Virgis.

kai sausa tiek kiek reikia nepaima, o žydėjimo metu per lapus toks pat papildomas pamaitinimas kaip ir bamblejimo metu.

MAP 10-52, 1400 rudenį. lenkiska amofoska P19 kaO28, S31,5-430 grynais.

Nemanau kad ilgam laikotarpiui jis bus didesnis, nors per javapjūtę turėtų dar srautas dėl derlingumo pasijusti o kokybės rodikliai dar ir nuo gamtos priklausys bet pasariako turėtų netrūkti.

Pasižiūri į kainas biržoje ir gaunasi kad šiemet purškimai nuo ligų kapeikos

20€ ar 20€ x Xha?

Nepadėjo mano atveju Diskinis, dalį lauko ir technologines vėžes buvau pravažiavęs.

Kodėl? Parduodat focus?

Kiek metų reikia sėti? Šiaip neteko dar pačiam sėti, samdžiau, bet treti metai kaip sėja šalia.

Be vagučių mažai ką pasikeistų, vanduo drenuojasi lengviau per judintą vietą, plius kai dar būna pąšalas ir drenažas neveikia ten vandens būna daugiau nei nejudintoje vietoje ir tada ten atsiranda palankesnes sąlygos rapsui supūti arba temperatūros svyravimai iš teigiamos į neigiamą temperatūrą patampo šaknis.

Turiu setu ir aš po noraginio, taip pat lyginu ir po plugo pasėtų kur drenažas neveikė, nieko panašaus kaip po focus.

Kaip šiemet tiesioginės sėjos rapsas? Mano patirtimi matau kad focus visiškai netinka mūsų klimatui. Rapsas neišžiemojo, daug vietų išretėjo, kadangi buvo pasėtas į vagute kurioje tik buvo judinta žemė ir šią šlapią žiemą būtent toje vietoje drenavo vanduo ir kilnojo šaltis. Ten kur su noraginiu buvo išdirbta žemė geresnis rezultatas, bet principe nėra prasmės dirbti noraginiu ir sėti su focus.

Po boro paruūgštint sudėtinga, pagal eiliškumą pirmiausia reikia rūgštinti vandenį, paskui pesticidai ir tada trąšos, tai tipo ipili koki Ph Power su spalvos indikacija, bet po boro supilimo ten ph pakyla iki 8 ir kad numušti jau sunkiai. Gavau vieną kartą rekomendaciją naudot brassitrel, nes tas tai jau grynai paruoštas rapsui, bet nieko ten kitaip tai principe ten kur boras naudoti insekticidą nėra prasmės.

Sėta tiesiogiai su focus ir gavosi fokusas, ten kur ruožai švaresni buvo praskusktos vėžes. Žolė Barboryte, gal kas žinot vaistų?

Kam visiems? Viskas kaip ir anksčiau išskyrus tai kad sofos ūkininkams ir tiems kurie tik šiaip deklaruodavo pasėlius bus privaloma buhalterė apskaita, tai yra tiems ūkiams kurie buvo neiįregistravę žemės ūkio valdos. https://zum.lrv.lt/lt/naujienos/ukininkai-tures-tvarkyti-finansine-apskaita

Netaikau voro atvejui, bet dažniausiai geras daiktas už protingą kainą parduodamas vis ne per pirmą dieną įdėjus į skelbiu.lt, o toks kur per skelbiu nelabai parduodamas iškišamas naudotos technikos aikštelėse ir dažniausiai tokiems kurie neturi laiko ieškoti ir supratimo savo pasirinkimui.

Man 10 jau yra per daug išleisti barstytuvui, nebent tai būtų naudotas bredal su sekcijų kontrole, kadangi už tiek ar šiek tiek daugiau dar greitai nebus tokio, tai teks rinktis kitą variantą.

Transporteris greitis priklauso nuo važiavimo greičio, kadangi ji suka ratukas priglaustas prie traktoriaus arba pačio barstytuvo ( jei prikabinamas) važiuoklės rato, tai yra koks atstumas nuvažiuojama tiek pat proporcingai ir transporteris sukamas. Naujausiame Bredal tai daro hidro pavara pagal gps ir barstytuvas jau turi elektronines svarstykles, gaila bet naujausias modelis dar ne pagal mano kišenę.

Bredal norma nustatoma litrais į ha ir ji nepriklauso nuo važiavimo greičio, nes trąšas barstymui tiekia transporteris pagal nuvažiuota atstumą, šitoje vietoje kaip ir būtų privalumas bet ir tuo pačiu trūkumas, kai būna laukų su nevienodu dirvožemiu, kur dalis lauko pustomas smeliukas kur tręšimo norma galima būtų mažinti bent 50proc, tą patį būtų ir persidenginuose daryti vietoj kai nėra sekcijų kontrolės, bet ne su senesniu bredal.

Neblogas video 278564808_1043182409614416_2185131377413707510_n.mp4

Bredal be jokio kompo ir svarstyklių daugiau nei prieš 30m pagamino barstytuva kuris palaiko tikslią normą, tai elektronines svarstyklės nėra pats didžiausias privalumas, vat dėl kintamos normos tai jau privalumas, nors tą kintamą norma su bet kokiu barstytuvu iš akies galima padaryti, ko jau su bredal nepadarysi. Dėl nekondicinių trąšų kartais taip jau atsitinka kad tokių papuola, ne kiekvieną sezoną bet būna. Va su kintama norma kiek ji reikalinga praktikoje, kiek dažnai ją naudojat ar dabar kai tręšiat rankiniu būdu pagal pasėlių ir dirvožemių sudėtį keičiat tręšimo normas?

Būdavo uzsipildavau 1t tai tekdavo pavažinėti ir trąšų dasivežti prie laukų, dabar su 2t visai nesunku pasivežinti. Šiaipl bredal beria bet kokios kokybės trąšas, gali būti ir šlapios nuo vandens, aišku jau bėrimo kokybė kažkiek pasikeis bet tai nebus didelė problema. Domina kaip dirba kitokie barstytuvai, kaip priežiūra, bėrimo pločio valdymas, pakraščių tresimas?

Kuom pranašesnis už Bredal? P.S. Labai nemegstu kai reikia pašveisti rudis ir perdažyti.

Reikia patarimo, lyginu du naudotus barstytuvus Kverneland EXACTA-CL EW, ir bredal F2. Pirmas variantas su su svarstyklėmis, isobus, antras iš nerūdijančio plieno. Kuris geresnis variantas ir kodėl? Žinau tai kad Bredal beria bet kokios kokybės trąšas, bet neturi kintamos normos, bet palaiko ją nuo nepriklausomai nuo greičio, neturi kompo.

O aštuonios po keturis negeriau nei 5 po tiek pat? Arba analogiškai jei ir po du su puse?

Šiauduose K turėtų būti apie 20proc o P netoli 3, apsimokėtų mineralizuoti paskelidimui. Įdomu kokia šienainio rulonų sudėtis?