Gintas.

Na dalinti į 3 aš norėčiau, nes pirmąjį tręšimą atlieku anksti kol dar pašąla. Nes kitu atveju reikėtų labai ilgai laukti kol išdžius dirvos (vakarinėje pusėje kritulių dažniausiai netrūksta) ir arba vėluočiau arba viską tektų suversti per 1 kartą. Nes aš ne iš tų kurie maknoja po laukus iki ašių su barstytuvais ne prie širdies tokia veikla.

Na aš iš įvairių informacijos šaltinių, žmonių nuomonių ir savo asmeninės patirties pasidariau tokias išvadas dėl azoto tręšimo. Galima tręšti viską iškart ir galima tręšti dalimis derliui esminės įtakos tame nebus beveik galiu galvą guldyti ir vienais metais kulsit daugiau padarę pirmą variantą kitais antrą tai priklausys nuo aplinkos veiksnių. Todėl atrodytų, kad geriausia yra viską suversti sykiu, bet yra vienas bet. Reikėtų prisiminti ta seną gerą pasakymą, kad mes tręšiame ne augalus, o dirvožemį. Todėl, kaip jūs ryte neprisivalgot visai parai taip ir dirvožemis. Todėl aš tręšiu 2 kart norėčiau 3, bet tiesiog nelieka tam laiko dėl šienapjūtės.

Na nežinau ar tikrai taip sunku persiorientuoti. Kaip suprantu esat augalininkystės ūkis tai sakykim pradėti auginti mėsinius galvijus nėra taip sunku. Tarkim reikės jums atstatyti pievą tai jau pašaro per vasarą yra. Galima pirkti veršelius paauginti per vasarą ir parduoti rudenį, galima suręsti pašiūrę ir auginti netik per vasarą tik reikės tada ir pasiruošti pašarų kas jau kainuos daugiau. Tačiau esmė, kad jūs prie augalininkystės pridėję gyvulius galėsit sunaudoti tarkim sudygusius javus, nekondicinius ankštinius ir pan. Tai ir yra žaliojo kurso pagrindinė mintis. Tarkim Lenkijoje absoliuti dauguma augalininkystės ūkių iki +- 150ha šalia tų pačių kviečių, rapsų, miežių augina kelis hektarus daržovių bulvių, burokėlių, svogūnų, morkų ir pan. Taip turi darbo visus metus plius nė nereikia sakyti, kad pelningumas iš hektaro visai kitas. Todėl kai lygina Lietuvos pelningumą iš hektaro mes taip tragiškai atrodom, nes pas mus tiesiog augina javus ir tuo pasibaigia ūkio veikla. Rizikos nėra skaidomos todėl kai derlius sumažėja visi pradeda "bėdavotis" kaip negerai kaip skriaudžia gamta. O ką padarei, kad užsidirbtum daugiau tada man kyla klausimas ? Netaikau to tiesiogiai jums, nes nežinau jūsų realios situacijos kalbu apie visą Lietuvos žemės ūkį. Kur labai norima susilyginti su kaimynais, tačiau yra dirbama žymiai mažiau.

Aišku kad mėšlo terpimas nebus sutrumpintas iki rugpjūčio 15. Tačiau, kad galutinė data visad bus lapkričio 15 ir jos nesutrumpins taip pat nebūčiau tuo 100proc. tikras. Juolab kai kalbos apie tvaresnį ir naudingesnį organikos panaudojimą yra gvildenamos visoje Europoje. https://www.fwi.co.uk/news/opinion-farming-rules-for-water-present-challenges-for-all

Ne dėkui alkoholio nevartoju. Ne nesu, nes esu realistas man pakanka įdėti 6t. Tada uždirbu kažkiek net jei kuliu 4t. O jei kaip sakot kortos sukrenta ir iki 8t gali būt. O kodėl tie grūdai važiuoja ? Jūs sėklininkas tai jūsų neliečia, bet kodėl tada kiti auginantys javus vartojimui jų neparduoda Lietuvos kepykloms ir malūnams ? Parduoda įmonėms, kurios išveža tai toli. Tada pas mus atveža rusiškų nes taip pigiau. Paliktų produkciją čia nereiktų rusiškų. O mėšlo upės tekėjo daugelį metų ir kai pagaliau jas pradėjo sausinti. Tokiems ale ūkininkų atstovams kaip Vilionis pradėjo kaist minkštoji. Dėl manęs tegul aria nors ir Žuvinto rezervatą, bet tas kasmetinis inkštimas jau vemt verčia. Derliaus kaip nėra taip nėra Lietuvoje. Anksčiau maniau kad miescionys kvaili ir buvo pikta kai be ūkininkus su m tuo pačiu mėšlu maišo. O su jais sutinku 90proc. Žinoma yra dar kažkiek tikrų ūkininkų bet turbūt mes nykstam. Matau problema tame, kai pelningai norima dirbti kitų sąskaita ir nesvarbu kieno: gamtos, dirvožemio ar mokesčių mokėtojų. Matau problema kai norima dirbti pelningai esant neįmanomoms tam sąlygoms. Pats esat iš derlingesnės Lietuvos dalies todėl nelabai suprantat koks yra "naujųjų grūdininkų" mąstas ir kokiose jie žemėse bando dirbti pelningai ir kaip tai bando. Būna juokinga iki kol pasidaro graudu. Ir šeip iš savo patirties galiu pasakyti, kad derlius ir ūkio pelningumas koreliuoja mažėjančia kreive su hektarų skaičiumi kuo stambesnis ūkis tuo jiems sunkiau dirbti pelningai. Arba bent tiek galima suprasti per jų tas ašaras. O aš pats nelabai suprantu kaip galima ūkininkauti nepelningai pats to dar nesu patyręs Na nieko dar jaunas gal atrasiu šį stebuklą. Arba kodėl pasėjus tarpinius augalus ūkis žlugs, kodėl palikti 2-3 metrus prie melioracijos griovių kaip civilizuotose šalyse yra tyčiojimasis iš ūkininkų ?

Pats žinau ir toki ūkį, kurie 300vm azoto naudoja mineralinio. Man protu nesuvokiami tokie dalykai juo labiau, kad derliaus tikrai priedo stebuklingo negauna. Todėl yra įstatymai, kurie nurodo tas gaires bet reikia naudoti savo smegenis. Mano mintis šiuo atveju buvo paaiškinti, kad galima padaryti geriau su ta organika ir jei bent vienas kažkas tai perskaitęs susimąstys jau bus gerai. Reikia patiems elgtis ir ūkininkauti atsakingai, o idiotų visada buvo ir bus ne tik tokių, kurie kaip minėjau 300 azoto pila, bet ir kurie žydinčius rapsus dieną purškia ar glifosuoja porą dienų prieš pjūtį. Bandai paaiškinti, bet jei smegenyse per mažai vingių nieko nepadarysi. Kiekvienas save gerbiantis ūkininkas žino, kad Lietuvoje aktyvioji augalų vegetacija užsibaigia rugsėjo vidurį +- pagal klimatines sąlygas. Bet iš kur tamstai žinot, nes kai negerbi kitų pirmiausia negerbi savęs. O Gentvilui laiškų rašyt nereikia jau patys susiprato ir paaiškino kad šiemet buvo paskutiniai metai kai pratęsė tręšimo laiką po rugpjūčio 15.

Na tai o kaip galvoji iš kur vargšai nuskriaustieji augalininkai (ne visi kalbu tik apie tuos kurie čia dabar garsiausiai verkia per visas medijas), kurie labai jau nori tą ministrą nuversti pragyvens. Tik atseliuojant įmanoma išgyventi, o jei dar suarus kokį pelkyną-durpyna, smėlio ar žvyro karjerą ir negavus ten 10t derliaus galima pasiskųsti prastais metais dar šauniau.

Nesakau kad tik pavasarį reikia tręšti organika. Sakau, kad mokslas sako ką reikia daryti jei nori gauti didžiausią naudą. Mano nuomone reikia iki rugsėjo atlikti tą darbą kol dar vyksta efektyvi fotosintezė ir gyva dirvožemio mikroflora ir grybai. Specialiai informacijos šaltinių seniai skaitytų dėl tavęs neieškosiu. Samdyk kažką jei pats negali. Dėl sintetinių trąšų yra kita bėda ir visiškai ne apie tai kalbu. Beje žaliasis kursas tai turėtų kaip ir sutvarkyti. Tamsta man primenat tokį vieną dabar labai garsiai verkiantį rėksnį iš Kelmės , kuris deklaruoja esąs labai žalias ir inovatyvus viską moka viską žino tikras ūkininko etalonas, bet vos paaiškėjo žaliojo kurso gairės. Kažkas iš jo pradėjo tyčiotis iškart.

Didžiausia grikių nauda dėl jų šaknų. Sugeba partraukti ir atpalaiduoti maisto medžiagas ypač fosforą. Kitiems dar patinka, kad yra greitai nušalantis augalas todėl galima kad ir tiesiai pasėti kviečius be glifosato. Nes ta 20-30 metų pieva ne vakuume yra. Vos pasėjus javus iš kaimynų atkeliauja kenkėjai ir ligos.

Mokslas jau seniai yra nustatęs, kad mūsų klimatinėmis sąlygomis mėšlą norint juo patręšti laukus, o ne Baltiją jis turi būti paskleistas laukuose pavasarį. O kai sakai tie kas laiko visus metus turi planuotis geriau arba įsirengti rezervuarus su atsarga. Tikiuosi, kad Lūs paskelbta naujiena, dėl terminų sutrumpinimo taps kūnu ir tada Baltijoje sumažės teršalų kiekiai ko pasekoje reikės mažiau draskytis su žaliuoju kursu.

Palankūs orai mėšlo vežimui baigėsi maždaug prieš mėnesį gal net seniau. Niekad nesuprantau tų kurie mėšlą veža vien tam, kad išvežti, o kad iš jo naudos 0 arba minimaliai nesvarbu. Asmeniškai pats išvežu pavasarį ir žinau kad išgaunu maksimalią naudą jei turiu dar likusio tada rugpjūtį prieš kviečiu sėją ir esu visiškai ramus dėl terminų, ispurvintų kelių ir išmaurotų laukų.

Tie 200€ netik žemės dirbimas o visų operacijų kaštai. Nesakau kad čia aš darau viską idealei ir visi turi sekti. Tiesiog norėjau parodyti kad pelnas ne nuo supiltų trąšų kiekio ir tonų priklauso. Man kaip smulkiam ūkiui optimizuoti išlaidas yra labai svarbu, nes reikia modernizuotis. Jei nebūčiau mišrūs ūkis jau sėčiau notill su kuria nors iš pigių notill sėjamųjų tada išlaidos dar labiau sumažėtų. O kad didelės bendrovės gali sau leisti dirbti kad ir ant 0 manau yra aišku( Nesakau kad taip yra jūsų paminėtu atveju).

Na nežinau ką ne taip skaičiuojam, nes kaip ir surašiau mano trąšos chemija ~300€ draugo ~600€ žemės dirbimui ir kurui ~ 200e paskaičiavom pas abu, o kad yra ir daugiau kintamųjų tai faktas. Jei įtrauktume technikos nusidėvėjimą ir savo darbą įvertintume ar žemės nuomos kainą, bet čia tokie veiksniai, kurių nelabai pakeisi, o chemijos ir trąšų įdejimus gali pakeisti kasmet. Beje ką galiu dar paminėti, kad abu užauginom ektsra-1klasės grūdus, todėl viską dar lengviau palyginti. O pardavimo kainas taip pat galima suvienodinti tada pelnas gausis +- lygu, bet mano investuotas 1 euras vistiek bus atnešęs daugiau nei draugo.

Nebesu jau studentas, bet baigiau netaip seniai, todėl galiu atsakyti. Tą eksperimentinį ūkį ar kaip jis ten vadinasi tikrai ne Liakas prižiūri ir nekokie mokslininkai iš universiteto. Ten dirba agronomas, kuris ir sprendžia viską. Turi 9 laukų sėjomainą. Turiu galvoj tikrą sėjomainą (ne kveiciai rapsas kviečiai pupos kviečiai), o kai ištikro tas pats augalas gryžta į lauką po 9 metų. Atsakyti kodėl būtent suarta pavasariui tiksliai atsakyti negaliu, bet mano spėjimas būtų, kad tiesiog jie sėja su senučiu rapidu, o jis kaip žinom nei notill nei striptill nesėja (žinoma eksperimentuoja kiti ir bando su rapidais, bet čia jau kita kalba). O kodėl neperka striptill/notill sėjamosios paklausit. Dėl tos pačios priežasties kaip ir kodėl kukurūza, kai studijavau pjovė smarkiai peranksti ( nes neturi savo smulkintuvo ir samdo paslaugą kuri kada gali tada atvažiuoja) ir dėl tos pačios priežasties kodėl sėja su tuo senu rapidu. Nes nėra lėšų naujai technikai. Ūkis turi pats save išsilaikyti mokėti darbuotojams gan solidžias algas (bent prie gyvulių ) dalį laukų skirti įvairiems bandymams kur nebūtinai bus pelno ir kaip aš suprantu, bet gal ir klystu, kad jis negali dėl savo specifikos pasinaudoti paramomis. O dėl mokymo tai taip buvo paskaitų ir kai plūgą mokė reguliuoti. Bet kaip Bogužas per paskaitas sakė : visi Lietuvos dirvožemiai yra tinkami beariminiam dirbimui ir anksčiau ar vėliau visi pradės dirbti be plūgų išskyrus ekologus jiems tai atleistina.

Pasižiūrėjau užrašus ir pasitikslinau tai netgi 35e į mano pusę gavos. O matematika tokia mano įdėjimai su treštuvu ir purkštuvu buvo 310e/ha su 150vm azoto, kai draugo 615 ir 190-200vm azoto. Kitoms sąnaudoms kaip žemės dirbimas, kuras ir pan. skaičiavom, kad maždaug abu panašiai išleidžiam po 200e/ha.

Na turiu šiemet pavyzdį, tiesa nei aš nei draugas nesėjome notill, bet reziumė aš savo 30-40 balų žemėj žemaitijoj kūliau vidutiniškai 5,6t kviečių, draugas 50-60 balų žemėj suvalkijoje 7,3t. Kai pasilyginom ką uždirbom jo didelei nuostabai aš 15€/ha daugiau. Tiesa reikia paminėti kad jis kviečius pardavė po 190€/t aš 210€t. Bet bendrą vaizdą manau galima puikiai susidaryti.

Būtent, kad kalbant apie dirvozemio degradacija. Dirvožemiui daug geriau tie porą šimtų salietros nei tona trąšų ir ypač insekticidai ir fungicidai.

O gal to pustonio pritrūksta ne dėl herbicido, o dėl rudenį nesutvarkytų pabirų, kurios stelbia rapsą

Dauguma sako, kad reikia gilesnio dirbimo. Aš asmeniškai praskutu su diskiniu posėlį 6-8 cm gyliu ir sėju. Kadangi priežiūra tik herbicidas, o ir npk ne kasmet jiems duodu derliai nėra įspūdingi. Vienais metais su trąšom 2t/ha kitais be trąšų 3,7t/ha.

Puikiai pažystu tokius ūkelius dažniausiai po jų žemę reikia gaivinti kelis metus nes net pieva neauga. Augina rapsas kviečiai nemažiau 200vm azoto ir kasmet 200-300 fizinių sulfato ir nesvarbu kad žemės našumas apie 30 ir ji linkusi rūgštėti svarbu paskaitė kad Kėdainiai ar Šakiai taip tręšia vadinasi reikia.

Kad šalta nieko rapsas dar auga ir kažkiek pasiimtų, bet jis jau turėtų ruoštis žiemos miegui, salietra suaktyvina augimą ir jei staigiai užšaltų augalas bus nepasiruošęs. Kaip esu girdėjęs pasakymą tas pats kas spausti akseleratorių ir stabdį vienu metu.

Na aš nemanau, kad čia viskas taip juodai bus kaip dabar daug kam atrodo iki pavasario laiko labai daug ir kaip reikės atsėti tas pievas dar gali keistis.

Na nežinau jd kombainai tikrai ne stebuklai pažystamas šimtaprocentinis jd fanas t serijos įsigijo, tačiau pirmą sezoną nukūlė su pakaitiniu, nes to dojus taip ir nepaleido tiksliai nepamenu kas per bėdos buvo. O draugas taip pat rinkosi tarp jd ir nh pasirinko nh, nes už tą pačią kainą daug rimtenis kombainas išeina aukštesnės našumo klasės kolkas labai patenkintas. Temos autoriui nors ir ne iš asmeninės patirties, bet patarčiau link nh, o likusius pinigus galima geriau panaudoti, nei sumokėti už dojaus antkainius.

Šeip iš visų jūsų išvardintų dalykų šitas ministras atsakingas tik už mulčiavimo uždraudimą, o už kitką atsakingi buvę ministrai. O tas vakarykštis parėkavimas man nelabai suprantamas, kaip ir tas didingasis ministro vertimas. Kaltina jį dėl to, kad mažiau grūdų prikūlė šiemet. Na nė prokur čia logikos nematau. Kaltina, kad gyvulių mažėja, bet kad išmoką už karvę šiemet padidino 50e ir didžiąją dalį paramos bus skirta gyvulininkystei. Kažkaip būtent tas nepasitikėjimo raštas buvo įteiktas iškart po to kai sužinojo, jog augalininkystei bus mažesnė parama.

Ne pupų pabiros kaltos, kad iššuto o tų pupų, kurias nukūlei sukauptas azotas.