audrius* Paskelbta Kovo 10, 2008 Pranešti Dalintis Paskelbta Kovo 10, 2008 Norejau paklausti gal yra naujienu del cukriniu runkeliu ar jau juda reikalai i prieki Nuoroda į komentarą Dalintis kituose puslapiuose More sharing options...
Raimisx Paskelbta Kovo 10, 2008 Pranešti Dalintis Paskelbta Kovo 10, 2008 uosvis neses. kiti stambus aplink irgi neses.... Nuoroda į komentarą Dalintis kituose puslapiuose More sharing options...
arimas Paskelbta Kovo 10, 2008 Pranešti Dalintis Paskelbta Kovo 10, 2008 kol kas laukiam, ko gero ruoskis neset. Danai nekalba su mumis Nuoroda į komentarą Dalintis kituose puslapiuose More sharing options...
varstelis Paskelbta Kovo 11, 2008 Pranešti Dalintis Paskelbta Kovo 11, 2008 kol kas laukiam, ko gero ruoskis neset. Danai nekalba su mumis Arviniai kiek girdejau tik po 105lt uz tona siulo Nuoroda į komentarą Dalintis kituose puslapiuose More sharing options...
Pofke Paskelbta Kovo 11, 2008 Pranešti Dalintis Paskelbta Kovo 11, 2008 man atrodo praeitam up rase kad nieko gero augintojai nesutaria su fabrikais Nuoroda į komentarą Dalintis kituose puslapiuose More sharing options...
pobisky Paskelbta Kovo 18, 2008 Pranešti Dalintis Paskelbta Kovo 18, 2008 ŽEMDIRBIŲ POŽIŪRIS Į UAB „ARVI CUKRUS“ BANDYMUS PRIIMTI VIENAŠALIŠKUS SPRENDIMUS („Marijampolės cukraus fabrikui nereikia ES pašalpos“ „ŪP“ Nr. 27) Apie dar 2006 m. prasidėjusią Europos Sąjungos cukraus sektoriaus reformą žemdirbiams buvo stengiamasi aiškinti kuo mažiau, o jei ir buvo kalbama, tai nutylint esmines šios reformos nuostatas, kurios jau palietė kiekvieną šių įnoringų žemės ūkio augalus augintoją. Perdirbėjus dėl tokio elgesio dar galima suprasti - kuo mažiau žemdirbys susivoks, tuo naudingiau bus jiems. Tačiau, kaip suprasti žemės ūkio ministerijos poziciją, kurią iš tiesų labai taikliai apibūdino pats žemės ūkio ministerijos sekretorius p. V. Grušauskas: “ministerija nesikiš“ („Respublika“ Nr. 55 2008-03-08)?! Ar laiko trūksta pasidomėti žemdirbių rūpesčiais, ar noro? O gal ir šį kartą labiau bandoma atstovauti ne žemdirbių, o perdirbėjų interesams?/> Taigi, pabandykime pasiaiškinti, ko vieni atsisako, o ką vieni ir kiti dėl tokio atsisakymo praranda arba laimi. Kaip yra iš tiesų? /> „Arvi cukrus“ (AC) direktorius p. G. Vaitkūnas „ES pašalpa“ įvardija solidžią sumą – 45,015 mln litų, paskaičiuotą pagal 2007 m. fabriko turėtą balto cukraus kvotą (20 860 t x 625 EUR/t x 3.4528 Lt/EUR). Iš jų 10% arba 4,5 mln litų pagal restruktūrizavimo nuostatas tektų atiduoti žemdirbiams. Tačiau cukraus fabrikui dar lieka įspūdinga - 40,52 mln litų suma! Net jeigu darytume prielaidą, kad ši įmonė sugeba vidutiniškai per metus uždirbti po 4 mln litų pelno (AC duomenų viešai neskelbia, todėl tenka daryti prielaidas), tiek pelno (40,52 mln litų) uždirbti įmonei prireiktų viso dešimtmečio. „Tai nėra tokie dideli pinigai dėl kurių būtų verta pasitraukti...“ - teigia direktorius straipsnelyje. Čia drįstame suabejoti, nes restruktūrizavimas numato tik cukraus gamybos įrangos išmontavimą, kurią, jei ji iš tiesų gera ir vertinga, galima sėkmingai parduoti. Įmonei lieka pastatai, žemė miesto ribose - turtas, kuris taip pat vertas ne vienos dešimties milijonų. Beje, AC išlieka galimybė užsiimti ir kita - pelningesne veikla, investuojant į ją gautus ES pinigus, nes niekas įmonės nelikviduoja – po restruktūrizacijos ji tik nebegamintų cukraus. Iš tiesų, tenka suabejoti ir direktoriaus teiginiais apie dešimtis milijonų litų investicijų, būtent į cukraus gamybos modernizavimą. Per eilę metų nesugebėta pastatyti normalaus runkelių priėmimo - iškrovimo punkto, sutvarkyti šio punkto teritorijos, privažiavimų, mėginių paėmimo. Perdirbimo sezono metu, kaip ir senais laikais prie fabriko tebesidriekia nemažos eilės žemdirbių transporto. Nors valstybės parama nurašant ankstesnes skolas nebuvo maža ir viršijo 10 mln litų. Prestižiniame administraciniame fabriko pastate seniai neliko UAB „Arvi cukrus“ administracijos ir specialistų - jie „permesti“ į bendrabučio lygio pastatą teritorijos užkampyje, prie kurio be guminių batų nelabai ir prieisi. Apie „neblizgančią“ fabriko finansinę būklę kiekvienam augintojui puikiausiai signalizuoja labai paprasti dalykai - per paskutinius trejetą metų fabrikas už supirktus cukrinius runkelius žemdirbiams niekada neatsiskaitė laiku. Pusmetis, o kartais ir metai - prie tokių laikotarpių jau pripratinti žemdirbiai, kol iš fabriko pareina pinigai už supirktą žaliavą. Nors sutartyse numatyti atsiskaitymo terminai, jų nesilaikoma, kaip, beje, žemdirbiams niekada nesumokamos ir numatytos sutartyje palūkanos už pasinaudojimą jų pinigais, lyg jie būtų beverčiai... Tad straipsnelyje neradau nė vieno rimtesnio ekonominio argumento, dėl ko verta atsisakyti ES kompensacijos, viršijančios net dešimties metų įmonės pelną? Tik kaip toje dainoje bandoma pūsti miglą: aš tikiu, tikiu tikėk ir tu, mes tikėkime, tikėkime abu... (direktoriaus citata: „Tikiu, kad likę šiame sektoriuje nepraloš nei fabrikas, nei cukrinių runkelių augintojai“). Deja, jei fabriko sprendimas dėl ES ir žemdirbių siūlomos 100% restruktūrizacijos būtų neigiamas ir derybose su fabriko atstovais dėl ilgalaikės tarpprofesinės sutarties sudarymo, žemdirbių pateikto 2008-03-03 pasiūlymo pagrindu nepavyktų pasiekti pažangos (pagal ES reikalavimus tai turi įvykti iki 2008 m. kovo 31 d.), žemdirbiai, tokio fabriko sprendimo dėka, net ir labai „tikėdami šviesia ateitimi“ patirs milžiniškus nuostolius. Verta priminti apie ES iš restruktūrizavimo fondo kiekvienam augintojui skiriamą papildomą išmoką po 237,50 EUR/t (apie 820,00Lt/t) už kiekvieną atsisakytos balto cukraus kvotos toną. Ši išmoka Marijampolės fabriko zonos žemdirbiams sudarytų 17,106 mln litų. Maža to, jei vieningai žemdirbių spaudžiami sprendimą restruktūrizuotis priimtų ir AB „Danisco Sugar Kėdainiai“, augintojams būtų išmokėta papildoma įvairinimo išmoka, kuri sudarytų dar po 93,80 EUR/t (apie 323,87 Lt/t) už kiekvieną atsisakytos balto cukraus kvotos toną. Tokio pat dydžio ( po 93,80 EUR/t arba 6,76 mln litų ) įvairinimo lėšas regioninei plėtrai ir iš ES gautų ir dėl restruktūrizavimo nukentėję regionai, AC atveju – Marijampolės apskritis. Žemdirbiai, priešingai nei teigia gerb. G. Vaitkūnas, atsisakius fabrikui restruktūrizuotis realiai praras (praloš) minimalią 21,607 mln litų paramą, o maksimali prarastų lėšų suma siektų net 28,36 mln (abiems fabrikams atsisakius visiškos restruktūrizacijos). Tai įvyktų todėl, kad šios išmokos žemdirbiams skirtos tik fabrikams, kurie pateiks paraišką restruktūrizuotis iki 2008 m. kovo 31 d. Restruktūrizuojantis 2009 m. metais, žemdirbiai nebegautų papildomos paramos, o įvairinimo bei restruktūrizavimo išmokos būtų ženkliai mažesnės: 2009 m. žemdirbių gaunama bendra parama lyginant su 2008 m. sumažėtų net tris kartus, o fabrikų išmoka sumažėtų tik šeštadaliu. Tačiau gal ta suma žemdirbiams nėra tokia svarbi ir didelė ir ją galima aukoti fabrikų (ar jų savininkų) gerovės vardan? Čia vėl norėčiau oponuoti gerb. G. Vaitkūnui. Net pastraipos antraštėje teigdamas: „Cukrinių runkelių auginimo privalumas - garantuotos pajamos“, jis matyt mano, kad žemdirbiai augina cukrinius runkelius ne todėl, kad gautų pelną, o todėl, kad neturi ką veikti, o gal nieko dirbti daugiau ir nemoka. O gal juos augina dėl nepakartojamo malonumo? Vadovaudamasis tokia „darbas dėl malonumo“ logika, gerb. Direktorius, matyt, „strateguoja“ ir fabriko darbą: svarbiausia dirbti metus, antrus, trečius – pajamų juk gauni, gal kaip nors užteks - o ar liks nors truputis pelno, ar negyvensi skolon – jis jau net nebeklausia, nes puikiai žino, kad jau antri metai cukrinių runkelių supirkimo kaina svyruoja šalia auginimo savikainos. Retoriniai klausimai gerb. Direktoriui – kas žemdirbiui atpigo nuo 2005 m., kai vidutinė cukrinių runkelių supirkimo kaina buvo 164 Lt/t, kad šiandien jam siūloma tik 105 Lt/t? Kainos sumažėjimas net 36 %! Visi žinome, kad per šį laikotarpį mineralinės trąšos ne pigo, bet brango vidutiniškai apie 300%, dyzelinis kuras brango apie 140 %, darbo apmokėjimas augo apie 200-250%. Beje, brango ir visos kitos sąnaudos, kurias žemdirbys privalo turėti norėdamas išauginti ir kitų augalų derlių. Keista , kad jam bando pritarti ir ūkininkas M.Krunkaitis, kuris straipsnelyje teigia, jog: “Cukriniai runkeliai … tai viena pelningiausių žemės ūkio šakų.”. Deja, pamiršta pridurti, kad tokie jie buvo bent prieš ketvertą – penketą metų. Įdomu, gal jam, kaip buvusiam ŽŪ kooperatyvo “Suvalkijos cukriniai runkeliai” pirmininkui už kažkokius nuopelnus trąšos tiekiamos nemokamai? O gal jo ūkyje dar dirba “nelegalai”, atlyginimai mokami “vokeliuose”, o į traktorių bakus pilamas vanduo? Antraip sunku būtų paaiškinti, iš kur tas cukrinių runkelių pelningumas? Tiesa, čia gali būti ir paprastesnis atsakymas – taip paprasčiausiai išliejama nuoskauda dėl prarastų kooperatyvo pirmininko pareigų. Tačiau nesuprantama, ko jų taip įsikibus laikytis jei iš to neturėta jokios naudos, tik papildomi rūpesčiai? Kas galėtų paneigti ir prielaidą, ar ne iš čia tas “pelningumas”? UAB “Arvi cukrus “ produkciją tiekia 339 augintojai. Cukriniais runkeliais apsėjamas apie 3000 ha plotas. Vidutiniškai vienas augintojas augina apie 9 ha. Vidutinis derlingumas siekia 50 t/ha. Vidutinis augintojas turi vidutiniškai apie 450 tonų cukrinių runkelių arba 65,50 tonų balto cukraus kvotą. Pažvelkime ką šis vidutinis augintojas gautų ar prarastų dėl restruktūrizacijos. (žr. lentelę Nr.1) Lentelė Nr. 1/> Restruktūrizacijos tipas Išmokos dydis už cukrinių runkelių/> 1 toną; vidut. kvotą 450 t; (vid. derlius 50 t/ha) Išmokos dydis 1 ha, kai vid. plotas 9 ha, derlingumas 50 t/ha Atsipirkimas gaunant minimalų pelną :/> 5,0 Lt/t 250 Lt/ha Atsipirkimas gaunant maksimalų pelną : 15,0 Lt/t 750 Lt/ha “Arvi cukrus” ir “Danisco Sugar Kėdainiai” visiška restruktūrizacija 1 tonai -198 Lt Vid.kvotai 450t 89.100,00 Lt* (450t x 198 Lt/t) 9.900,00Lt/ha (89.100 Lt 9 ha ) 39 metai 13 metų “Arvi cukrus” visiška restruktūrizacija/> 1 tonai – 151 Lt Vid. kvotai 450 t 67.950,00 Lt*/> (450 t x 151 Lt/t) 7.550,00 Lt/ha (67.950,00 Lt/> 9 ha ) 30 metų 10 metų * abiem atvejais ES išmoka būtų išmokėta : 40% - 2009.06.31 (per NMA) 60% - 2010.02.28 (per NMA) Skaičiai labai iškalbingi ir atskleidžia tiesą – praradus šias ES restruktūrizacijos išmokas žemdirbys ne tik nieko negauna mainais - jis pačiu optimistiškiausiu variantu praranda lėšų sumą, lygią mažiausiai jo dešimties metų cukrinių runkelių auginimo pelnui. Šiuos pinigus jis gali gauti neišleidęs nė vieno lito, nesugaišęs šiam darbui nė vienos valandos. Kai kurie silpnesni augintojai tokį pelną uždirbtų tik per tris dešimtmečius. Tad ar ne verčiau pasinaudoti siūloma parama, kurią galima investuoti į naujos technikos, žemės pirkimą, o tame plote, kuriame auginti cukriniai runkeliai, sėti ir auginti kitus augalus, kurių auginimas šiuo metu ir bent keletą metų į priekį tikrai yra žymiai pelningesnis. Taip būtų išlošta dvigubai. Visai nepagrįsti yra pagraudenimai, kad jei vietoje cukrinių runkelių auginsime grūdus, jais “užversime” rinką ir kris kainos. Cukriniai runkeliai Marijampolės apskrities pasėlių struktūroje sudaro vos 1,5% . Tad bus sėjama javų 1,5% daugiau ar mažiau – jokios įtakos rinkai tai neturės. Tačiau kuo laiko savo kolegas ūkininkas M. Krunkaitis, belieka tik spėlioti. Jis straipsnelyje teigia, kad: „Pinigai bus išmokėti per keletą metų, išleisime juos, tai laikina, o kas toliau?“ Tai gal iš viso žemdirbiams už jų produkciją ir darbą nutarkime nebemokėti? Juk su pinigais, o ypač tokiais dideliais jie tikrai „nemokės“ susitvarkyti, dar iš tiesų – išleis? Tęsiant kolegos Mangirdo mintis, gali pasirodyti, kad būtų geriausia, jei žemdirbių pinigus kiti tvarkytų ir iš to, aišku, apčiuopiamą naudą turėtų. Keletą žodžių apie cukraus kainas. Pacituosiu tik pora Seimo Kaimo reikalų komiteto patarėjo p. R. Abugelio minčių išsakytų tame pačiame „ŪP“ Nr. 27 . Jis teigia (citata): „laukiama, kad pasibaigus cukraus reformai, jo (cukraus) kainos ES rinkoje sumažės. Vieni ekspertai prognozuoja keliolikos, kiti - net keliasdešimties procentų kainų kritimą“ ir dar citata: „Cukraus perteklius rinkoje ir toliau smukdo cukraus kainas. Štai Indija ... pernai pasiekė rekordines gamybos aukštumas ir vėl eksportuoja daugiau cukraus negu importuoja“. Tad tikėti gerb. p. G.Vaitkūno „įžvalgomis“, kad artimiausiais metais „likusiems (cukraus sektoriuje) žymiai išaugtų tiek žaliavos, tiek ir paties cukraus kainos“ neturiu jokio pagrindo. ES vykdo reformą ne tam, kad vėl po metų ar dvejų grįžtų prie naštos, kuri net ir jai tapo nepakeliama - ankstesnis cukraus režimas kasmet pareikalaudavo iš ES biudžeto beveik po du milijardus eurų subsidijų. Visa fabrikų vadovų retorika, apeliavimas į sąžinę ir patriotizmą yra tik šydas, kuriuo bandoma pridengti nuogą karalių – fabrikai mato savo ateitį nuo 2010 metų, kai gaus teisę perdirbti ir rafinuoti pigią trečiųjų pasaulio šalių cukraus gamybos žaliavą. Tada ne tik žemdirbiai su savo „brangiais“ cukriniais runkeliais ir pretenzijomis nebebus reikalingi, bet ir fabrikų darbuotojų sumažės dvigubai. Juk perdirbti pusfabrikatį - ne runkelius priimti, nuplauti, pakrauti, supjauti. Atplauks tanklaivis su žaliava ir darbo užteks pusmečiui. Beje, ir išsvajota žaliava gali per tą laikotarpį pabrangti tiek, kad cukrus nėmaž neatpigs (juk besivystančiose šalyse taip pat ne visi aborigenai ir nori uždirbti), tad gali tekti fabrikui nutraukti gamybą neišgyvenant ir liks ES išmokos jau tik rožinė svajonė. Jeigu čia išsakyta nuomonė nėra arti tiesos, nesuprantama, kodėl cukraus fabrikų vadovai, kaip įmanydami vilkina derybas su cukrinių runkelių augintojams atstovaujančiais kooperatyvais, juk pasiūlymai atspindintys žemdirbių poziciją įteikti jau senokai. Apie cukraus pramonės restruktūrizavimą taip pat sužinota ne vakar. Jei su žemdirbiais būtų sudaromos ilgalaikės sutartys, o kaina atspindėtų realias išlaidas bei sudarytų prielaidas dirbti pelningai, be to, svarbiausia būtų surastas abiems pusėms priimtinas sprendimas dėl ES išmokų dydžio priedų prie kainos – galima būtų ruoštis ilgalaikiam rimtam darbui. Tačiau atrodo, kad laikas vilkinamas specialiai tam, kad balandžio mėnesį būtų galima pasakyti – išmokų jau negausite, pavėluota, eikite sėti. Nejaugi iš tiesų manote, kad dešimčiai metų į priekį apvogę savo partnerį dar sulauksite tokių, visiškai be savigarbos žemdirbių, kurie savo skriaudikui ir toliau dirbs kaip baudžiavos laikais? Abejoju. Cukrinių runkelių kvotos, anksčiau turėję realią piniginę vertę, šiandien visiškai bevertės, todėl ir prarasti žemdirbiui nebėra ko. Laikas pagaliau suprasti, kad žemdirbiai negali dešimtį ar daugiau metų dirbti cukraus fabrikams už penkių ar dešimties litų tonai runkelių išmaldą, tuo labiau, kad ES šiandieną tiesiog perka jų verslą už padorią kainą ir moka ne gražiais pažadais apie šviesią ateitį, o realiais konkrečiais pinigais. Nejaugi būsite, kaip toje patarlėje šuo ant šieno – nei patys ėsite, nei kitam duosite? Analogiška padėtis yra ir su AB „Danisco Sugar Kėdainiai“ augintojais. Tik įvertinant tai, kad šis fabrikas valdo apie 80% Lietuvos balto cukraus kvotos , jis gali “apvogti” keturis kartus didesnį kiekį Lietuvos cukrinių runkelių augintojų ir regionui ,kuriame randasi padaryti apie 26 mln litų žalą, nes tiek lėšų regionas negautų iš ES savo poreikiams. Žemdirbiai šiandieną turi istorinį šansą pareikalauti, kad su jais būtų elgiamasi, kaip su lygiaverčiais partneriais. Ir nieko keista, kad labiausiai tam priešinasi ne žemdirbiai, bet jų vardu prisidengę cukrinių runkelių sėklų pardavėjai ir ypač pelningą paslaugą – cukrinių runkelių kasimą savaeigiais kombainais – teikiantys asmenys: jų verslui ir pelnui iš tiesų iškilusi rimta grėsmė. Aktyviausiai čia reiškiasi ūkininkai K.Svečiulis, A. Ražinskas, nes jų pagrindinis pelnas - ne cukrinių runkelių auginimas, o minėtos paslaugos. Ar pavyks žemdirbiams apginti savo interesus šį kartą priklausys tik nuo jų pačių vienybės ir noro neleisti savęs toliau žeminti, noro tapti laisvais ir nepriklausomais žmonėmis. Juk, sako nieko nėra sunkiau, kaip atsikratyti vergo grandinių (ypač mąstyme). Aš tikiu, kad tai įvyks. Beje ,paskutinėmis žiniomis Nordzucker (Vengrijoje –„Matra cukor“) uždaro vienintelį Vengrijoje dar likusį cukraus fabriką ,nes atsižvelgė į teisingus žemdirbių reikalavimus ir vadovaudamiesi ekonomine logika suderino savo, savo partnerių bei valstybės (regionų) interesus. /> Cukrinius runkelius auginančios agroserviso įmonės valdytojas /> Aleksandras Stonkus, Šakiai Nuoroda į komentarą Dalintis kituose puslapiuose More sharing options...
ezys Paskelbta Kovo 18, 2008 Pranešti Dalintis Paskelbta Kovo 18, 2008 Beje, AC išlieka galimybėužsiimti ir kita - pelningesne veikla, investuojant į ją gautus ES pinigus, nes niekas įmonės nelikviduoja – po restruktūrizacijos ji tik nebegamintų cukraus. tai ką gamint - druską? Verta priminti apie ES iš restruktūrizavimo fondo kiekvienam augintojui skiriamą papildomą išmoką po 237,50 EUR/t (apie 820,00Lt/t) už kiekvieną atsisakytos balto cukraus kvotos toną. Ši išmoka Marijampolės fabriko zonos žemdirbiams sudarytų 17,106 mln litų. Maža to, jei vieningai žemdirbių spaudžiami sprendimą restruktūrizuotis priimtų ir AB „Danisco Sugar Kėdainiai“, augintojams būtų išmokėta papildoma įvairinimo išmoka, kuri sudarytų dar po 93,80 EUR/t (apie 323,87 Lt/t) už kiekvieną atsisakytos balto cukraus kvotos toną. Tokio pat dydžio ( po 93,80 EUR/t arba 6,76 mln litų ) įvairinimo lėšas regioninei plėtrai ir iš ES gautų ir dėl restruktūrizavimo nukentėję regionai, AC atveju – Marijampolės apskritis. Tačiau gal ta suma žemdirbiams nėra tokia svarbi ir didelė ir ją galima aukoti fabrikų (ar jų savininkų) gerovės vardan? Čia vėl norėčiau oponuoti gerb. G. Vaitkūnui. Net pastraipos antraštėje teigdamas: „Cukrinių runkelių auginimo privalumas - garantuotos pajamos“, jis matyt mano, kad žemdirbiai augina cukrinius runkelius ne todėl, kad gautų pelną, o todėl, kad neturi ką veikti, o gal nieko dirbti daugiau ir nemoka. O gal juos augina dėl nepakartojamo malonumo? Vadovaudamasis tokia „darbas dėl malonumo“ logika, gerb. Direktorius, matyt, „strateguoja“ ir fabriko darbą: svarbiausia dirbti metus, antrus, trečius – pajamų juk gauni, gal kaip nors užteks - o ar liks nors truputis pelno, ar negyvensi skolon – jis jau net nebeklausia, nes puikiai žino, kad jau antri metai cukrinių runkelių supirkimo kaina svyruoja šalia auginimo savikainos. Retoriniai klausimai gerb. Direktoriui – kas žemdirbiui atpigo nuo 2005 m., kai vidutinė cukrinių runkelių supirkimo kaina buvo 164 Lt/t, kad šiandien jam siūloma tik 105 Lt/t? Kainos sumažėjimas net 36 %! Visi žinome, kad per šį laikotarpį mineralinės trąšos ne pigo, bet brango vidutiniškai apie 300%, dyzelinis kuras brango apie 140 %, darbo apmokėjimas augo apie 200-250%. Beje, brango ir visos kitos sąnaudos, kurias žemdirbys privalo turėti norėdamas išauginti ir kitų augalų derlių. Savikaina - kiekvieno skirtinga. Kas neperka daug brangių ir nereikalingų (nebent prieš kitus pasipuikuot naudingų) traktorių, to savikaina arčiau žemės O konsultavimo tarnyba "suskaičiavo" runkelių auginimo savikainą taip, kaip "reikėjo". Beje, prieš kelis metus cukrinių rentabilumas buvo 200 procentų! Aišku, sunku kažkam susitaikyt, kad tokio pelningumo nebus. Skaičiai labai iškalbingi ir atskleidžia tiesą – praradus šias ES restruktūrizacijos išmokas žemdirbys ne tik nieko negauna mainais - jis pačiu optimistiškiausiu variantu praranda lėšų sumą, lygią mažiausiai jo dešimties metų cukrinių runkelių auginimo pelnui. Šiuos pinigus jis gali gauti neišleidęs nė vieno lito, nesugaišęs šiam darbui nė vienos valandos. Kai kurie silpnesni augintojai tokį pelną uždirbtų tik per tris dešimtmečius. Tad ar ne verčiau pasinaudoti siūloma parama, kurią galima investuoti į naujos technikos, žemės pirkimą, o tame plote, kuriame auginti cukriniai runkeliai, sėti ir auginti kitus augalus, kurių auginimas šiuo metu ir bent keletą metų į priekį tikrai yra žymiai pelningesnis. Taip būtų išlošta dvigubai. Niekas čia nieko nepraras - tiesiog, jeigu nebus nueita restruktūrizavimo keliu, lietuviai atsilaikys prieš dar vieną ES "saldainį" Nors taip norisi kažkam tų pinigų "iš oro". Keletą žodžių apie cukraus kainas. Pacituosiu tik pora Seimo Kaimo reikalų komiteto patarėjo p. R. Abugelio minčių išsakytų tame pačiame „ŪP“ Nr. 27 . Jis teigia (citata): „laukiama, kad pasibaigus cukraus reformai, jo (cukraus) kainos ES rinkoje sumažės. Vieni ekspertai prognozuoja keliolikos, kiti - net keliasdešimties procentų kainų kritimą“ ir dar citata: „Cukraus perteklius rinkoje ir toliau smukdo cukraus kainas. Štai Indija ... pernai pasiekė rekordines gamybos aukštumas ir vėl eksportuoja daugiau cukraus negu importuoja“. Tad tikėti gerb. p. G.Vaitkūno „įžvalgomis“, kad artimiausiais metais „likusiems (cukraus sektoriuje) žymiai išaugtų tiek žaliavos, tiek ir paties cukraus kainos“ neturiu jokio pagrindo. ES vykdo reformą ne tam, kad vėl po metų ar dvejų grįžtų prie naštos, kuri net ir jai tapo nepakeliama - ankstesnis cukraus režimas kasmet pareikalaudavo iš ES biudžeto beveik po du milijardus eurų subsidijų. Visa fabrikų vadovų retorika, apeliavimas į sąžinę ir patriotizmą yra tik šydas, kuriuo bandoma pridengti nuogą karalių – fabrikai mato savo ateitį nuo 2010 metų, kai gaus teisę perdirbti ir rafinuoti pigią trečiųjų pasaulio šalių cukraus gamybos žaliavą. Tada ne tik žemdirbiai su savo „brangiais“ cukriniais runkeliais ir pretenzijomis nebebus reikalingi, bet ir fabrikų darbuotojų sumažės dvigubai. Juk perdirbti pusfabrikatį - ne runkelius priimti, nuplauti, pakrauti, supjauti. Atplauks tanklaivis su žaliava ir darbo užteks pusmečiui. Beje, ir išsvajota žaliava gali per tą laikotarpį pabrangti tiek, kad cukrus nėmaž neatpigs (juk besivystančiose šalyse taip pat ne visi aborigenai ir nori uždirbti), tad gali tekti fabrikui nutraukti gamybą neišgyvenant ir liks ES išmokos jau tik rožinė svajonė. EK vykdo reformą tam, kad sumažinti perteklių cukraus, kurio stambūs ūkininkai priaugino, o kūdi europiečiai nesugebėjo suvalgyt Kiekvienas, pasidomėjęs plačiau apie ES rinką, pasaulinę rinką, žino, kad Idija čia - ne prie ko, nes jos cukrus čia pas praktiškai nepapuola. Ir gana čia svaigt apie cukranendrių žaliavos perdirbimą - čia jums ne kavos ar saulėgrąžų laivą atsivežt ir supakuot. Ir arkliui aišku, kad reformai pavykus (o jau dabar beveik viskas yra pavykę), cukraus gamyba ES šalyse sumažės, o vartojimas - ne, todėl cukraus kaina, esant labai ribotam importui, neišvengiamai augs - čia yra rinkos dėsniai, kuriais anksčiau nebuvo vadovaujamasi. Jeigu čia išsakyta nuomonė nėra arti tiesos, nesuprantama, kodėl cukraus fabrikų vadovai, kaip įmanydami vilkina derybas su cukrinių runkelių augintojams atstovaujančiais kooperatyvais, juk pasiūlymai atspindintys žemdirbių poziciją įteikti jau senokai. Apie cukraus pramonės restruktūrizavimą taip pat sužinota ne vakar. Jei su žemdirbiais būtų sudaromos ilgalaikės sutartys, o kaina atspindėtų realias išlaidas bei sudarytų prielaidas dirbti pelningai, be to, svarbiausia būtų surastas abiems pusėms priimtinas sprendimas dėl ES išmokų dydžio priedų prie kainos – galima būtų ruoštis ilgalaikiam rimtam darbui. Tačiau atrodo, kad laikas vilkinamas specialiai tam, kad balandžio mėnesį būtų galima pasakyti – išmokų jau negausite, pavėluota, eikite sėti. Nejaugi iš tiesų manote, kad dešimčiai metų į priekį apvogę savo partnerį dar sulauksite tokių, visiškai be savigarbos žemdirbių, kurie savo skriaudikui ir toliau dirbs kaip baudžiavos laikais? Abejoju. Cukrinių runkelių kvotos, anksčiau turėję realią piniginę vertę, šiandien visiškai bevertės, todėl ir prarasti žemdirbiui nebėra ko. Laikas pagaliau suprasti, kad žemdirbiai negali dešimtį ar daugiau metų dirbti cukraus fabrikams už penkių ar dešimties litų tonai runkelių išmaldą, tuo labiau, kad ES šiandieną tiesiog perka jų verslą už padorią kainą ir moka ne gražiais pažadais apie šviesią ateitį, o realiais konkrečiais pinigais. Nejaugi būsite, kaip toje patarlėje šuo ant šieno – nei patys ėsite, nei kitam duosite? Perka būtent verslą - naikina gamybą, likusios šalys pasiims rinką dykai, ką gaus tie žmonės, kurie dirba pas ūkininkus, bendrovėse - gal pasiėmę paramą augintojai pasidalins su kitais: duos dalį darbininkams, sėklų, trąšų, chemijos firmoms? Gal maloniai atsekės vežėjams? Gal bus patriotai ir papildys valstybės biudžetą mokesčiais, kurie iš visų šių veiklų bei cukraus gamybos ir pardavimo suplaukia? Bene augintojai įdarbins ar padės įsidarbinti cukraus fabrikų darbuotojams? Žemdirbiai šiandieną turi istorinį šansą pareikalauti, kad su jais būtų elgiamasi, kaip su lygiaverčiais partneriais. Ir nieko keista, kad labiausiai tam priešinasi ne žemdirbiai, bet jų vardu prisidengę cukrinių runkelių sėklų pardavėjai ir ypač pelningą paslaugą – cukrinių runkelių kasimą savaeigiais kombainais – teikiantys asmenys: jų verslui ir pelnui iš tiesų iškilusi rimta grėsmė. Aktyviausiai čia reiškiasi ūkininkai K.Svečiulis, A. Ražinskas, nes jų pagrindinis pelnas - ne cukrinių runkelių auginimas, o minėtos paslaugos. Ar pavyks žemdirbiams apginti savo interesus šį kartą priklausys tik nuo jų pačių vienybės ir noro neleisti savęs toliau žeminti, noro tapti laisvais ir nepriklausomais žmonėmis. Juk, sako nieko nėra sunkiau, kaip atsikratyti vergo grandinių (ypač mąstyme). Aš tikiu, kad tai įvyks. Beje ,paskutinėmis žiniomis Nordzucker (Vengrijoje –„Matra cukor“) uždaro vienintelį Vengrijoje dar likusį cukraus fabriką ,nes atsižvelgė į teisingus žemdirbių reikalavimus ir vadovaudamiesi ekonomine logika suderino savo, savo partnerių bei valstybės (regionų) interesus. /> Cukrinius runkelius auginančios agroserviso įmonės valdytojas /> Aleksandras Stonkus, Šakiai Ir nieko keisto, kad žemdirbių vienybė - yra tik suklaidintos ir sugundytos minios šauksmas. Kas gi prieštaraus pasiimt pinigų arba gaut didesnę kainą? O kadangi jau paminėtos pavardės, tai įsidėmėkite ne tik tų, kuriuos čia kaltina, bet ir dar dvi pavardes . Viena - pasirašančio po šia [ir vėl klaidinančia] rašliava, kita - kito žymaus veikėjo, kuriam nesinori dirbt, bet norisi pinigų. Juk žinot, apie ką čia Linkiu sėkmės, kovoje už lengvus pinigus, o aš tuo tarpu viską ramiai stebėsiu iš šalies. [/b] Nuoroda į komentarą Dalintis kituose puslapiuose More sharing options...
pobisky Paskelbta Kovo 18, 2008 Pranešti Dalintis Paskelbta Kovo 18, 2008 Aišku kam ežys atstovauja. Nuoroda į komentarą Dalintis kituose puslapiuose More sharing options...
valstietis Paskelbta Kovo 18, 2008 Pranešti Dalintis Paskelbta Kovo 18, 2008 Ežys pabudo po žiemos miego ir metėsi narpliot saldžių intrigų...Bet pripažinkim gerb.kolegos,kad daug tiesos jo žodžiuose.O jeigu trumpai apie tuos runkelius,tai jeigu EU kaip ir kitam normaliam versle neskirtų tų išmokų už nutrauktą gamybą,manau daug būtų lengvesnės derybos tarp fabrikų ir augintojų... Nuoroda į komentarą Dalintis kituose puslapiuose More sharing options...
ezys Paskelbta Kovo 18, 2008 Pranešti Dalintis Paskelbta Kovo 18, 2008 Aišku kam ežys atstovauja. Ir kam gi? Prieš atsakant, siūlau rimtai apgalvoti Nes negražu būtų "prasimesti" Nuoroda į komentarą Dalintis kituose puslapiuose More sharing options...
SUILA Paskelbta Kovo 18, 2008 Pranešti Dalintis Paskelbta Kovo 18, 2008 Jeigu zemdirbiai valdytu savo anksciau pirktas cukraus fabriku akcijas,tai ir fabrikai dirbtu ir jokiu konfliktu nebutu.Tik todel ir neuzsidaro vakaru europos cukraus fabrikai.Lietuvoje mes buvome apgauti,todel butu kvaila nepaimti ES pinigu ir trauktis is gamybos.Bukime vieningi ir neauginkime daugiau cukriniu. Nuoroda į komentarą Dalintis kituose puslapiuose More sharing options...
ezys Paskelbta Kovo 18, 2008 Pranešti Dalintis Paskelbta Kovo 18, 2008 Jeigu zemdirbiai valdytu savo anksciau pirktas cukraus fabriku akcijas,tai ir fabrikai dirbtu ir jokiu konfliktu nebutu.Tik todel ir neuzsidaro vakaru europos cukraus fabrikai.Lietuvoje mes buvome apgauti,todel butu kvaila nepaimti ES pinigu ir trauktis is gamybos.Bukime vieningi ir neauginkime daugiau cukriniu. Negi visus fabrikus Europje valdo žemdirbiai? Nesitiki kažkaip Nuoroda į komentarą Dalintis kituose puslapiuose More sharing options...
audrius* Paskelbta Kovo 18, 2008 Temos autorius Pranešti Dalintis Paskelbta Kovo 18, 2008 Tai jus man pasakykit tiksliai tai kiek ukininkas gaus jeigu uzsidaris Marijampoles ir Kedainiu cukraus fabrikai ismoku uz 1tona balto cukraus EU Nuoroda į komentarą Dalintis kituose puslapiuose More sharing options...
grudasss Paskelbta Kovo 18, 2008 Pranešti Dalintis Paskelbta Kovo 18, 2008 Nieko negaus nes Marijampolė šiemet dirbs o kitais metais 100 proc užsidaro . Žemdirbiai eilinį kartą bus išdurti Nuoroda į komentarą Dalintis kituose puslapiuose More sharing options...
varstelis Paskelbta Kovo 18, 2008 Pranešti Dalintis Paskelbta Kovo 18, 2008 Nieko negaus nes Marijampolė šiemet dirbs o kitais metais 100 proc užsidaro . Žemdirbiai eilinį kartą bus išdurti Arvi cukrus jau seniai planuoja perdirbinet techninius runkelius ir gamint biobenzina (spirita) Nuoroda į komentarą Dalintis kituose puslapiuose More sharing options...
arimas Paskelbta Kovo 18, 2008 Pranešti Dalintis Paskelbta Kovo 18, 2008 jo idomiai cia pavarei ponas , ezy, kaip sakant placiais mastais, Savikainas mes pasiskaiciuojam kiekvienas savo, bet..... yra kruva bet, pirma kaip galima tiket tokia firma, kuri akyse meluoja, as turiu minti ju paskaiciavima runkeliu uzauginimo savikaina, kas atsitiko su tais zmonem kurie liko uzdarius panevezio cukraus fabrika??? cia taip graziai rasai apie samdomus zmones. kam reikalingas rafinavimas, jei nezadat cukraus gamint is cukrasvendriu. kiekvienas zmogus yra labai drasus po kauke, tai nusimesk ir parasyk ka atstovauji, gal but kada nors parasysim kad zmogus sake tiesa, o mes nepaklausem. As kai pamaciau danu politika runkeliu versle....gali nemoket ir europiniu ismoku, as ju vis viena nebeauginsiu. kodel nevedet tokios agitacijos kai pernai dalis bendroviu ,be jokiu ismoku atsisake kvotu, arba pardave po 10lt. tada viskas buvo pigu, trasos ,grudai, Bet jau tada jiem nebeapsimokejo. 26 diena susitikymas su danais parasysiu koks nuosprendis. Nuoroda į komentarą Dalintis kituose puslapiuose More sharing options...
wintas Paskelbta Kovo 19, 2008 Pranešti Dalintis Paskelbta Kovo 19, 2008 Gerb. ponai, reikalaujantys fabrikų uždarymo, nepamirškite kad fabrikai ne jūsų ir ne jums spręsti ar juos uždaryti ar ne. O dėl žaliavos tiekimo tai fabrikų labai neprigąsdinsit, nes atsiras Europoj juos kam užaugint. Kai lenkam mokėjo po 40 zlotų už virškvotinius, tai išvežė į Rumuniją už 120. Nuoroda į komentarą Dalintis kituose puslapiuose More sharing options...
ezys Paskelbta Kovo 19, 2008 Pranešti Dalintis Paskelbta Kovo 19, 2008 Tiems, kam įdomu, ką atstovauja ežys - kol kas neatstovauju nieko, t.y. esu vienos aukštosios mokyklos paskutinio kurso studentas, ir mano baigiamasis darbas susijęs su ES vidaus rinka bei ž.ū. produktų importu/eksportu. Taigi, teko pasidomėt Bendrąja ES ž.ū politika, tiek kai kuriomis reformomis. P.S. Maloniai priimčiau pasiūlymą įsidarbinti kokiame ūkyje, jei jau ūkininkai bėdavoja, kad mechanizatoriui turi mokėti po 3-4 tūkstančius. Nuoroda į komentarą Dalintis kituose puslapiuose More sharing options...
SUILA Paskelbta Kovo 19, 2008 Pranešti Dalintis Paskelbta Kovo 19, 2008 Sekmes atsivezant cukrinius is kitur.O tie kas neaugine cukriniu,geriau patylekite.Beje pernai jau uzariau keleta simtu tonu,o uz virskvotinius gavau lygiai 0. Nuoroda į komentarą Dalintis kituose puslapiuose More sharing options...
pobisky Paskelbta Kovo 20, 2008 Pranešti Dalintis Paskelbta Kovo 20, 2008 Tiems, kam įdomu, ką atstovauja ežys - kol kas neatstovauju nieko, t.y. esu vienos aukštosios mokyklos paskutinio kurso studentas, ir mano baigiamasis darbas susijęs su ES vidaus rinka bei ž.ū. produktų importu/eksportu. Taigi, teko pasidomėt Bendrąja ES ž.ū politika, tiek kai kuriomis reformomis.P.S. Maloniai priimčiau pasiūlymą įsidarbinti kokiame ūkyje, jei jau ūkininkai bėdavoja, kad mechanizatoriui turi mokėti po 3-4 tūkstančius. Matosi ,kad apie runkelių auginimą, tik iš popierių žinai. Kaip tave gali samdyti dirbti,jei aš tiksliai žinau ,kad man neapsimoka cukrinių runkelių auginti, o tu man siūlai juos auginti. Prastas vaizdelis. Nuoroda į komentarą Dalintis kituose puslapiuose More sharing options...
pobisky Paskelbta Kovo 20, 2008 Pranešti Dalintis Paskelbta Kovo 20, 2008 Gerb. ponai, reikalaujantys fabrikų uždarymo, nepamirškite kad fabrikai ne jūsų ir ne jums spręsti ar juos uždaryti ar ne. O dėl žaliavos tiekimo tai fabrikų labai neprigąsdinsit, nes atsiras Europoj juos kam užaugint. Kai lenkam mokėjo po 40 zlotų už virškvotinius, tai išvežė į Rumuniją už 120. Užmiršai, kad trąšos, kuras šiek tiek pabrango. Nuoroda į komentarą Dalintis kituose puslapiuose More sharing options...
ezys Paskelbta Kovo 20, 2008 Pranešti Dalintis Paskelbta Kovo 20, 2008 Matosi ,kad apie runkelių auginimą, tik iš popierių žinai. Kaip tave gali samdyti dirbti,jei aš tiksliai žinau ,kad man neapsimoka cukrinių runkelių auginti, o tu man siūlai juos auginti. Prastas vaizdelis. Pirma, aš niekam nieko nesiūlau auginti. Antra, aš ir neagituoju imti lengvus pinigus, kurie nepriklauso. Trečia, mieliau į arbatą dėsiu lietuvišką cukrų, negu Lenkijos ar Olandijos sandėlių atliekas. Ketvirta, kiek ir ko aš žinau, yra ne internetinio forumo lankytojui spręsti Penkta, vaizdelis prastas. Tikrai prastas. Už mėnesinį mechanizatoriaus atlyginimą "paskaičiuočiau" cukrinių savikainą - pusę jo pasilikčiau sau, kitą pusę sumokėčiau tokiai Tarnybai. Ir, žiūrėk, savikaina "nukristų" iki kokių 87Lt/t. Nuoroda į komentarą Dalintis kituose puslapiuose More sharing options...
Gintokas Paskelbta Kovo 20, 2008 Pranešti Dalintis Paskelbta Kovo 20, 2008 Sveiki kaip pavaro Arvi Cukrus ? Grįžęs siandien ( 2008-03-20d ) 17 val namo radau laiska "Prasome iki 2008-03-21 dienos rastu pareikšti savo apsisprendima , dėl cukrinių runkelių auginimo ir tiekimo 2008 metų cukraus gamybos kompanijai. Negavę raštiško patvirtinimo iki nurodyto termino pabaigos laikysime, kad atsisakote turetos kvotos ir Jūsų kvota bus paskirstyta kitiems cukrinių runkelių augintojams Jeigu esate apsisprende toliau auginti cukrinius runkelius prašome patvirtinti, kokį kiekį papildomos kvotos norėtumėte įsigyti " "Priedas Cukrinių runkelių supirkimo sąlygos 2008 metams " pasirašo direktorius G.Vaitkūnas --------------------------------------------------------------- Manu, jei ūkininkai bus vieningi tai kažka laimės Jei nevež produkcijos , nepirks produkcijos tai ir jie atkreips dėmesį į ta žmogelį kuris JIEMS neša pinigus. O ūkininkai tikrai ras iš kur nusipirkt tokios produkcijos kur ir jie gamina, nes lyginant kainas tai pas juos visada dar ir brangiau Ačių Nuoroda į komentarą Dalintis kituose puslapiuose More sharing options...
arimas Paskelbta Kovo 20, 2008 Pranešti Dalintis Paskelbta Kovo 20, 2008 Matosi ,kad apie runkelių auginimą, tik iš popierių žinai. Kaip tave gali samdyti dirbti,jei aš tiksliai žinau ,kad man neapsimoka cukrinių runkelių auginti, o tu man siūlai juos auginti. Prastas vaizdelis. Pirma, aš niekam nieko nesiūlau auginti. Antra, aš ir neagituoju imti lengvus pinigus, kurie nepriklauso. Trečia, mieliau į arbatą dėsiu lietuvišką cukrų, negu Lenkijos ar Olandijos sandėlių atliekas. Ketvirta, kiek ir ko aš žinau, yra ne internetinio forumo lankytojui spręsti Penkta, vaizdelis prastas. Tikrai prastas. Už mėnesinį mechanizatoriaus atlyginimą "paskaičiuočiau" cukrinių savikainą - pusę jo pasilikčiau sau, kitą pusę sumokėčiau tokiai Tarnybai. Ir, žiūrėk, savikaina "nukristų" iki kokių 87Lt/t. idomus specialistas skaitaisi, del savikainos galima ivairiai skaiciuot, bet ka darysi, kai pasibaigs referencinis laikotarpis ir cukraus fabrikai gales is bet ko gaminti cukru ir tada tau pasiulis 60 lt uz tona, jiem dabar ir yra svarbiausia istempt pora meteliu, na o paskui ant valstieciu pades ka nores. Gerai butu tiems kas augins, kad as buciau neteisus. Nuoroda į komentarą Dalintis kituose puslapiuose More sharing options...
Gintokas Paskelbta Kovo 20, 2008 Pranešti Dalintis Paskelbta Kovo 20, 2008 Įdomu butu suzinoti statistika, kiek c.r. augintojų nebeaugins c.r. jau siais metais, ir kokios bus išmokos tiems kas atsisakys auginti ! ? ir kaip jos bus ismokamos. Gal kas turite žinių ? Šios dienos Marijampolės laikraštyje parašyta, jog Marijampolės c. fabrikas sulaukė pasiūlymų iš Lenkijos ūkininkų ( raso jog Lenkai gauna 95 lt/t Lenkijoj o Marijampolėje JAU siūlo po 108 lt/t + 42 lt/t Europos pinigų ) ir STAMBIŲ BENDROVIŲ LIETUVOJE dėl c.r. auginimo šalia kitas staripsnis profesines sajungos agitacija ir kreipimasis i Marijampolės valdžią auginkite runkelius nes mes liksime be darbo ( 300 darbuotojų ) bus baisi krizė Marijampolėje ir t.t. Duosime ir trašas geromis sąlygomis Susidarau nuomonę jog "cukrinis" juodai nori , kad augintų ūkininkai c.r. bet nenori dalies savo "kasnio "atiduoti tam kas daugiausiai ideda triūso Ačių Nuoroda į komentarą Dalintis kituose puslapiuose More sharing options...
 (300 x 250 px).png)
Recommended Posts
Sukurkite paskyrą arba prisijunkite
Rašyti gali tik prisijungę nariai
Sukurti paskyrą
Užsiregistruokite, tai užtruks tik akimirką!
RegistruotisPrisijungti
Jau turi paskyrą? Prisijunk!
Prisijungti