurie serga didelio ploto liga. Vienu atveju kerta senelių ir tėvų paliktus miškus, ir už tuos pinigus perka trąšas tiems laukams, kitu atveju iš derlingesnių žemių pelno dalį padalina ant neigiamą pelną generuojančių laukų. Esmėje daug ha, bet kad nei nma nelieka išmokų tai nesvarbu. Galima pasigirt, kad va 200 nuomos sumokėjau už balta smėlį. Taip kad geriau nepirkti išvis trąšų tokiomis kainomis.

Kai byra 3t/ha tai reikia pamąstyti, ar verta išvis ūkininkauti, geriau valstybė apsodins žemę miškais, bus mažiau co2 ir nereiks paramos ūkininkams, nes su 5-6t/ha patys išgyvena.

Tai šimet su žieminiais jau kapūt, nes nebus kaip įrodyt, kad nearta

Tai rudenį padarau, ir kitąmet tuos kviečius drąsiai deklaruoju kaip be plūgo?

Gal kas gali paaiškint, kaip reikės per žieminių sėją įrodyti, kad beariminė taikyta, kai deklaracija kitais metais pavasarį, o prašys sėjos foto? Saugos jie foto iki pavasario?

Tipo cilindruką stumdyti gali arba oru ar hidrauliu, pagal poreikį?

Gal kas susidūrę su tokia kamera ir žino kaip ji veikia bei kur galima panaudoti?

Nesutikčiau taip jau kategoriškai. Labiau sakyčiau AG trūkumas yra bėda. Tarkim pas mus yra tokių dirvožemių, kad po kombaino suskutus diskiniu, o poto noraginiu, kad ir dvieiliu, žemė per intensyviai susidirbo, gavosi pelenai. Tai net vietomis sėta tiesiai po noraginio su sėjamąja be dirbimo. Šiemet bandysiu iškart skusti su noraginiu po kombaino, kad poto diskiniu ir sėti, mažiau važiavimų ir struktūros taip nesudaužys. Ten, kur buvo molis, nuėmus kregždes, plėšinys gaunasi vistiek geras, nes sunkus dirvožemis turi daugiau drėgmės savyje ir rišimą stipresnį, todėl išsidirba gerai, jei pakankamai darbinio greičio padaryti plėšinį. Kai užsikabina kiti trieilį, bet nėra ag, tai tik griovelius padaro, nes daugiau kaip 6km/h nepavažiuoja. Kai turi žmogus 130ag, tai su lengvesniu skutiku pajudės dar ir purens prie greičio, o su trieiliu šakės būtų.

Koks dirvožemis ir reljefas vyrauja?

Labai daug dabar teisių ir neteisių atsirado. Užpernai pavasarį pasirasė rapsus, rudenį per javapjūtę 50% kaina buvo pakilus. Graužės nagus, lipo sienom. Pernai pavasarį pasirašė grūdus, rudenį visus žiopliais pradėjo vadinti, kad nesugeba laiku kainų pasifiksuoti. Čia dabar tokia loterija, kad nėra pagal ką orientuotis ateities sandorių ir kainų. Sutinku, kad kai skaičiuojasi gerai, tai perki arba rašais grūdus. Bet viščiukus skaičiuosim po javapjūtės. P.s čia ne pačiam adresuota, o bendrai kitų pasiklausius tokia nuomonė susidaro apie žmones.

Gal daugiau nuomonių yra? Nenoriu pirkti trąšų, geriau dėti smulkių sėklų sėjamąją ir pirmyn.

Rudenį pasėjo, šiemet pavasarį sės vasarinius rapsus. Jei tiek daug naudos iš tarpinių, tai kam žmonės vežasi iš kaimyninių valstybių, 200-300 km spinduliu mėšlą?

Agronomai paskačiavo, kad 70 euru įdėjus į tarpinių mišinį, nebeverta finansiškai vežtis mėšlo ir tręšti, nes naudos bus tiek pat, o ir kaina panaši.

Kaip manote, ar tinkamai subalansuotas tarpinių pasėlių mišinys per žiemą gali atstoti 40 tonų mešlo į ha?

UM mėsiniai 2.3 eur/kg

Kokius tarpinius laikot per žiemą prieš žirnių sėją?

O tai birzelį kokia kaina buvo?

Nu jo, kai paskutinę minutę perki brangiai, nebeturi kur dingti ir mažiau save grauži. O aš nuo rugpjūčio trąšų turiu.

Bet prie naujų kraštovaizdžio elementų sukūrimo yra daugiamečių žolių juostos (ežios tarkim)?

Tai viskas ok. Bet aš pasėju ežią daugiametėmis žolėmis, deklaruoju ją kaip kraštovaizdžio elementą kurių surenku 5% ir varau į ekoschemas. Ten jau vieną negamybinę veiklą turiu, tada galiu dar rinktis 2 gamybines, kad surinkti papildimai pinigų? Taip?

O tai jei aš nuo kaimyno lauko atsisėsiu naują juostą (ežią), ne tas pats kas naujai įsėta juosta pagriovyje?

O kam tada skirta skiltis naujų kraštovaizdžio elementų sukūrimas?

Tai aš tų 3 metrų negalėsiu deklaruoti kaip kraštovaizdžio elemento? Tada ką reiškia paskutinėje skaidrėje parašyta: Kraštovaizdžio elementai: 1. Ežios palaukės 2. Paviršinių vandens telkinių pakrantės, ĮSKAITANT APSAUGOS JUOSTAS, pagrioviai 3. Medžių ir krūmų juostos. Nuo pat pradžių akcentavo, kad tos juostos bus įtraukiamos į kraštovaizdžių elementus.

Pastebėjau yra neblogų specialistų čia. Per paskutinį pristatymą neturėjau galimybės paklausti ministerijos atstovų. Aš turiu pakankamai melioracijos griovių, kuriuose noriu(privalau) įrengti bent 3 metrų apsaugines juostas. Šitas juostas noriu deklaruoti kaip kraštovaizdžio elementus ir juos prižiūrėti. Laikau gyvulius, noriu nuo tų juostų nurinkti žolę bent vieną kartą metuose ir paversti pašaru, kad nereiktų dykai smulkinti ar laikyti bardako pakraštyje lauko. Įdedu 3 skaidres, pasakykite, ar galiu taip daryti? CITUOJU: kraštovaizdžių elementų priežiūros skiltyje parašyta, kad žolę GALIMA palikti. (Nedraudžiama išvežti???)

Nedėkit krintančių kainų, skauda širdį žiūrint…