Jump to content
varstelis

pupu auginimas

Recommended Posts

Kalbant apie tarpueilius tai vakar apturėjau eksperimenta.Jei pupu tukstantis vien. sveria -550 gr. ir ssėji nedaugiau kaip du su puse šimto kg. Tada sėjant su vederiu mechaniniu rapidu viskas tvarkoje sėjant i kas antra.Bet jei sėkla sveria 586gr. ir reikia pasėti du šimtus devyniasdešimt kg. ha. tada pradedi suprasti kad vederiui reikia kad butu platesne prabirėjimo skyle noragėlyje.Nes esama kišasi dėl per didelio sėklos kiekio sėjant i kas antra.Truputėli pamastes ir paeksperimtaves visa diena nusprendžiau kad sėti reikia kas 12,5cm o ne kas 25cm. :D

čia forume justis turėjo tokią problemą su norageliais, pagelbėjo trašiniai noragėliai.

Share this post


Link to post
Share on other sites
Na pupu karaliai kaip auga pupos ? :)

Sudyge visos graziai, tik bijau, kad busiu per mazai pasejes vnt i kvadratini metra. Sejau pagal rekomendacijas na ir del visa ko nuo dusios uzmeciau. Tai pasisejo, po 60 vnt i kv. metra. Tik neramina tai, kad 1000 seklu sveria 333 g... Veisle Amulet. Nezinau kokia ju augimo specifika. Daugiau ankstaru- mazesnis grudas. Ar geras derlius gaunamas pasejus tankiau. Beje, isrovus, matosi tokie mazi gumbeliu pradmenys. Tai cia yra gumbeliniu bakteriju pozymis, ar pupos leis daugiau saknu? :)

Share this post


Link to post
Share on other sites

Tu gumbeliu tik dauges nes juose apsigivena azota fiksuojancios gumbelines bakterijos :) . As pasejau po 45-50 vnt. i kvadrata ir manau , kad truputi pertankiai , internete skaiciau , kad ypac anglai seja netgi 25 vnt. i kvadrata. Veisle fuego.

Share this post


Link to post
Share on other sites
Tu gumbeliu tik dauges nes juose apsigivena azota fiksuojancios gumbelines bakterijos :) . As pasejau po 45-50 vnt. i kvadrata ir manau , kad truputi pertankiai , internete skaiciau , kad ypac anglai seja netgi 25 vnt. i kvadrata. Veisle fuego.

Reikia tankumo 55 set, o su mazesne norma yra niuansas kad jos krumyjasi, tik Lietuvoj gal salygos netinkamos nes ne masiskas dalykas,

Beje sitonai nepuola?

Share this post


Link to post
Share on other sites

Yra ir pas mane pageltusiu bet mastom kad tai šalnu darbas. nors ten kur buvau idėjes nuoroda apie pupeliu auginima australijoje panaši nuotrauka yra su tais pageltimais ir už rašas po ja skelbia '': Bean Leaf Roll Virus . Note bare ground around the plants '' tipo lapu susikukimo virusas .Bet su kuom jis valgomas reikia pasigilinti labiau.

Nuo sitonu jau purškiau maždaug prieš dvi savaites dar kai sausa buvo nes labai jau lapus buvo nudailine smarkiai.Plius molibdeno dar mostelėjau.Sėkliniu sėjau kažkur apie 37 daigus gavosi.Pašarui skirtas kažkur apie 53 daigius daigus išėjo.Tiek.Beje grįžtant prie noragėliu temos vederis yra atsivežes pupiniu noragėliu geltonai dažytu.

Kažkas panašaus buna pas bulvininkus idomu ka jie daro norėdami išvengti šito viruso.

P.S.paguglinus rezultatas nekoks gavosi. http://manoukis.lt/mano-ukis-zurnalas/a ... viu-derliu

Share this post


Link to post
Share on other sites
Yra ir pas mane pageltusiu bet mastom kad tai šalnu darbas. nors ten kur buvau idėjes nuoroda apie pupeliu auginima australijoje panaši nuotrauka yra su tais pageltimais ir už rašas po ja skelbia '': Bean Leaf Roll Virus . Note bare ground around the plants '' tipo lapu susikukimo virusas .Bet su kuom jis valgomas reikia pasigilinti labiau.

Nuo sitonu jau purškiau maždaug prieš dvi savaites dar kai sausa buvo nes labai jau lapus buvo nudailine smarkiai.Plius molibdeno dar mostelėjau.Sėkliniu sėjau kažkur apie 37 daigus gavosi.Pašarui skirtas kažkur apie 53 daigius daigus išėjo.Tiek.Beje grįžtant prie noragėliu temos vederis yra atsivežes pupiniu noragėliu geltonai dažytu.

Kažkas panašaus buna pas bulvininkus idomu ka jie daro norėdami išvengti šito viruso.

P.S.paguglinus rezultatas nekoks gavosi. http://manoukis.lt/mano-ukis-zurnalas/a ... viu-derliu

Apie vederio geltonus noragelius - jie yra tokie patys kaip trasiniai norageliai, tik pats noragelio galas vos vos paplestas (tas papletimas per pora dienu vel susitrauks nuo akmenu). Ir nudazytas geltonai ant raudonos spalvos - tai nuziurejom su detalistais vaderstade :) kaina didesne, tad jeigu kisasi - gelbeja trasiniai noragelia. Plius tu specialu pupoms nelaiko sandely, bent kai buvo problemos neturejo.

Share this post


Link to post
Share on other sites
Bandysiu signum , bet , kad dar ziedu nematyti tai ir kazkaip neskubu. O ka jau ligos puola , kazkaip tai nematau ju.

Demetlige sokoladine ateina jau, anglijoj tebukonazolas registruotas, praeitais metai isbandziau, ir viskas gerai, iki litro, bet dar reiktu prideti bravo,

Dilema kita kodel siemet ligos taip anksti pradejo eit, atseliuotu lauku nera, pradesim daugiau augint, daznesni ir purskimai bus

Share this post


Link to post
Share on other sites

Demetlige sokoladine ateina jau, anglijoj tebukonazolas registruotas, praeitais metai isbandziau, ir viskas gerai, iki litro, bet dar reiktu prideti bravo,

Dilema kita kodel siemet ligos taip anksti pradejo eit, atseliuotu lauku nera, pradesim daugiau augint, daznesni ir purskimai bus

Šokoladine demėtlige geriau tvarko bravo nei tebukanazolas.Tebukanazolas labiausiai tinka cercospora gydyti.

Share this post


Link to post
Share on other sites

Pastudijavus ka raso ir naudoja anglai, vokieciai ar kanada , susidaro ispudis , kad maiso veiklias medziagas lig kulinarinej virtuvej kurdami sedevrus . Nuo sokoladines tai populiariausia clorotanilo ir azoksostrubino deriniai (bravo+amistar) Baeris siulo protiokonazola ir fluotipirama(naujas) nuo kazkokio balto pelesio . Basfas velgi su savo signum (boskalidas +piraklostrobinas) . Tad susidaro ispudis , kad visi stengiasi naudoti zalinancias medziagas o tai jau stiebo nedziuvimas pries javapjute , panasiai kaip ir su rapsais :eusa-doh: Vat ir persasi mintis ar nepanaudojus tu visu strobiku ir kt. dar pries zidejima o koki folikura po , taip sakant du purskimai nuo ligu mazesnem normom. Beje o gal ju tiek nebus kaip cia mes piesiam , gal tiesiog reikia skirti demesio ir mitibai , aktivinti gumbelines bakterijas . Zodziu diskusijoms peno yra :)

Share this post


Link to post
Share on other sites
Pastudijavus ka raso ir naudoja anglai, vokieciai ar kanada , susidaro ispudis , kad maiso veiklias medziagas lig kulinarinej virtuvej kurdami sedevrus . Nuo sokoladines tai populiariausia clorotanilo ir azoksostrubino deriniai (bravo+amistar) Baeris siulo protiokonazola ir fluotipirama(naujas) nuo kazkokio balto pelesio . Basfas velgi su savo signum (boskalidas +piraklostrobinas) . Tad susidaro ispudis , kad visi stengiasi naudoti zalinancias medziagas o tai jau stiebo nedziuvimas pries javapjute , panasiai kaip ir su rapsais :eusa-doh: Vat ir persasi mintis ar nepanaudojus tu visu strobiku ir kt. dar pries zidejima o koki folikura po , taip sakant du purskimai nuo ligu mazesnem normom. Beje o gal ju tiek nebus kaip cia mes piesiam , gal tiesiog reikia skirti demesio ir mitibai , aktivinti gumbelines bakterijas . Zodziu diskusijoms peno yra :)

Kazi ar diskusijom kazka pasieksime, kiekvienas mastome skirtingai :) tai tik hipotezes ir keleriu metu praktika (bent pas kaikuriuos). Bet identisku metu nebuna. Realiai manau, kad gera sejomaina ir augalo aprupinimas maisto medziagomis sukuria naturalia ligu prevencija, aisku ne simtaprocentine. Taip pat su agrotechnikos laikymusi. Pasak anglu, didesni tarpueiliai ir ju purenimas itakoja ligu paplitima. Taciau ar verta del tokiu plotu pirkti individualia technika pupoms, kai neesi garantuotas ar tai duos naudos. Tinkamiausias variantas, ekspermentuoti mazuose laukeliuose su atitinkamais fungicidais, stebeti ju poveiki, tik abejoju ar kuris nors noretu uzsiimti tokiais zaidimais, kai darbu ukyje apsciai :) Kas del stiebo nedziuvimo per javapjute, tai nera problema. Didele tikimybe, bent jau musu laukuose, kad naudosime defoliantus, nes pupos nevienodai pribres. Kad isbiretu dalis derliaus taip pat nesinori.

Share this post


Link to post
Share on other sites

Aš radau kad naudoja mankoceba du kg. ir tebukanazola bet kiek supratau reikia didinti tebukanazola musiška iki litro dvieju šimtu. nes ten kur ji naudoja jis turi penkis šimtus veiklios medžiagos.Ir purškimai trys nes tai ilgai gyvenantis augalas .Apie tarpueiliu ploti kiek supratau platus tarpueilis ir sėjos norma iki trisdešimt penkiu vnt. kv. padeda kovoti su šokoladine dėmėtlige.tik niuansas tas kad reikalingas purkštuvas su uždengtais purkštukais purkšdami herbicida neapipurkštu augalus tik tarpueili.Tarpueiliu plotis nuo dvidešimt penkiu cm.-keturiasdešimties-pusės metro ir netgi septyniasdešimt cm.Jei sėklos tukstantis vnt.sveria nuo 450-650gr. s4ti nedaugiau kaip 45vnt.kv.

Share this post


Link to post
Share on other sites

Galbut ir pagelbetu platesni tarpueiliai , retesnis paselis labiau prapuciamas . Tik ar kaip min-de minejo vargu ar rysis kas investuot i papildoma technika o ir ar tai apsimoka? , manau ne . Beje vakar teko purksti pupas , vaizdas is traktoriaus kabinos , kad liginant du laukus vizualiai kur priesselis buvo kvieciai. Vienas laukas is rudens artas , kitas purentas 20 cm. noraginiu skutiku ir pasetas zm. rapsas kuris pavasari buvo glifosuotas po to supurentas 10cm ir pasetos pupos , zuvusiam rapse savaite veliau. Reziume: atsetame atrodo kurkas geriau nei arime :eusa-think: . Beje dar girdejau jog naudoja ir impacta...

Share this post


Link to post
Share on other sites

Sėjos laikas irgi gerai butu pataikyti tada kada reikia.Nes pasėjus per anksti rizika yra didesnė nei pasėjus optimaliu laiku,bet ji vistiek mažesnė nei pasėjus per vėlai.Bėda tik kad niekas nežino lietuvoje optimalaus sėjos laiko.Nors tai labai surišta su iškrentamu krituliu kiekiu.Tai pat akcentuojamas aukštas Ph dirvos ten kur jis aukštas trukdo isisavinti mangana ,cinka.O tai pasak ju irgi yra ankstyvu ligu priežastis.

Pas mane viename lauke tie pageltimai lapu kur galvojome kad herbicidas kaltas.Visi kaip ir pagelte buvo bet kur purškiant fenix buvo pravažiuota ir žemė suslėgta ratais ju nebuvo. Tai klausiau vienu kitu kame bajeris .Vieni protina kad butent suslėgimo trukumas išaukė mangano trukuma.Tiesa ar ne nežinau.

Share this post


Link to post
Share on other sites

Na va jau riskeja vienas niuansas. Kaip sakai , kad pageltimu nebuvo kur ratu vezes suslegtos. Darau isvada , kad pas mane tas pats . Arime purenta sunkiuoju kultivatorium ir volu, darbas ten neipatingas sutankinimo atzvilgiu , o va atsetame rapse purenta buvo karatu su dvigubais tankinimo volais . Kazkur yotube yra filmukas apie mzuri sejamaja, aiskina , kad svarbu supurenus is dirvos isstumti ora ratu ar volu pagalba. Turbut nepatingesiu ir pasidarysiu kelesdesimt metru po koki ruoza ivairiu prapurskimu.

Share this post


Link to post
Share on other sites

Nepamenu kur bet buvau rades kad beicavimas naudos neduoda.Bakterijos labiausiai naudojamos ir insekticidas bajerinis berods gaucho vadinasi juo apdorojus pora mėnesiu su amarais problemu nebutu anot ju. Bet pas mus imidakloprido turinčios medžiagos lygtai nėra.O šokoladinei dėmėtligei pabandyk dithane iki dvieju kg.manau turėtu susitvarkyti.Tik vandens nepagailėk dvigubai bent.Aišku marudnas užsiėmimas laukus laistyti purkštuvu bet jei reikia tai reikia.

Share this post


Link to post
Share on other sites

Sukurkite paskyrą arba prisijunkite

Rašyti gali tik prisijungę nariai

Sukurti paskyrą

Užsiregistruokite, tai užtruks tik akimirką!

Registruotis

Prisijungti

Jau turi paskyrą? Prisijunk!

Prisijungti



×