vk_

Neskubėk persodinti, nes apšals per šalnas. Galėjai anksčiau persodinti, o dabar, kai šiltnamyje jos tau jau ėmė žydėti, tai dabar geriausia lauk, kol ir lauke augančios ims žydėti.

Dėl trąšų šilauogėms gana paprasta, reiktų naudoti bechlores universalias trąšas su siera, boru ir manganu, pavyzdžiui, tokias, ir amonio sulfatą. Dabar rekomenduojama truputį patręšti amonio sulfatu, vėliau universaliomis trąšomis, po to iki liepos mėn. dar porą kartų amonio sulfatu. Tręšti santykinai nedaug, po liepos 1 d. azotu nebetręšti.
Tręšimo kiekiai labai priklauso nuo krūmo dydžio, derliaus kiekio ir ar, pavyzdžiui, daug mulčiaus yra po krūmu. Vienas dalykas, kai krūmas duoda 10 uogų ir kitas, kai nuskini 5 kg uogų. Dar sakoma, kad geriau šilauoges patręšti per mažai nei per daug.
 

Ligotus krūmus galima gydyti fungicidais. Bet dar vienas variantas, ypač kai jos persodintos ir dabar turi geresnes augimo sąlygas, būtų išpjauti senas ligotas šakas ir tikėtis, kad išaugs nauji stiprūs ūgliai, kurie atsilaikys prieš ligas.
Aš savo šilauogių dar niekuo nesu purškęs ir jos kol kas sėkmingai atsilaiko prieš ligas.

Pernai pasodinta medlieva pilna žiedų:

Sodinkite medlievas, labai vertingos ir visiškai nereiklios!

Apgenėjau ir gavosi tiesiog idealios vazos formos lazdynas:

Apgenėjau ir gavosi tiesiog idealios vazos formos lazdynas:

Pernai įveistas šilauogių laukas. Pjuvenų pilta daug, viskas aptverta, įrengta pastogė ir WC darbuotojams. Laistymas iš tvenkinio ir gręžinio. Viso turi 16ha šilauogių.

Renkantis tarpus turbūt reiktų priimti, kad sausmedžiai (kaip ir šilauogės) gali užaugti maždaug žmogaus ūgio, gal net iki 2 metrų aukščio, o taip pat tai gana platūs krūmai. Na, krūmų platumą kažkiek galima reguliuoti genėjimu. Jei tarp krūmų centrų paliksi 3 metrus, tai primesk, kad suaugę krūmai gali būti 2 m pločio, tada gaunasi 3 m tarp krūmų centrų, bet nuo centro kiekvienas krūmas į plotį dar eina po 1 metrą ir tada tarpas tarp krūmų vainikų lieka tik 1 metras. Dėl ko tau svarbus šis tarpas - dėl saulės šviesos ar dėl galimybės kažkokia technika pjauti žolę? Jei dėl saulės šviesos, tai sakyčiau, kad galima sodinti kas 3 m, bet tai minimalus atstumas ir turint daug žemės bent jau pietų kryptimi galima būtų daryti didesnį tarpą. O jei svarbu dėl žolės pjovimo - tai planuok pagal savo naudojamą techniką.
Aš šilauoges auginu tranšėjoje, tai yra susodintas eilėje, kur jų vainikai liesis, tai manau, kad ir sausmedžius galima sodinti taip, kad jų vainikai eilėje susijungtų, tai yra maždaug kas 1,5 ar 2,0 metro, bet tarp eilių reiktų daryti didesnį tarpą, kad netrūktų saulės.

Kodėl nukerpant šakelę reikia palikti mažą kotelį: 
 

Grįžtant prie trešnių, va labai aiškus V.Orecho video kaip pavasarį genėti jauną trešnę: 
Vasarą: 
 

Ankstesnio video pratęsimas, plius parodoma kaip per sekundę išspręsti Amšiejaus "trijų aukštų ūglių" problemą:
 

Va čia geras filmukas apie vasarinį genėjimą, ypač abejojantiems ar galima kokią šakutę nukirpti. Tiesa, čia apie abrikosus, o ne trešnes, bet jie taip pat kaulavaisiai ir apie juos pas mus kalbama, kad jų beveik nereikia/negalima genėti: 
 

Aa, kalbėjai apie šitą laidą, o aš ieškojau kažko apie pavasarinį genėjimą ir nuklydau.
Šitoje laidoje Amšiejus rodo iš pavasarį patrumpinto ūglio išaugusius tris ūglius ir sako, kad taip nepažeminsi. Tam turiu tokius komentarus:
1) nesutinku, kai teigia, kad prikirpus išaugę trys ūgliai gali būti aukštesni nei nenukirpus toliau būtų augęs vienas ūglys. Šaka turi tiek pat jėgų, todėl kai vietoje vieno ūglio jėgos persiskirsto trims ūgliams, tai jie išaugs mažesni.
2) sutinku, kad rodytu atveju ūglys pavasarį buvo prikirptas nelabai teisingai. Man patinka V.Orecho metodika, kai jis žemindamas visada ūglį prikerpa ties šonine šakute, kad šakos augimo jėgos būtų pervestos į tą šoninę šakutę. Tokiu atveju prikirpus ties šonine šakute augs ta šoninė šakutė ir, greičiausiai, išaugs keli nauji vertikalūs ūgliai, kuriuos sekančio genėjimo (arba vasarinio, arba pavasarinio) metu vistiek reiks vėl iškirpti.
3) prisižiūrėjau daug profesionalių sodininkų video apie genėjimą ir jaunų medelių formavimą, tai negaliu atsistebėti, kiek daug šakų reikia iškirpti. Manau, kad dauguma iš mūsų per mažai genime. (Vėliau radęs įdėsiu tokių video pavyzdžių.)
4) iš Amšiejaus kalbų minėtoje 25-oje svajonių sodų serijoje beveik neįmanoma suprasti, kaip reikia genėti trešnes. Amšiejus paburba, kad vieno negalima, antro negalima, nukerpa kelias šakeles praretinimui ir žiūrovams belieka pasidaryti išvadą, kad trešnių genėjimas ne jų jėgoms, kad reikia būti kaip minimum mokslų daktaru kaip Amšiejus, kad genėti trešnes, ir jiems belieka arba samdyti Amšiejų genėjimui, kas nerealu, arba palikti negenėtas trešnes, kas yra blogai.
5) Ką ten parodo, tai pagrinde susiję su vainiko praretinimu. O kur informacija apie tai, kaip formuoti skeletines šakas, kaip praplatinti vainiką? Pažiūri V.Orecho video - ir viskas aišku, galima eiti ir nugenėti, o pažiūri svajonių sodų / Amšiejaus video ir tampa aišku, kad viskas neaišku ir geriau nieko nedaryti. 

Sunkiai radau tą laidą, paminėjai datą prieš 3 dienas, o realiai tai ne paskutinė, o net priešpriešpaskutinė 23 serija: https://play.tv3.lt/svajoniu-sodai-10368055
Nepaminėjai argumento, o Amšiejaus argumentas tik toks, kad tai gali paskatinti vilkūglių augimą. Iš esmės bet koks genėjimas bet kada sužadina vilkūglių augimą. Jei nugenėsi vasarą kaip siūlo Amšiejus, tai lygiai taip pat paskatinsi vilkūglių augimą sekantį sezoną. Nematau tame jokios problemos, ji lengvai išsprendžiama dar vasarą iškarpant nereikalingus ūglius. Tačiau net vasarą neiškarpius nėra jokių problemų tai iškarpyti sekantį pavasarį. Mano supratimu, idealiausias genėjimas yra kai genima ir pavasarį, ir vasarą. Vasarinis genėjimas leidžia anksti nukirpti nereikalingus ūglius, patrumpinti ūglius ir nukreipti augalo jėgas vaisinių šakelių auginimui. Taip padarę gausime ne vieną ilgą ūglį, o trumpesnį ūglį su išaugusiomis šoninėmis šakelėmis, kurios greitai duos derlių.
Tą savo didelę trešnę patrumpinau maždaug metru (nupjoviau viršūnę ties pirmu išsišakojimu) ir praretinau vainiką. Labai daug žiedų, tai dar pagailėjau. Norisi kitą pavasarį dar pažeminti, turbūt nupjausiu viršūnę ties sekančiu išsišakojimu. Arba tai padarysiu pagal Amšiejų vasarą nuvalgius uogas. Aš kasmet vasarą po derliaus nuėmimo truputį apgeniu vyšnias ir trešnes. 
Pas mus daug mitų ir nežinojimo dėl genėjimo. Tai šilauogių 4 metus negalima genėti, tai žiemą negalima genėti, o apie vasarinį genėjimą išvis dauguma net negirdėję. O išties galima ir net verta genėti ištisus metus - keturis sezonus.

Mano patirtis su pjuvenom tokia:sodinant prieš kokius 3-4 metus į vieną tranšėją kliuvo pjuvenų dvigubai daugiau negu į kitas, nes pritrūkom durpių. Šioje tranšėjoje šilauogės augo prasčiausiai, nors laistymas ir tręšimas buvo visų vienodas.Tik pamulčiavus durpėmis šilauogės akivaizdžiai atsigavo ir stipriai ūgtelėjo. dabar visada mulčiuojam 50/50 durpės su pjuvenom. Pjuvenos gerai, bet reikia nepamiršti, kad tada reikės daugiau amonio sulfato, o kiek tas daugiau? sunku pataikyti, o trąšų perteklius irgi pražūtingas augalui. 
Ir mano manymu labai maži tarpai, 450 krūmų apmulčiuoti reikės daug kartų su kibiru vaikščioti, nu gal karutis kaip nors dar pravažiuos, kokios darbo sąnaudos ??? Ir dar tokiu tankumu susodinus, idealios sąlygos grybinėms ligoms plisti, ypač drėgnesniu oru, nebent suvaldo situaciją fungicidais,nes kitų variantų kaip ir nėra.

Pritariu idėjai, kad šilauoges geriausia tręšti amonio sulfatu plius universaliomis bechlorėmis trąšomis su mažu azoto kiekiu. Atsitiktinai iššokus reklamai apie juodojo penktadienio nuolaidas, išsirinkau ir įsigijau tokias "Braškių, uogakrūmių ir vaismedžių trąšas". Panašu, kad jos tam viskuo tinkamos ir pagamintos Suomijoje - "Yara Suomi OY". Beje, tos pačios trąšos parduodamos ir kitu pavadinimu - "Rododendrų ir erikinių augalų trąšos", bet tame nėra jokios apgaulės, nes pagal sudėtį šios trąšos puikiai tinka abiem šiems tikslams. O kad kai kurie pirkėjai nesigilina ir pirks tik trąšas su užrašu "Rododendrams" ir rododendro gražiu paveiksliuku ant pakelio - tai čia jau kitas klausimas.  
Beje, rododendrams ir azalijoms labai gerai tinka visos šilauogių auginimo priemonės.

Siekdamas išsiaiškinti likusius neaiškumus su minėtomis Agrochemos trąšomis šilauogėms parašiau Agrochemai emailą su tokiais klausimais:
1)      Norėčiau pasitikslinti, iš kur yra kalcio, nes mišinį sudarančiose išvardintose atskirose trąšose nesimato kalcio šaltinio. Turbūt yra dar kažkoks ingredientas, kuris nenurodytas?
2)      Ar tikrai šiose trąšose kaip sudėtinė dalis naudojamas būtent kalio chloridas? Tai yra, šios trąšos nėra bechlorės?
 Po kelių dienų gaunu atsakymą iš Agrochemos produkto vadovės:
„Atsakant į jūsų klausimus:
1.       Sudėtyje šių trąšų yra kalcio amonio salietra, kalcis yra viena iš sudedamųjų dalių šios trąšos.
2.       Taip, šios trąšos nėra bechlorės, nes sudėtyje yra kalio chloridas. Norint, kad trąšos būtų bechlorės, reiktų naudoti kalio sulfatą.
Jei dar turėsite kokių klausimų, kreipkitės.“
Bandau dar pasiklausti, kelias dienas tyla. Vėl rašau emailą su klausimu „Neplanuojate atsakyti?“ Atsako, kad buvo pamiršusi mano emailą ir pasiūlo klausti tiesiogiai gamybos vadovo. Gerai, užduodu jam šiuos klausimus:
1. Produkto vadovė į klausimą, kas yra kalcio šaltiniu šiose trąšose, atsakė, kad tai yra kalcio amonio salietra. Ar tai patvirtinate?
2. Apie šias trąšas šilauogėms rašo "turi mikroelementų: boras (B), varis (Cu), geležis (Fe), magnis (Mg), manganas (Mn), molibdenas (Mo), cinkas (Zn)". Iš kur kaip trąšose atsiranda mikroelementai? Ar čia atskirai iš kažkur perkami ir į trąšas įmaišomi specialūs priedai, ar tų mikroelementų jau būna kokiose nors pagrindinėse trąšose, kurios dedamos į mišinį? Lygtai niekur nemačiau, kad būtų atskirai parduodami mikroelementai tręšimui.
3. Sakote, kad kalcis šiose trąšose šilauogėms yra iš kalcio amonio salietros. Tačiau šių trąšų saugos lape rašoma "trąšų mišinį "Šilauogėms" sudaro: Amonio sulfatas, superfosfatas, kalio chloridas, magnio sulfatas", tai yra, mišinyje nėra kalcio amonio salietros. Tai koks tada yra teisingas trąšų "Šilauogėms" receptas, tai yra, kokios trąšos sudaro mišinį?
4. Gal ir ne visai teisinga užduoti tokį klausimą, bet paklausiu - kodėl trąšų mišinyje šilauogėms pasirinkote naudoti kalio chloridą, o ne kalio sulfatą?
Gaunu atsakymą:
„Ką Jus vardijat, taip, ten yra, daugiau aš Jums pasakyti negaliu, tai yra gamybinė paslaptis.
PVZ: fosforines trąšas sudaro ne vien fosforas.“
Dar bandau perklausti:
O kodėl pasirinkote šiame mišinyje naudoti kalio chloridą, o ne kalio sulfatą? Juk tai nėra gamybine paslaptimi.
Atsakymas:
„Man iškilo klausimas, Jūsų viso šito, domėjimosi priežastis?“
Atsakau, kad nusipirkau šių jų trąšų ir domiuosi iš smalsumo kaip sodininkas-entuziastas.
Tyla, daugiau Agrochema nieko nebeatsako.
Apibendrinu apie šias trąšas gautą informaciją:
1.      Tai yra trąšų mišinys (ilgaveikiu, biologizuotu ir kitokiu moderniu technologiju trąšų amžiuje tai tas pats kas važinėtis  su „Moskvičiumi“ vietoj „Audi“).
2.      Trąšų gamyboje naudojami patys pigiausi ingredientai (pagrinde Baltarusiško importo trąšos).
3.      Sudėtyje naudojamas kalio chloridas. Jis naudojamas kaip pigus kalio šaltinis, tačiau jo sudėtyje esantis chloras iš esmės sugadina šias trąšas. Chloras yra pavojingas tuo, kad intensyviai tręšiant jis užteršia dirvą ir augalai pradeda skursti, taip pat kai kurios grupės augalų iš prigimties yra jautrios chlorui. Kalio chloridas – tai sodrinta kalio druska todėl joje labai daug chloro, kuris tikrai kenkia, tame tarpe ir uogoms. Jeigu jau naudojame chloruotas trąšas, tai tą reikia daryti kas 3-4 metai, nes chloras yra neblogas dirvos dezinfekantas. Šilauogės specialiai mulčiuojamos, po tuo mulčiu pilna gyvų mikroorganizmų ir staiga užpili chlorido ir viską tai nužudai-išdezinfekuoji. Negerai. Net kelis kartus klausiau Agrochemos specialistų, kodėl naudoja kalio chloridą, o ne sulfatą. Projekto vadovė pripažino, kad siekiant bechlorių trąšų turėtų būti naudojamas kalio sulfatas, o gamybos vadovui turbūt buvo per gėda pripažinti, kad kalio chloridą naudoja dėl pigumo, todėl jis šį klausimą kelis kartus praignoravo.
4.      Trąšų sudėtyje nurodomas kalcis, bet tarp išvardintų mišinį sudarančių atskirų trąšų kalcio šaltinio nėra. Gamybos vadovas atsisakė patvirtinti, kad ten yra kalcio amonio salietra, kurią buvo paminėjusi produkto vadovė. Manau, kad jos ten nėra, nes tikrai ja būtų pasigyrę vardindami mišinį sudarančias trąšas ir atsakydami į klausimą būtų patvirtinę. Tad lieka dvi realios versijos – arba ten įdėti dolomitmilčiai (Kalcis turbūt yra iš dolomitmilčių (patikrinkite šių trąšų tirpumą). Dolomitmilčių pagrindinė pareiga didinti (neutralizuoti) dirvos Ph, o tik po to kaip šalutinis poveikis – kalcio ir magnio šaltinis. Jeigu šiose trąšose yra dolomitmilčių, tai jos yra kaip sakoma  „žemiau plintuso“.), arba išvis ten jokio kalcio nėra.
5.      Tiesą sakant, jei jau dėl tokių medžiagų kaip kalcis kyla pagrįstos abejonės, tai lygiai taip pat galima abejoti mikroelementų buvimu. Į klausimą apie mikroelementus sudėtyje gamybos vadovas taip pat nieko neatsakė.
Rezultate turime trąšų pakelį su gražiu paveiksliuku ir lietuviškos įmonės užrašais, tačiau nelietuvišku ir abejotinos kokybės turiniu. Išvadas kiekvienas darykitės pats, o aš nuo šiol ratu apeisiu visas Agrochemos trąšas.

Pas mane lazdynai žydi, išlindę moteriški žiedai. Apžiūrėjau vieną mažą, žemesnį nei metro lazdyniuką, jame nėra nė vieno žirginėlio, bet ir jame išlindę keli moteriški žiedai.

Pas mane lazdynai žydi, išlindę moteriški žiedai. Apžiūrėjau vieną mažą, žemesnį nei metro lazdyniuką, jame nėra nė vieno žirginėlio, bet ir jame išlindę keli moteriški žiedai.

Apie purškimus: 
Aš paskutiniais metais purškiu tik kokį vieną kartą nuo amarų. Pernai atsirado dvi problemos - trešnes užpuolė kirmėlytės (uogų viduje), taip pat truputį pakirmijo pora slyvų ir kriaušės susirgo rūdimis. Šiemet bandysiu nupurkšti nuo vyšninės musės, o su kriaušėmis nežinau ką daryti, anksčiau jos taip nesirgdavo. 

Baltarusis pasakoja kaip versliniu būdu augina šilauoges. Atkreipkite dėmesį, kokiu sluoksniu apmulčiuoja: 

Sodinimo klaidos: 
 

Ta proga ir Amšiejus išleido laidą šilauogių genėjimui:
https://play.tv3.lt/svajoniu-ukis-10367181

Ta proga ir Amšiejus išleido laidą šilauogių genėjimui:
https://play.tv3.lt/svajoniu-ukis-10367181