Gintas.

Kaip DELFI straipsnyje sakė Navickas Estija išsiderėjo šitą reikalą ir susitvarkė viskas tikėkimės ir mums tai pavyks. O, kad Estijoj lengviau būt vieningiems tai faktas kai visoj šalyje 10 kolkozų visas šalies žemės ūkis.

Čia turbūt apie vienmetę svidrę turėjot galvoj ?

Priklauso dar kokiame rajone ar kokio našumo žemės vyrauja. Bet su 100ha vien augalininkyste be pildomo uždarbio iš šalies verstis bus sunku. Mišriame ūkyje su gyvulininkyste verstis būtų lengviau bet reikės daugiau pradinių investicijų gyvulių įsigijimui, infrastruktūros įrengimui ir pan. Bet kuo labiau ūkis bus diversifikuotas tuo mažesnė tikimybė susidurti su financinėm problemom. Puikus ūkio modelis augalininkystė + bulvės ir/ar daržovės, bet reikia rasti ir kur patogiai realizuoti. Kas pelningiausia atsakyti neįmanoma, nes tam yra aibė įtakojančių veiksnių. O kad kažką patarti kitam reikia taip pat žinoti visus niuansus ar ateini iš kitos sferos ir apie ūkį neturi žinių ar nupirktas buvęs ūkis su infrastruktūra ar perimamas tėvų ūkis ar yra technikos parkas.

Be ankštinių ?

Pavasarį išbandžiau būtent biomaso bakterijas kviečiuose iki tol buvau irgi gan skeptiškas, bet panaudojus skepticizmas dingo. Kontrolėje buvo apie 2 (1,8 jei tiksliai) atmesti segmentai kur purkšta 0-1 (0,5 tiksliai). Tie kurie sakot, kad purkšti neapsimoka, nes tiesiog sukursite palankias sąlygas ir turėsit bakterijų viskas gerai tik yra, pora bet. Pirma palankios sąlygos bakterijoms yra pievose, bet ne javų laukuose, nes nemanau kad įmanoma daugumai atsisakyti fungicidų ir herbicidų bei sėti tik notill. Antra kaip sukontroliuosit kad dirvoje būtų tos bakterijos, kurių reikia mums ir mūsų augalams, nes būtent blogosios bakterijos ir grybai yra daug atsparesni nepalankiems veiksniams nei gerieji ir blogieji dauginasi greičiau. Manykit kaip norit visada bus galvojančių priešingai ir besipriešinančių, bet aš visai atvejais geriau panaudosiu bakterijas nei papildomai trąšų sintetinių trąšų. Tuo labiau, kad kaina ypač dabar bakterijų pusėje.

Šiemet dar žalinimas kitąmet ekoschemos jį pakeis. Na o čia jau rimtas pareiškimas iš ministro turėtų daug kas laimingas patapti: https://m.delfi.lt/agro/agroverslo-naujienos/article.php?id=89148171&amp=1

Labai smarkiai klysti. O dabar sakau gal kažkas pasakys kaip interpretuojasi šitos eilutes ar čia kas kaip nori gali jas suprasti ? " "Atkuriant pievas turėtų būti sėjami žoliniai augalai, kurie privalo būti išlaikyti ir deklaruojami 5 metus iš eilės. Atkurtų pievų plotų arti negalima." Dėl paskutinio sakinio įdomu pasidarė tai kiek tu plotų arti negalės tuos 5 metus ar iki pasaulio pabaigos ? Logiškai mąstant tai 5 metus, bet jei siekiama turėti daugemečių pievų tada kaip ir ilgiau turėtų būti jos nejudinamos. Kaip pajuokavom su draugais visada galima sėti tiesiogiai ar su skutikais jei nebeleis į tuos plotus plūgo įkišti.

Tame ir esmė, kad natūrinis su 10ha ir yra natūrinis, jie dažniausiai dar ir priklauso pensijinio amžiaus žmonėms ir jo niekas neperims, o ūkis tarp 50-100ha yra toks į kurį turi būti sutelktas valstybės dėmesys. Jei veiktų kooperacija tada gal ir su tais 10-20ha būtų galima ūkininkauti, bet deja gyvename ne Lenkijoje.

Na nežinau kaip suprantot mano pasakymą, kad pats nedalyvavau tai tikrai jie ten ne vieni pasiėmė tuos gyvulius ir išvažiavo. Tiesiog pas mus ūkyje darbai yra pasidalinti taip, kad mano pagrindiniai darbai vasarą yra laukuose ir tąkart nebuvau. Bet esmė ką norėjau pasakyti tai kad anoje žinutėje sako, kad Utenos mėsa labai prie gyvulių išvaizdos kabinėjosi, o pas mus kaiptik atvirkščiai dar stebėjosi kokie gražūs gyvuliai tai tiek ir norėjau pasakyt.

Dauguma to nesupranta, bet reikia didinti ne intensyvumą, o efektyvumą. Intensyvumas sukelia tik didesnę taršą ir abejotiną naudą, efektyviai panaudojus tarkim trąšas tarša sumažėja derlius padidėja vieni pliusai. O kad efektyviau darbas vyksta smulkiose grupėse nei stambiose seniai įrodytas faktas.

Aš nežinau daug ko ir kasdien bandau sužinoti kažką. O jei rimtai tai dar tada kai azotas rudeni kainavo >500e ir kilo pasakiau, kad lauksiu, bent kol vėl grįš prie <500e/t ar prašausiu ar ne laikas parodys.

Na jei jau žaidžiam detektyvus galiu papasakoti. Gyvuliai ne mano vardu todėl man nebuvo būtina dalyvauti. Dirbau laukuose tuo metu. Kainą telefonu pasakė vieną atvažiavus kaip sakiau 10 ar 15cnt daugiau tai ar ginčytis reikėjo, kad mažiau duotų ? Buvo parduodami tik 2 galvijai ne 2 fūros jų todėl perdaug neprisiderėsi.

Nelabai suprantu kokių sliekų čia ieškot ? Paskiau kaip buvo mano atveju ir tiek.

Kels mažiau panikos. O kainą reikia rašyti tokia kokia yra dabar minimoje gamykloje. Nes yra galvojančių, kad kaina kyla nuo 700e ir bus ištikro tas vadybininkų krištulo rutuliuose matytas skaičius 1000€/t. O jei būtų parašyta, kad kaina kyla nuo 600e galima suprasti, kad jo nebus.

Taip pats tame nedalyvavau dirbau kitus darbus, bet informacija visą žinau. O ir nekartą dalyvavęs, todėl žinau kaip būna kai atvažiuoja koks viskuo nepatenkintas senis, kuris tik zyzia. Sakau kaip buvo, jog atvažiavo malonus jaunuolis ir viskas praėjo labai sklandžiai.

Claasui gal ir lengviau rasti dalių, bet jos žymiai brangesnės, o jei dar originalios išvis gali kosmosą kainuoti palyginus tokio seno kombaino vertę. Dabar daug tų Volvo specialiai kaikurie dalims juos veža iš užsienio todėl bent 10 metų manau dėl dalių bėdos nebus paskui jau gali ir morališkai jie pasenti jei nebebus su jais dirbančių sumažės ir dalių pasiūla. O šeip pas mus aplink labai populiarūs tie Volvo smulkiuose ūkiuose kaip ir niekas jų nepeikia apsidirba ir savo ir dar kitiems spėja.

Dėl pupų nežinau, bet žirniams aš pavasarį tik diskiniu 5-8cm suskutu posėlį jei lengva žeme pakanka ir 1 kartą jei sunki ir drėgnesnė po dienos ar dviejų pravažiuoju antrą kartą ir sėju. Kadangi auginama beveik be trąšų (tik kas lieka likučiai) ir chemijos (tik herbicidas) negaliu atsakyti ar tai idealiausias variantas, bet derlius manau neblogas apie 3t/ha normaliais metais.

Na nežinau šiemet po poros metų pertraukos pardavėm utenai, nes kaip ir sakai kainą geresnę pasiūlė nei kiti. Pats nebuvau kai pirko, bet viskas praėjo labai sklandžiai niekas nesikabinėjo nei prie gyvulių išvaizdos nei šeip koks zyziantis vairuotojas kai būna ir dar net 10 ar 15 cnt didesnę kainą davė nei buvo telefonu sakę, bet čia gal ir rinkos kaina kilo tuo momentu.

Būtent tik manau pamiršta reikėtų rašyti kabutėse. Dar įdomiau kad šitas purvasklaidos puslapis yra aiškiai pareiškęs, kad yra ūkininkų partneris, bet matyt trąšų pardavėjai geresni partneriai, o paskui būna tokie straipsniai. https://m.delfi.lt/agro/agroverslo-naujienos/article.php?id=89060863

Tai jūs galit tvarkytis su savo nuosavybe kaip norit, kad ir bananų plantaciją pasisodinti ir tos pievų neatkurinet, bet tada ir išmokų nesigvieškit. Man juokinga kai čia apie kažkokius nuostolius ar nuosavybės varžymus kalba. Vadinkit daiktus tikrais vardais tai yra išmokos. Norit ES pinigų dirbkit kaip ES liepia. Nepatinka visad galit sėti ir deklaruoti viską 100% kaip norit tik išmokų atsisakykit. Dar juokingiau visokie ultimatumai su mėšlu ir šienu Vilniuje skamba, kai net nėra aišku ar reikės nors vieną kam nors hektarą atsėt. Gaila, kad blaiviai mąstančių šiame forume mažuma ir jus iki šiol Jevgenijau priskyriau prie jų, bet gal čia tik šventinių gėrimų dėka tokios frazės iš jūsų išėjo. Geros dienos ir gerų naujų metų visiems.

Yra labai paprastas paaiškinimas - žmonių tingumas. Užjaučiu kai namie karšto vandens nėra.

Šitie įsipareigojimai yra visose ES šalyse tik Lietuvoje yra tiek daug sofos ūkininkų t.y. augalininkų, kad sugeba viršyti limitus.

Pagal naują laikotarpį planuoja mokėti ir už mišrūnus iki 51 proc. Jei gerai pamenu apie 85e ir už tuos kurių kraujo grynumas virš 51proc. 120e. Dėl sumų gal ir klystu tiksliai nepamenu. Nemokėti žada tik už pieninius.

Žinau jau kaikurie gavo nieko pasirašinėti nereikėjo.

Didinant organikos kiekį dirvožemyje.