vygantas1974

Mano nuomone toke; vakarietis kaskiek gereu,bet jai geresniu metu,bet tada jo kaina mazam ukiui neikandama. O jai senuka tai nei tos garso izoliacijos baisei nei minkstumo vaziuoti. Mtz pirkti tik parveztini,aisku ne is lenku,o ir is vokieciu jau nebekokie(isveze viska)vis pastebiu skelbiu.lt telsiuos kaskas parveza labai dailiu,tai is suomiu ar svedu,o mazam ukiui tai bet koks tiks,ta turbo bet kada usimesi(ne karve kainuoja)o ir pakaba pasistiprint nera bedu jai kaska sunkiau kelsi. Seip labai geri ir kantrus traktoriai bet reik biski patobulint,...3m pradyrbau(aisku su vientilciu) nei laso nebego niekur o ir dabar draugui pardavus sekmingai dyrba. Pagrindinis tepalu begimas hidraulika,kai ja perdareu nebeliko bedu.o ir garsas kabinoj sumazejo(nabeliko tu riciagu vibracijos) aisku remontas mtz ner ko lygint su vakarieciu,ir paprastumu ir €€€

Ir man labai keista buvo ko cia Voras taip piestu stojas,dabar viskas aisku.

Tai paskaityk nuo pradziu,kaip ir kas gauna tuos sertifikatus

toke specifikacija

Tai butent,ir manau juos nori matyt pries sejant o ne kada jie sugalvos atsiust. O daba perki (kate maise). Gal as klystu,bet manau sertifikatas tai seklos kokybe ir jai iskilo neaiskumu del kokybes gali aiskintis.

Tai kam tada tas sertifikatas?del deklaravimo?ir uz ji moketi didelius€? Cia jau visiskas nusisnekejimas. Manau mintis buvo aiski visiem,...Savi ar seni kliantai gauna viena,o kitiem kaip papuola,..nieko nepadarysi toke (specifika)

Tai tas ir taip aisku,bet klausimas buvo iskiles kodel?????vieniem prie maisu buna,kitiem iskart duoda,tretiem reik skambinet ir prasinet. Juk perki sekla SERTIFIKUOTA,tai kur tas sertifikatas????ar tiek daug darbo atspauzdinti ir prisekti prie saskaitos?,ar bent imest į elektronini?tai gal kiekvienam maisui atskirai nustato ta sertifikata? Juokinga. Juk moki didelius € uz serifikuota sekla ir turi matyt uz ka moki ir ka seji.

Graziai pasitaisiai,bet juokinga,....o tai kokiu dar metu gali but sekla?jai nespeja isdalint sertifikatu ar tiesiog prideti prie maisu.

Va cia tai poziuris i kliantus

Agrotechniskai tinkamas sejimas o ukiskai ne,bet ka tada jie seja po rapso?

Cia tokem zmogeliui nuvezeu pluga,MF buvo sugedes tai sumaste prie mtz uzkabint kad paziuret ar gerai varto(rodau filmuota visvien netiki)vos ne vos pakele,truko aukscio tai vos nenulauze rato verciant,...tada sumaste pabandyt,sakau jam sulauzisi mtz,ai nieko sako biski pababdysiy,vos vos nuvaziavo iki lauko,ikiso neprisveista i smeli ir ........karoce va kokiu yra tokiu proto bokstu.

Tas tiesa

Na cia manau labai aiskiai viskas išsakyta,ir tkra tiesa kodel......

2018-06-25 Rokiškis. Darbo ir sąnaudų mažiau, derlius nenukenčia, dirvožemio gyvybingumas didėja – štai pagrindiniai tiesioginės sėjos į ražieną pliusai. O ar yra minusų? Taip žemę dirbantys žemdirbiai tvirtina – nėra. „Jei norite, kad jūsų žemę dirbtų vaikai ir anūkai, tai reikia dirbti taip kaip aš“, – įsitikinęs latvių ūkininkas Valerijus Ančevskis, ūkio Daugpilio rajone „Ainava“ savininkas, jau 10 metų savo 1 100 ha ploto ūkyje taikantis tiesioginės sėjos į ražieną (no-till) technologiją. Pasak Valerijaus, tik tada, kai ėmė taip dirbti žemę, jis pradėjo turėti pinigų. Reikia tiesiog netrukdyti augalams augti „Anksčiau visada prasidėjus pavasarinei sėjai, man baigdavosi pinigai. Dabar jie baigiasi optimaliu laiku – tada, kada pradedu kulti derlių ir žinau, kad tuoj vėl turėsiu pinigų“, – tvirtina ūkininkas. Ir čia pat priduria, kad jokiu būdu neperša kitiems šio žemės dirbimo būdo – kiekvienam pati geriausia technologija yra ta, kurios laikomasi ir kuria tikima. „Mano filosofija tokia – reikia tiesiog netrukdyti augalui augti. No-till technologija padeda atsikratyti visų nereikalingų elementų, kurie tik pabrangina ir apsunkina žemės ūkio produkcijos auginimą“, – sako latvių ūkininkas. Valerijaus ūkio pasėlių struktūrą kasmet tokia pati: 25 proc. žemės skiriama rapsams, 25 proc. pupiniams augalams, likusieji 50 proc. – vasariniams ir žieminiams kviečiams. „Kai tokia tvarkinga sėjomaina, labai palengvėja kova su piktžolėmis. Kadangi kaitaliojami skirtingas šaknų sistemas turintys augalai, jie natūraliai atlieka dirvos purenimo funkciją“, – paaiškina didelę agronominio darbo patirtį (jis žemės ūkyje dirba nuo 1981-ųjų) turintis Valerijus, šiemet jau vienuoliktą kartą pasėjęs augalus pagal tiesioginės sėjos technologiją. Valerijaus teigimu, humuso kiekis jo dirvose kasmet padidėja po 0,02–0,03 proc., o sliekų knibždėte knibžda: iškasus kastuvą žemės, galima pririnkti jų galima pririnkti visą puslitrį. Lietuvos grūdų augintojų asociacija iniciavo tausojančiojo ūkininkavimo grupę, kurią sudaro mokslininkai, ūkininkai, verslo atstovai. Šios grupės nariai buvo susitikę Jono Venslovo ūkyje: (iš kairės) „Väderstad“ generalinis direktorius Romas Naudžiūnas, LGAA administracijos vadovas Ignas Jankauskas, Jonas Venslovas, Valerijus Ančevskis, agronomė-konsultantė Jūratė Gabrinovičienė, įmonės „Bioenergy LT“ pardavimų vadovas Tomas Vaitkevičius ir VU docentas, „Bioenergy LT“ mokslinio padalinio vadovas Audrius Gegeckas Ūkininkas prisimena, kad pradėjęs taikyti no-till technologiją, jis perskaitė viską, ką įmanoma apie ją rasti internete. Jam pasirodė svarbu ir tas momentas, kad taip minimaliai dirbant žemę, mažinama šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisija. „Mokslininkų tyrinėjimai rodo, kad rudenį išdirbus žemę, net septynis kartus padidėja CO2 emisija. O kai rudenį lauko nelieti, anglies dvideginio emisija nesikeičia. Bakterijos perdirba šiaudus tik kitą vasarą, bet tada lauke jau auga augalai, kurie ir sunaudoja išsiskyrusias dujas. Esu įsitikinęs, kaip taip žemę dirbantys ūkininkai padeda savo šaliai vykdyti Kioto protokolo įpareigojimus kovoti su visuotiniu atšilimu“, – aplinkosauginį aspektą pabrėžia Valerijus. Beje, jo žemės našumo balas yra apie 28, ir iki pradėdamas kultivuoti naują žemės dirbimo būdą jis nė neaugino kviečių – manė, kad tokioje skurdžioje žemėje jie neužderės. Tačiau dabar kviečiai sudaro pusę jo pasėlių ploto ir duoda rentabilius derlius. Pasak ūkininko, sėja ražienine Väderstad Seed Hawk sėjamąja leidžia sutaupyti daug piniginių resursų, kurie šiaip būtų skiriami žemės arimui ar skutimui. 2008 m. įsigyta 6 m darbinio pločio sėjamoji buvo pirmoji tokia Latvijoje. Ūkininko skaičiavimu, hektarui apdirbti jis sunaudoja 7–8 l degalų. Kviečiai auginami eilutėmis, tarp kurių 25 cm tarpueiliai, todėl pasėlis atviras saulei ir gerai vėdinamas vėjo „Žinoma, būtina naudoti trąšas ir augalų apsaugos produktus. Pavyzdžiui, kviečiams paprastai taikau 3 purškimų fungicidais technologiją, rapsus purškiu du kartus“, – sako ūkininkas. Jis priduria, kad dabar daug dėmesio skiria purškiamo tirpalo normai mažinti ir stengiasi apsieiti su 50 l/ha vandens. Valerijus išduoda ir dar vieną svarbią technologinę gudrybę: kasmet sėjamosios važiavimo kryptį reikia pakeisti 45 laipsnių kampu. Latvijoje sukaupta patirtis persikėlė į Rokiškį „Valerijų vadinu savo krikštatėviu“, – sako Rokiškio rajone, Kalviuose, ūkininkaujantis Jonas Venslovas. Prieš penkerius metus vienoje televizijos laidoje pamatęs reportažą iš Valerijaus Ančevskio ūkio, Jonas per „Väderstad“ kompaniją susirado latvių ūkininką ir nuvažiavo tiesiai pas jį savo akimis įsitikinti, kaip atrodo laukai. Abu vyrai greitai rado bendrą kalbą, jų požiūriai sutapo, o Valerijus kolegiškai pasidalijo sukaupta patirtimi. „Po trečio vizito Latvijoje grįždamas namo vos kirtęs sieną jau skambinau į „Väderstad“ ir užsisakiau 8 m darbinio pločio ražieninę sėjamąją“, – savo apsisprendimą prisimena Jonas. Jūratę Gabrinovičienę, Joną Venslovą ir Valerijų Ančevskį jungia bendras požiūris į žemės dirbimą – savo ūkiuose jie taiko tiesioginę sėją Tada naujos technologijos naudą jam dar teko įrodinėti ūkį konsultuojančiai įmonės „Kauno grūdai“ agronomei-konsultantei Jūratei Gabrinovičienei, kuri iš pradžių į naują žemės dirbimo būdą žiūrėjo atsargiai. O dabar ir pati Jūratė, kuri turi ūkį Švenčionių rajone, jame dirba žemę su ražienine sėjamąja. „Džiaugiamės ne tik gerais derliais. Labai svarbu ir tai, kad sumažėjo dirvos užmirkimų, nėra dirvos erozijos – dirbant mūsų žemę tikrai nekyla debesys dulkių“, – įvertino patyrusi agronomė. Taupomos ir išlaidos sėklai, nes, pavyzdžiui, kviečių sėklos norma yra gerokai mažesnė negu tradiciškai sėjant – 160 kg/ha. 1 200 ha dydžio ūkyje auginami kviečiai, grikiai (jų – net 400 ha) ir pupiniai augalai. Tiesa, Jonas perspėja, kad dirbant žemę pagal no-till technologiją, ūkio šeimininkui reikia turėti stiprius nervus, nes iš pradžių laukas atrodo negražiai. Tiesiai po kūlimo per ražieną važiuodama sėjamoji noragėliais padaro vageles, išberia sėklas ir patręšia (trąšų granulės atsiduria šalia sėklos, tik šiek tiek giliau), tada prispaudimo ratukai įspaudžia sėklą maždaug 2 cm gyliu (lyginant su viso lauko paviršiumi sėkla atsiduria maždaug 4 cm gylyje, nes po sėjamosios pravažiavimo lauke lieka noragėlių padarytos maždaug 2 cm gylio vagelės (grioveliai). Žiemą tokiuose grioveliuose ilgiau užsilaiko sniegas, jo nenupusto vėjai, todėl ūkininkas pastebėjo, kad pagerėjo žiemkenčių žiemojimas. Pavasarį ir vasarą grioveliuose ilgiau užsilaiko drėgmė, taigi geriau maitinasi augalų šaknys. Net ir šią vasarą, kai pasėlius kankina sausra ir karštis, Jono laukai atrodo geriau, negu kaimynystėje esantys dirbami tradiciškai. Šiaudų mineralizacijai paspartinti ūkininkas kol kas nenaudoja jokių priemonių, nors neatmeta galimybės išbandyti biologinius preparatus – ką gali žinoti, gal suaktyvintas dirvožemis atsidėkos dar gausesniu derliumi. Jonas Venslovas yra pamėgęs latviškas ir lietuviškas kviečių veisles: augina Edvins, Florian, Sedula DS Jonas ir jo agronomė sako, kad pradėjus taikyti no-till technologiją, nepadaugėjo nei piktžolių, nei ligų. Į žemės paviršių neišverčiamos piktžolių sėklos tarsi užkonservuojamos dirvoje ir nedygsta, o saulė ir vėjas yra geriausi augalų gydytojai. Kadangi pasėliai yra palyginti reti, tarpai tarp eilučių platūs (25 cm), augalus gerai apšviečia saulė ir pravėdina vėjas, todėl ligoms plisti sąlygos nėra palankios. Iš pirmo žvilgsnio toks pasėlis atrodo retokas, tačiau, kaip sako Jonas, jo tikslas yra ne daugiau grūdų, o daugiau pinigų. Į klausimą, kodėl apskritai susidomėjo šiuo žemės dirbimo būdu, Jonas turi paradoksalų atsakymą: „Todėl, kad tingėjau dirbti. Kai pradėjau tingėti dirbti, pradėjau turėti pinigų!“. Bendrovės „Väderstad“ generalinis direktorius Romas Naudžiūnas tvirtina, kad nors toks žemės dirbimo būdas iš šalies atrodo labai paprastas, iš tiesų užsiimantys no-till žemdirbyste, turi būti aukščiausios klasės agronomai, nes specifinių žinių, patirties, intuicijos reikia labai daug. Jo žiniomis, Lietuvoje tokį žemės dirbimo būdą taiko apie dvi dešimtys ūkių. MŪ inf. Skaitykite daugiau: https://manoukis.lt/naujienos/ukis/tikslas-ne-daugiau-dirbti-bet-daugiau-uzdirbti-1529905045

Zole nupjauta,medziai nugeneti ir nudazyti,ziemai paruosta.

100% siemet vel nupirkau tokiu pat ir savaitgali jau dazysiu. Foto dazyti pries metus.

Va cia tai atsakymas,malonu skaityt.

Draugas nesenai nisikule garstycios(Pakruojo raj)sake turi parduot apie 3t,jai ka domina parasykit atsiusiu Nr.

Draugas turi parduoti nesenai nukultos garstycios,+- apie 3t,jai ka domina parasykit atsiusiu Nr. Pakruojo raj.

Labai teisingai,gal kam ir pelningos tos 6-8t,as daznai tokiu klausdavau.,kiek lieka gryno jai supilat +-1t ir daugiau trasu o ir purskimu belekiek., atsako apie +-2tonas,tai su minimaliu idejimu laiku viska padarius ir kuliant 4-5 tiek galima uzdyrbt,.tai lam tiek kisti ir dyrbti,poto dar kulimas leteja ir vezimo kiek,o galutinis beveik toks pat. Arba kasko nesuprantu.

Visiskai sutinku.

Na tai gerai kad supratai, sekmes.

Lygumu zub seja pradejo kaskur 03.23 ir varo pilnu tempu,kaimynas jau pasejo zirnius,draugas dar tik ritoj treš zieminius. Ir suprask zmogau,vienas krastas o kaip viskas skirtingai.

Na dabar turetu buti aisku.