nuo pat mazens kas tik paklausdavo kas busiu uzauges sakydavau kad busiu ukininku, ejo metai bet svajones liko tos pacios baugiau profke dirbau sen bei ten bet svajone liko tapati, tevas siekteik apsirgo tad nebuvo kas paselius priziuretu, tad kiek mates kaip tevas dirba pradejau pavaduoti ji, sveikata jo pasitaise bet nusprendem kad uki peraso ant manes ir su ta diena kad ir smulkus ukininkas as ispyldziau savo svajone, kad ir islengvo bet uki pleciu ir niekas man nesedi ant kupros, ir dirbu tai ka svajojau nuo mazens kad dirbsiu.