Jump to content

Cukriniai


audrius*

Recommended Posts

  • Atsakymai 62
  • Sukurta
  • Paskutinis įrašas

Daugiausiai įrašų parašė

Daugiausiai įrašų parašė

ŽEMDIRBIŲ POŽIŪRIS Į UAB „ARVI CUKRUS“ BANDYMUS

PRIIMTI VIENAŠALIŠKUS SPRENDIMUS

(„Marijampolės cukraus

fabrikui nereikia ES pašalpos“ „ŪP“ Nr. 27)

Apie dar

2006 m. prasidėjusią Europos Sąjungos cukraus sektoriaus reformą

žemdirbiams buvo stengiamasi aiškinti kuo mažiau, o jei ir buvo

kalbama, tai nutylint esmines šios reformos nuostatas, kurios jau

palietė kiekvieną šių įnoringų žemės ūkio augalus augintoją.

Perdirbėjus dėl tokio elgesio dar galima suprasti - kuo mažiau

žemdirbys susivoks, tuo naudingiau bus jiems. Tačiau, kaip suprasti

žemės ūkio ministerijos poziciją, kurią iš tiesų labai taikliai

apibūdino pats žemės ūkio ministerijos sekretorius p. V. Grušauskas:

“ministerija nesikiš“ („Respublika“ Nr. 55 2008-03-08)?! Ar laiko

trūksta pasidomėti žemdirbių rūpesčiais, ar noro? O gal ir šį kartą

labiau bandoma atstovauti ne žemdirbių, o perdirbėjų interesams?/> Taigi, pabandykime pasiaiškinti, ko vieni atsisako, o ką vieni ir

kiti dėl tokio atsisakymo praranda arba laimi. Kaip yra iš tiesų? /> „Arvi cukrus“ (AC) direktorius p. G. Vaitkūnas „ES pašalpa“

įvardija solidžią sumą – 45,015 mln litų, paskaičiuotą pagal 2007 m.

fabriko turėtą balto cukraus kvotą (20 860 t x 625 EUR/t x 3.4528

Lt/EUR). Iš jų 10% arba 4,5 mln litų pagal restruktūrizavimo nuostatas

tektų atiduoti žemdirbiams. Tačiau cukraus fabrikui dar lieka

įspūdinga - 40,52 mln litų suma! Net jeigu darytume prielaidą, kad ši

įmonė sugeba vidutiniškai per metus uždirbti po 4 mln litų pelno (AC

duomenų viešai neskelbia, todėl tenka daryti prielaidas), tiek pelno

(40,52 mln litų) uždirbti įmonei prireiktų viso dešimtmečio. „Tai nėra

tokie dideli pinigai dėl kurių būtų verta pasitraukti...“ - teigia

direktorius straipsnelyje. Čia drįstame suabejoti, nes

restruktūrizavimas numato tik cukraus gamybos įrangos išmontavimą,

kurią, jei ji iš tiesų gera ir vertinga, galima sėkmingai parduoti.

Įmonei lieka pastatai, žemė miesto ribose - turtas, kuris taip pat

vertas ne vienos dešimties milijonų. Beje, AC išlieka galimybė

užsiimti ir kita - pelningesne veikla, investuojant į ją gautus ES

pinigus, nes niekas įmonės nelikviduoja – po restruktūrizacijos ji tik

nebegamintų cukraus. Iš tiesų, tenka suabejoti ir direktoriaus

teiginiais apie dešimtis milijonų litų investicijų, būtent į cukraus

gamybos modernizavimą. Per eilę metų nesugebėta pastatyti normalaus

runkelių priėmimo - iškrovimo punkto, sutvarkyti šio punkto

teritorijos, privažiavimų, mėginių paėmimo. Perdirbimo sezono metu,

kaip ir senais laikais prie fabriko tebesidriekia nemažos eilės

žemdirbių transporto. Nors valstybės parama nurašant ankstesnes skolas

nebuvo maža ir viršijo 10 mln litų. Prestižiniame administraciniame

fabriko pastate seniai neliko UAB „Arvi cukrus“ administracijos ir

specialistų - jie „permesti“ į bendrabučio lygio pastatą teritorijos

užkampyje, prie kurio be guminių batų nelabai ir prieisi. Apie

„neblizgančią“ fabriko finansinę būklę kiekvienam augintojui

puikiausiai signalizuoja labai paprasti dalykai - per paskutinius

trejetą metų fabrikas už supirktus cukrinius runkelius žemdirbiams

niekada neatsiskaitė laiku. Pusmetis, o kartais ir metai - prie tokių

laikotarpių jau pripratinti žemdirbiai, kol iš fabriko pareina pinigai

už supirktą žaliavą. Nors sutartyse numatyti atsiskaitymo terminai, jų

nesilaikoma, kaip, beje, žemdirbiams niekada nesumokamos ir numatytos

sutartyje palūkanos už pasinaudojimą jų pinigais, lyg jie būtų

beverčiai... Tad straipsnelyje neradau nė vieno rimtesnio ekonominio

argumento, dėl ko verta atsisakyti ES kompensacijos, viršijančios net

dešimties metų įmonės pelną? Tik kaip toje dainoje bandoma pūsti

miglą: aš tikiu, tikiu tikėk ir tu, mes tikėkime, tikėkime abu...

(direktoriaus citata: „Tikiu, kad likę šiame sektoriuje nepraloš nei

fabrikas, nei cukrinių runkelių augintojai“).

Deja, jei fabriko

sprendimas dėl ES ir žemdirbių siūlomos 100% restruktūrizacijos būtų

neigiamas ir derybose su fabriko atstovais dėl ilgalaikės

tarpprofesinės sutarties sudarymo, žemdirbių pateikto 2008-03-03

pasiūlymo pagrindu nepavyktų pasiekti pažangos (pagal ES reikalavimus

tai turi įvykti iki 2008 m. kovo 31 d.), žemdirbiai, tokio fabriko

sprendimo dėka, net ir labai „tikėdami šviesia ateitimi“ patirs

milžiniškus nuostolius.

Verta priminti apie ES iš

restruktūrizavimo fondo kiekvienam augintojui skiriamą papildomą

išmoką po 237,50 EUR/t (apie 820,00Lt/t) už kiekvieną atsisakytos

balto cukraus kvotos toną. Ši išmoka Marijampolės fabriko zonos

žemdirbiams sudarytų 17,106 mln litų.

Maža to, jei vieningai

žemdirbių spaudžiami sprendimą restruktūrizuotis priimtų ir AB

„Danisco Sugar Kėdainiai“, augintojams būtų išmokėta papildoma

įvairinimo išmoka, kuri sudarytų dar po 93,80 EUR/t (apie 323,87 Lt/t)

už kiekvieną atsisakytos balto cukraus kvotos toną. Tokio pat dydžio (

po 93,80 EUR/t arba 6,76 mln litų ) įvairinimo lėšas regioninei

plėtrai ir iš ES gautų ir dėl restruktūrizavimo nukentėję regionai, AC

atveju – Marijampolės apskritis.

Žemdirbiai, priešingai nei

teigia gerb. G. Vaitkūnas, atsisakius fabrikui restruktūrizuotis

realiai praras (praloš) minimalią 21,607 mln litų paramą, o maksimali

prarastų lėšų suma siektų net 28,36 mln (abiems fabrikams atsisakius

visiškos restruktūrizacijos). Tai įvyktų todėl, kad šios išmokos

žemdirbiams skirtos tik fabrikams, kurie pateiks paraišką

restruktūrizuotis iki 2008 m. kovo 31 d. Restruktūrizuojantis 2009 m.

metais, žemdirbiai nebegautų papildomos paramos, o įvairinimo bei

restruktūrizavimo išmokos būtų ženkliai mažesnės: 2009 m. žemdirbių

gaunama bendra parama lyginant su 2008 m. sumažėtų net tris kartus, o

fabrikų išmoka sumažėtų tik šeštadaliu.

Tačiau gal ta suma

žemdirbiams nėra tokia svarbi ir didelė ir ją galima aukoti fabrikų

(ar jų savininkų) gerovės vardan? Čia vėl norėčiau oponuoti gerb. G.

Vaitkūnui. Net pastraipos antraštėje teigdamas: „Cukrinių runkelių

auginimo privalumas - garantuotos pajamos“, jis matyt mano, kad

žemdirbiai augina cukrinius runkelius ne todėl, kad gautų pelną, o

todėl, kad neturi ką veikti, o gal nieko dirbti daugiau ir nemoka. O

gal juos augina dėl nepakartojamo malonumo? Vadovaudamasis tokia

„darbas dėl malonumo“ logika, gerb. Direktorius, matyt, „strateguoja“

ir fabriko darbą: svarbiausia dirbti metus, antrus, trečius – pajamų

juk gauni, gal kaip nors užteks - o ar liks nors truputis pelno, ar

negyvensi skolon – jis jau net nebeklausia, nes puikiai žino, kad jau

antri metai cukrinių runkelių supirkimo kaina svyruoja šalia auginimo

savikainos. Retoriniai klausimai gerb. Direktoriui – kas žemdirbiui

atpigo nuo 2005 m., kai vidutinė cukrinių runkelių supirkimo kaina

buvo 164 Lt/t, kad šiandien jam siūloma tik 105 Lt/t? Kainos

sumažėjimas net 36 %! Visi žinome, kad per šį laikotarpį mineralinės

trąšos ne pigo, bet brango vidutiniškai apie 300%, dyzelinis kuras

brango apie 140 %, darbo apmokėjimas augo apie 200-250%. Beje, brango

ir visos kitos sąnaudos, kurias žemdirbys privalo turėti norėdamas

išauginti ir kitų augalų derlių. Keista , kad jam bando pritarti ir

ūkininkas M.Krunkaitis, kuris straipsnelyje teigia, jog: “Cukriniai

runkeliai … tai viena pelningiausių žemės ūkio šakų.”. Deja, pamiršta

pridurti, kad tokie jie buvo bent prieš ketvertą – penketą metų.

Įdomu, gal jam, kaip buvusiam ŽŪ kooperatyvo “Suvalkijos cukriniai

runkeliai” pirmininkui už kažkokius nuopelnus trąšos tiekiamos

nemokamai? O gal jo ūkyje dar dirba “nelegalai”, atlyginimai mokami

“vokeliuose”, o į traktorių bakus pilamas vanduo? Antraip sunku būtų

paaiškinti, iš kur tas cukrinių runkelių pelningumas? Tiesa, čia gali

būti ir paprastesnis atsakymas – taip paprasčiausiai išliejama

nuoskauda dėl prarastų kooperatyvo pirmininko pareigų. Tačiau

nesuprantama, ko jų taip įsikibus laikytis jei iš to neturėta jokios

naudos, tik papildomi rūpesčiai? Kas galėtų paneigti ir prielaidą, ar

ne iš čia tas “pelningumas”?

UAB “Arvi cukrus “ produkciją

tiekia 339 augintojai. Cukriniais runkeliais apsėjamas apie 3000 ha

plotas. Vidutiniškai vienas augintojas augina apie 9 ha. Vidutinis

derlingumas siekia 50 t/ha. Vidutinis augintojas turi vidutiniškai

apie 450 tonų cukrinių runkelių arba 65,50 tonų balto cukraus kvotą.

Pažvelkime ką šis vidutinis augintojas gautų ar prarastų dėl

restruktūrizacijos. (žr. lentelę Nr.1)

Lentelė Nr. 1/> Restruktūrizacijos tipas Išmokos dydis už cukrinių runkelių/> 1 toną;

vidut. kvotą 450 t;

(vid. derlius 50

t/ha) Išmokos dydis

1 ha,

kai vid. plotas 9 ha,

derlingumas 50 t/ha Atsipirkimas gaunant

minimalų pelną :/> 5,0 Lt/t

250 Lt/ha Atsipirkimas gaunant

maksimalų

pelną :

15,0 Lt/t

750 Lt/ha

“Arvi cukrus” ir

“Danisco Sugar Kėdainiai” visiška restruktūrizacija

1 tonai

-198 Lt

Vid.kvotai 450t 89.100,00 Lt*

(450t x 198

Lt/t) 9.900,00Lt/ha

(89.100 Lt

9 ha

) 39 metai 13 metų

“Arvi cukrus” visiška restruktūrizacija/>

1 tonai – 151 Lt Vid. kvotai 450 t 67.950,00 Lt*/> (450 t x 151 Lt/t) 7.550,00 Lt/ha

(67.950,00 Lt/> 9 ha ) 30 metų 10 metų

* abiem atvejais ES išmoka

būtų išmokėta : 40% - 2009.06.31 (per NMA)

60% - 2010.02.28

(per NMA)

Skaičiai labai iškalbingi ir atskleidžia

tiesą – praradus šias ES restruktūrizacijos išmokas žemdirbys ne tik

nieko negauna mainais - jis pačiu optimistiškiausiu variantu praranda

lėšų sumą, lygią mažiausiai jo dešimties metų cukrinių runkelių

auginimo pelnui. Šiuos pinigus jis gali gauti neišleidęs nė vieno

lito, nesugaišęs šiam darbui nė vienos valandos. Kai kurie silpnesni

augintojai tokį pelną uždirbtų tik per tris dešimtmečius. Tad ar ne

verčiau pasinaudoti siūloma parama, kurią galima investuoti į naujos

technikos, žemės pirkimą, o tame plote, kuriame auginti cukriniai

runkeliai, sėti ir auginti kitus augalus, kurių auginimas šiuo metu ir

bent keletą metų į priekį tikrai yra žymiai pelningesnis. Taip būtų

išlošta dvigubai. Visai nepagrįsti yra pagraudenimai, kad jei vietoje

cukrinių runkelių auginsime grūdus, jais “užversime” rinką ir kris

kainos. Cukriniai runkeliai Marijampolės apskrities pasėlių

struktūroje sudaro vos 1,5% . Tad bus sėjama javų 1,5% daugiau ar

mažiau – jokios įtakos rinkai tai neturės. Tačiau kuo laiko savo

kolegas ūkininkas M. Krunkaitis, belieka tik spėlioti. Jis

straipsnelyje teigia, kad: „Pinigai bus išmokėti per keletą metų,

išleisime juos, tai laikina, o kas toliau?“ Tai gal iš viso

žemdirbiams už jų produkciją ir darbą nutarkime nebemokėti? Juk su

pinigais, o ypač tokiais dideliais jie tikrai „nemokės“ susitvarkyti,

dar iš tiesų – išleis? Tęsiant kolegos Mangirdo mintis, gali

pasirodyti, kad būtų geriausia, jei žemdirbių pinigus kiti tvarkytų ir

iš to, aišku, apčiuopiamą naudą turėtų.

Keletą žodžių apie

cukraus kainas. Pacituosiu tik pora Seimo Kaimo reikalų komiteto

patarėjo p. R. Abugelio minčių išsakytų tame pačiame „ŪP“ Nr. 27 . Jis

teigia (citata): „laukiama, kad pasibaigus cukraus reformai, jo

(cukraus) kainos ES rinkoje sumažės. Vieni ekspertai prognozuoja

keliolikos, kiti - net keliasdešimties procentų kainų kritimą“ ir dar

citata: „Cukraus perteklius rinkoje ir toliau smukdo cukraus kainas.

Štai Indija ... pernai pasiekė rekordines gamybos aukštumas ir vėl

eksportuoja daugiau cukraus negu importuoja“. Tad tikėti gerb. p.

G.Vaitkūno „įžvalgomis“, kad artimiausiais metais „likusiems (cukraus

sektoriuje) žymiai išaugtų tiek žaliavos, tiek ir paties cukraus

kainos“ neturiu jokio pagrindo. ES vykdo reformą ne tam, kad vėl po

metų ar dvejų grįžtų prie naštos, kuri net ir jai tapo nepakeliama -

ankstesnis cukraus režimas kasmet pareikalaudavo iš ES biudžeto beveik

po du milijardus eurų subsidijų. Visa fabrikų vadovų retorika,

apeliavimas į sąžinę ir patriotizmą yra tik šydas, kuriuo bandoma

pridengti nuogą karalių – fabrikai mato savo ateitį nuo 2010 metų, kai

gaus teisę perdirbti ir rafinuoti pigią trečiųjų pasaulio šalių

cukraus gamybos žaliavą. Tada ne tik žemdirbiai su savo „brangiais“

cukriniais runkeliais ir pretenzijomis nebebus reikalingi, bet ir

fabrikų darbuotojų sumažės dvigubai. Juk perdirbti pusfabrikatį - ne

runkelius priimti, nuplauti, pakrauti, supjauti. Atplauks tanklaivis

su žaliava ir darbo užteks pusmečiui. Beje, ir išsvajota žaliava gali

per tą laikotarpį pabrangti tiek, kad cukrus nėmaž neatpigs (juk

besivystančiose šalyse taip pat ne visi aborigenai ir nori uždirbti),

tad gali tekti fabrikui nutraukti gamybą neišgyvenant ir liks ES

išmokos jau tik rožinė svajonė.

Jeigu čia išsakyta nuomonė nėra

arti tiesos, nesuprantama, kodėl cukraus fabrikų vadovai, kaip

įmanydami vilkina derybas su cukrinių runkelių augintojams

atstovaujančiais kooperatyvais, juk pasiūlymai atspindintys žemdirbių

poziciją įteikti jau senokai. Apie cukraus pramonės restruktūrizavimą

taip pat sužinota ne vakar. Jei su žemdirbiais būtų sudaromos

ilgalaikės sutartys, o kaina atspindėtų realias išlaidas bei sudarytų

prielaidas dirbti pelningai, be to, svarbiausia būtų surastas abiems

pusėms priimtinas sprendimas dėl ES išmokų dydžio priedų prie kainos –

galima būtų ruoštis ilgalaikiam rimtam darbui. Tačiau atrodo, kad

laikas vilkinamas specialiai tam, kad balandžio mėnesį būtų galima

pasakyti – išmokų jau negausite, pavėluota, eikite sėti. Nejaugi iš

tiesų manote, kad dešimčiai metų į priekį apvogę savo partnerį dar

sulauksite tokių, visiškai be savigarbos žemdirbių, kurie savo

skriaudikui ir toliau dirbs kaip baudžiavos laikais? Abejoju. Cukrinių

runkelių kvotos, anksčiau turėję realią piniginę vertę, šiandien

visiškai bevertės, todėl ir prarasti žemdirbiui nebėra ko. Laikas

pagaliau suprasti, kad žemdirbiai negali dešimtį ar daugiau metų

dirbti cukraus fabrikams už penkių ar dešimties litų tonai runkelių

išmaldą, tuo labiau, kad ES šiandieną tiesiog perka jų verslą už

padorią kainą ir moka ne gražiais pažadais apie šviesią ateitį, o

realiais konkrečiais pinigais. Nejaugi būsite, kaip toje patarlėje šuo

ant šieno – nei patys ėsite, nei kitam duosite?

Analogiška

padėtis yra ir su AB „Danisco Sugar Kėdainiai“ augintojais. Tik

įvertinant tai, kad šis fabrikas valdo apie 80% Lietuvos balto cukraus

kvotos , jis gali “apvogti” keturis kartus didesnį kiekį Lietuvos

cukrinių runkelių augintojų ir regionui ,kuriame randasi padaryti apie

26 mln litų žalą, nes tiek lėšų regionas negautų iš ES savo

poreikiams.

Žemdirbiai šiandieną turi istorinį šansą

pareikalauti, kad su jais būtų elgiamasi, kaip su lygiaverčiais

partneriais. Ir nieko keista, kad labiausiai tam priešinasi ne

žemdirbiai, bet jų vardu prisidengę cukrinių runkelių sėklų pardavėjai

ir ypač pelningą paslaugą – cukrinių runkelių kasimą savaeigiais

kombainais – teikiantys asmenys: jų verslui ir pelnui iš tiesų

iškilusi rimta grėsmė. Aktyviausiai čia reiškiasi ūkininkai

K.Svečiulis, A. Ražinskas, nes jų pagrindinis pelnas - ne cukrinių

runkelių auginimas, o minėtos paslaugos. Ar pavyks žemdirbiams apginti

savo interesus šį kartą priklausys tik nuo jų pačių vienybės ir noro

neleisti savęs toliau žeminti, noro tapti laisvais ir nepriklausomais

žmonėmis. Juk, sako nieko nėra sunkiau, kaip atsikratyti vergo

grandinių (ypač mąstyme). Aš tikiu, kad tai įvyks. Beje ,paskutinėmis

žiniomis Nordzucker (Vengrijoje –„Matra cukor“) uždaro vienintelį

Vengrijoje dar likusį cukraus fabriką ,nes atsižvelgė į teisingus

žemdirbių reikalavimus ir vadovaudamiesi ekonomine logika suderino

savo, savo partnerių bei valstybės (regionų) interesus.

/>

Cukrinius runkelius auginančios

agroserviso įmonės valdytojas />

Aleksandras Stonkus, Šakiai

Nuoroda į komentarą
Dalintis kituose puslapiuose

Beje, AC išlieka galimybė

užsiimti ir kita - pelningesne veikla, investuojant į ją gautus ES

pinigus, nes niekas įmonės nelikviduoja – po restruktūrizacijos ji tik

nebegamintų cukraus.

:lol: tai ką gamint - druską? :D

Verta priminti apie ES iš

restruktūrizavimo fondo kiekvienam augintojui skiriamą papildomą

išmoką po 237,50 EUR/t (apie 820,00Lt/t) už kiekvieną atsisakytos

balto cukraus kvotos toną. Ši išmoka Marijampolės fabriko zonos

žemdirbiams sudarytų 17,106 mln litų.

Maža to, jei vieningai

žemdirbių spaudžiami sprendimą restruktūrizuotis priimtų ir AB

„Danisco Sugar Kėdainiai“, augintojams būtų išmokėta papildoma

įvairinimo išmoka, kuri sudarytų dar po 93,80 EUR/t (apie 323,87 Lt/t)

už kiekvieną atsisakytos balto cukraus kvotos toną. Tokio pat dydžio (

po 93,80 EUR/t arba 6,76 mln litų ) įvairinimo lėšas regioninei

plėtrai ir iš ES gautų ir dėl restruktūrizavimo nukentėję regionai, AC

atveju – Marijampolės apskritis.

Tačiau gal ta suma

žemdirbiams nėra tokia svarbi ir didelė ir ją galima aukoti fabrikų

(ar jų savininkų) gerovės vardan? Čia vėl norėčiau oponuoti gerb. G.

Vaitkūnui. Net pastraipos antraštėje teigdamas: „Cukrinių runkelių

auginimo privalumas - garantuotos pajamos“, jis matyt mano, kad

žemdirbiai augina cukrinius runkelius ne todėl, kad gautų pelną, o

todėl, kad neturi ką veikti, o gal nieko dirbti daugiau ir nemoka. O

gal juos augina dėl nepakartojamo malonumo? Vadovaudamasis tokia

„darbas dėl malonumo“ logika, gerb. Direktorius, matyt, „strateguoja“

ir fabriko darbą: svarbiausia dirbti metus, antrus, trečius – pajamų

juk gauni, gal kaip nors užteks - o ar liks nors truputis pelno, ar

negyvensi skolon – jis jau net nebeklausia, nes puikiai žino, kad jau

antri metai cukrinių runkelių supirkimo kaina svyruoja šalia auginimo

savikainos. Retoriniai klausimai gerb. Direktoriui – kas žemdirbiui

atpigo nuo 2005 m., kai vidutinė cukrinių runkelių supirkimo kaina

buvo 164 Lt/t, kad šiandien jam siūloma tik 105 Lt/t? Kainos

sumažėjimas net 36 %! Visi žinome, kad per šį laikotarpį mineralinės

trąšos ne pigo, bet brango vidutiniškai apie 300%, dyzelinis kuras

brango apie 140 %, darbo apmokėjimas augo apie 200-250%. Beje, brango

ir visos kitos sąnaudos, kurias žemdirbys privalo turėti norėdamas

išauginti ir kitų augalų derlių.

Savikaina - kiekvieno skirtinga. Kas neperka daug brangių ir nereikalingų (nebent prieš kitus pasipuikuot naudingų) traktorių, to savikaina arčiau žemės :icon-cool:

O konsultavimo tarnyba "suskaičiavo" runkelių auginimo savikainą taip, kaip "reikėjo".

Beje, prieš kelis metus cukrinių rentabilumas buvo 200 procentų! Aišku, sunku kažkam susitaikyt, kad tokio pelningumo nebus.

Skaičiai labai iškalbingi ir atskleidžia

tiesą – praradus šias ES restruktūrizacijos išmokas žemdirbys ne tik

nieko negauna mainais - jis pačiu optimistiškiausiu variantu praranda

lėšų sumą, lygią mažiausiai jo dešimties metų cukrinių runkelių

auginimo pelnui. Šiuos pinigus jis gali gauti neišleidęs nė vieno

lito, nesugaišęs šiam darbui nė vienos valandos. Kai kurie silpnesni

augintojai tokį pelną uždirbtų tik per tris dešimtmečius. Tad ar ne

verčiau pasinaudoti siūloma parama, kurią galima investuoti į naujos

technikos, žemės pirkimą, o tame plote, kuriame auginti cukriniai

runkeliai, sėti ir auginti kitus augalus, kurių auginimas šiuo metu ir

bent keletą metų į priekį tikrai yra žymiai pelningesnis. Taip būtų

išlošta dvigubai.

Niekas čia nieko nepraras - tiesiog, jeigu nebus nueita restruktūrizavimo keliu, lietuviai atsilaikys prieš dar vieną ES "saldainį" :icon-exclaim: Nors taip norisi kažkam tų pinigų "iš oro". :icon-twisted:

Keletą žodžių apie

cukraus kainas. Pacituosiu tik pora Seimo Kaimo reikalų komiteto

patarėjo p. R. Abugelio minčių išsakytų tame pačiame „ŪP“ Nr. 27 . Jis

teigia (citata): „laukiama, kad pasibaigus cukraus reformai, jo

(cukraus) kainos ES rinkoje sumažės. Vieni ekspertai prognozuoja

keliolikos, kiti - net keliasdešimties procentų kainų kritimą“ ir dar

citata: „Cukraus perteklius rinkoje ir toliau smukdo cukraus kainas.

Štai Indija ... pernai pasiekė rekordines gamybos aukštumas ir vėl

eksportuoja daugiau cukraus negu importuoja“. Tad tikėti gerb. p.

G.Vaitkūno „įžvalgomis“, kad artimiausiais metais „likusiems (cukraus

sektoriuje) žymiai išaugtų tiek žaliavos, tiek ir paties cukraus

kainos“ neturiu jokio pagrindo. ES vykdo reformą ne tam, kad vėl po

metų ar dvejų grįžtų prie naštos, kuri net ir jai tapo nepakeliama -

ankstesnis cukraus režimas kasmet pareikalaudavo iš ES biudžeto beveik

po du milijardus eurų subsidijų. Visa fabrikų vadovų retorika,

apeliavimas į sąžinę ir patriotizmą yra tik šydas, kuriuo bandoma

pridengti nuogą karalių – fabrikai mato savo ateitį nuo 2010 metų, kai

gaus teisę perdirbti ir rafinuoti pigią trečiųjų pasaulio šalių

cukraus gamybos žaliavą. Tada ne tik žemdirbiai su savo „brangiais“

cukriniais runkeliais ir pretenzijomis nebebus reikalingi, bet ir

fabrikų darbuotojų sumažės dvigubai. Juk perdirbti pusfabrikatį - ne

runkelius priimti, nuplauti, pakrauti, supjauti. Atplauks tanklaivis

su žaliava ir darbo užteks pusmečiui. Beje, ir išsvajota žaliava gali

per tą laikotarpį pabrangti tiek, kad cukrus nėmaž neatpigs (juk

besivystančiose šalyse taip pat ne visi aborigenai ir nori uždirbti),

tad gali tekti fabrikui nutraukti gamybą neišgyvenant ir liks ES

išmokos jau tik rožinė svajonė.

EK vykdo reformą tam, kad sumažinti perteklių cukraus, kurio stambūs ūkininkai priaugino, o kūdi europiečiai nesugebėjo suvalgyt :icon-cool:

Kiekvienas, pasidomėjęs plačiau apie ES rinką, pasaulinę rinką, žino, kad Idija čia - ne prie ko, nes jos cukrus čia pas praktiškai nepapuola.

Ir gana čia svaigt apie cukranendrių žaliavos perdirbimą - čia jums ne kavos ar saulėgrąžų laivą atsivežt ir supakuot.

Ir arkliui aišku, kad reformai pavykus (o jau dabar beveik viskas yra pavykę), cukraus gamyba ES šalyse sumažės, o vartojimas - ne, todėl cukraus kaina, esant labai ribotam importui, neišvengiamai augs - čia yra rinkos dėsniai, kuriais anksčiau nebuvo vadovaujamasi.

Jeigu čia išsakyta nuomonė nėra

arti tiesos, nesuprantama, kodėl cukraus fabrikų vadovai, kaip

įmanydami vilkina derybas su cukrinių runkelių augintojams

atstovaujančiais kooperatyvais, juk pasiūlymai atspindintys žemdirbių

poziciją įteikti jau senokai. Apie cukraus pramonės restruktūrizavimą

taip pat sužinota ne vakar. Jei su žemdirbiais būtų sudaromos

ilgalaikės sutartys, o kaina atspindėtų realias išlaidas bei sudarytų

prielaidas dirbti pelningai, be to, svarbiausia būtų surastas abiems

pusėms priimtinas sprendimas dėl ES išmokų dydžio priedų prie kainos –

galima būtų ruoštis ilgalaikiam rimtam darbui. Tačiau atrodo, kad

laikas vilkinamas specialiai tam, kad balandžio mėnesį būtų galima

pasakyti – išmokų jau negausite, pavėluota, eikite sėti. Nejaugi iš

tiesų manote, kad dešimčiai metų į priekį apvogę savo partnerį dar

sulauksite tokių, visiškai be savigarbos žemdirbių, kurie savo

skriaudikui ir toliau dirbs kaip baudžiavos laikais? Abejoju. Cukrinių

runkelių kvotos, anksčiau turėję realią piniginę vertę, šiandien

visiškai bevertės, todėl ir prarasti žemdirbiui nebėra ko. Laikas

pagaliau suprasti, kad žemdirbiai negali dešimtį ar daugiau metų

dirbti cukraus fabrikams už penkių ar dešimties litų tonai runkelių

išmaldą, tuo labiau, kad ES šiandieną tiesiog perka jų verslą už

padorią kainą ir moka ne gražiais pažadais apie šviesią ateitį, o

realiais konkrečiais pinigais. Nejaugi būsite, kaip toje patarlėje šuo

ant šieno – nei patys ėsite, nei kitam duosite?

Perka būtent verslą - naikina gamybą, likusios šalys pasiims rinką dykai, ką gaus tie žmonės, kurie dirba pas ūkininkus, bendrovėse - gal pasiėmę paramą augintojai pasidalins su kitais: duos dalį darbininkams, sėklų, trąšų, chemijos firmoms? Gal maloniai atsekės vežėjams? Gal bus patriotai ir papildys valstybės biudžetą mokesčiais, kurie iš visų šių veiklų bei cukraus gamybos ir pardavimo suplaukia? Bene augintojai įdarbins ar padės įsidarbinti cukraus fabrikų darbuotojams? :icon-idea:

Žemdirbiai šiandieną turi istorinį šansą

pareikalauti, kad su jais būtų elgiamasi, kaip su lygiaverčiais

partneriais. Ir nieko keista, kad labiausiai tam priešinasi ne

žemdirbiai, bet jų vardu prisidengę cukrinių runkelių sėklų pardavėjai

ir ypač pelningą paslaugą – cukrinių runkelių kasimą savaeigiais

kombainais – teikiantys asmenys: jų verslui ir pelnui iš tiesų

iškilusi rimta grėsmė. Aktyviausiai čia reiškiasi ūkininkai

K.Svečiulis, A. Ražinskas, nes jų pagrindinis pelnas - ne cukrinių

runkelių auginimas, o minėtos paslaugos. Ar pavyks žemdirbiams apginti

savo interesus šį kartą priklausys tik nuo jų pačių vienybės ir noro

neleisti savęs toliau žeminti, noro tapti laisvais ir nepriklausomais

žmonėmis. Juk, sako nieko nėra sunkiau, kaip atsikratyti vergo

grandinių (ypač mąstyme). Aš tikiu, kad tai įvyks. Beje ,paskutinėmis

žiniomis Nordzucker (Vengrijoje –„Matra cukor“) uždaro vienintelį

Vengrijoje dar likusį cukraus fabriką ,nes atsižvelgė į teisingus

žemdirbių reikalavimus ir vadovaudamiesi ekonomine logika suderino

savo, savo partnerių bei valstybės (regionų) interesus.

/>

Cukrinius runkelius auginančios

agroserviso įmonės valdytojas />

Aleksandras Stonkus, Šakiai

Ir nieko keisto, kad žemdirbių vienybė - yra tik suklaidintos ir sugundytos minios šauksmas. Kas gi prieštaraus pasiimt pinigų arba gaut didesnę kainą? :icon-rolleyes:

O kadangi jau paminėtos pavardės, tai įsidėmėkite ne tik tų, kuriuos čia kaltina, bet ir dar dvi pavardes . Viena - pasirašančio po šia [ir vėl klaidinančia] rašliava, kita - kito žymaus veikėjo, kuriam nesinori dirbt, bet norisi pinigų. Juk žinot, apie ką čia :icon-wink:

Linkiu sėkmės, kovoje už lengvus pinigus,

o aš tuo tarpu viską ramiai stebėsiu iš šalies.

[/b]

Nuoroda į komentarą
Dalintis kituose puslapiuose

Ežys pabudo po žiemos miego ir metėsi narpliot saldžių intrigų...Bet pripažinkim gerb.kolegos,kad daug tiesos jo žodžiuose.O jeigu trumpai apie tuos runkelius,tai jeigu EU kaip ir kitam normaliam versle neskirtų tų išmokų už nutrauktą gamybą,manau daug būtų lengvesnės derybos tarp fabrikų ir augintojų...

Nuoroda į komentarą
Dalintis kituose puslapiuose

Jeigu zemdirbiai valdytu savo anksciau pirktas cukraus fabriku akcijas,tai ir fabrikai dirbtu ir jokiu konfliktu nebutu.Tik todel ir neuzsidaro vakaru europos cukraus fabrikai.Lietuvoje mes buvome apgauti,todel butu kvaila nepaimti ES pinigu ir trauktis is gamybos.Bukime vieningi ir neauginkime daugiau cukriniu.

Nuoroda į komentarą
Dalintis kituose puslapiuose

Jeigu zemdirbiai valdytu savo anksciau pirktas cukraus fabriku akcijas,tai ir fabrikai dirbtu ir jokiu konfliktu nebutu.Tik todel ir neuzsidaro vakaru europos cukraus fabrikai.Lietuvoje mes buvome apgauti,todel butu kvaila nepaimti ES pinigu ir trauktis is gamybos.Bukime vieningi ir neauginkime daugiau cukriniu.

Negi visus fabrikus Europje valdo žemdirbiai? Nesitiki kažkaip :icon-twisted:

Nuoroda į komentarą
Dalintis kituose puslapiuose

jo idomiai cia pavarei ponas , ezy, kaip sakant placiais mastais, Savikainas mes pasiskaiciuojam kiekvienas savo, bet..... yra kruva bet, pirma kaip galima tiket tokia firma, kuri akyse meluoja, as turiu minti ju paskaiciavima runkeliu uzauginimo savikaina, kas atsitiko su tais zmonem kurie liko uzdarius panevezio cukraus fabrika??? cia taip graziai rasai apie samdomus zmones. kam reikalingas rafinavimas, jei nezadat cukraus gamint is cukrasvendriu. kiekvienas zmogus yra labai drasus po kauke, tai nusimesk ir parasyk ka atstovauji, gal but kada nors parasysim kad zmogus sake tiesa, o mes nepaklausem. As kai pamaciau danu politika runkeliu versle....gali nemoket ir europiniu ismoku, as ju vis viena nebeauginsiu. kodel nevedet tokios agitacijos kai pernai dalis bendroviu ,be jokiu ismoku atsisake kvotu, arba pardave po 10lt. tada viskas buvo pigu, trasos ,grudai, Bet jau tada jiem nebeapsimokejo. 26 diena susitikymas su danais parasysiu koks nuosprendis.

Nuoroda į komentarą
Dalintis kituose puslapiuose

Gerb. ponai, reikalaujantys fabrikų uždarymo, nepamirškite kad fabrikai ne jūsų ir ne jums spręsti ar juos uždaryti ar ne. O dėl žaliavos tiekimo tai fabrikų labai neprigąsdinsit, nes atsiras Europoj juos kam užaugint. Kai lenkam mokėjo po 40 zlotų už virškvotinius, tai išvežė į Rumuniją už 120.

Nuoroda į komentarą
Dalintis kituose puslapiuose

Tiems, kam įdomu, ką atstovauja ežys - kol kas neatstovauju nieko, t.y. esu vienos aukštosios mokyklos paskutinio kurso studentas, ir mano baigiamasis darbas susijęs su ES vidaus rinka bei ž.ū. produktų importu/eksportu. Taigi, teko pasidomėt Bendrąja ES ž.ū politika, tiek kai kuriomis reformomis.

P.S. Maloniai priimčiau pasiūlymą įsidarbinti kokiame ūkyje, jei jau ūkininkai bėdavoja, kad mechanizatoriui turi mokėti po 3-4 tūkstančius. :icon-redface:

Nuoroda į komentarą
Dalintis kituose puslapiuose

Tiems, kam įdomu, ką atstovauja ežys - kol kas neatstovauju nieko, t.y. esu vienos aukštosios mokyklos paskutinio kurso studentas, ir mano baigiamasis darbas susijęs su ES vidaus rinka bei ž.ū. produktų importu/eksportu. Taigi, teko pasidomėt Bendrąja ES ž.ū politika, tiek kai kuriomis reformomis.

P.S. Maloniai priimčiau pasiūlymą įsidarbinti kokiame ūkyje, jei jau ūkininkai bėdavoja, kad mechanizatoriui turi mokėti po 3-4 tūkstančius. :icon-redface:

Matosi ,kad apie runkelių auginimą, tik iš popierių žinai. :D Kaip tave gali samdyti dirbti,jei aš tiksliai žinau ,kad man neapsimoka cukrinių runkelių auginti, o tu man siūlai juos auginti. Prastas vaizdelis.

Nuoroda į komentarą
Dalintis kituose puslapiuose

Gerb. ponai, reikalaujantys fabrikų uždarymo, nepamirškite kad fabrikai ne jūsų ir ne jums spręsti ar juos uždaryti ar ne. O dėl žaliavos tiekimo tai fabrikų labai neprigąsdinsit, nes atsiras Europoj juos kam užaugint. Kai lenkam mokėjo po 40 zlotų už virškvotinius, tai išvežė į Rumuniją už 120.

Užmiršai, kad trąšos, kuras šiek tiek pabrango. :D

Nuoroda į komentarą
Dalintis kituose puslapiuose

Matosi ,kad apie runkelių auginimą, tik iš popierių žinai. :D Kaip tave gali samdyti dirbti,jei aš tiksliai žinau ,kad man neapsimoka cukrinių runkelių auginti, o tu man siūlai juos auginti. Prastas vaizdelis.

Pirma, aš niekam nieko nesiūlau auginti.

Antra, aš ir neagituoju imti lengvus pinigus, kurie nepriklauso.

Trečia, mieliau į arbatą dėsiu lietuvišką cukrų, negu Lenkijos ar Olandijos sandėlių atliekas.

Ketvirta, kiek ir ko aš žinau, yra ne internetinio forumo lankytojui spręsti :icon-wink:

Penkta, vaizdelis prastas. Tikrai prastas. Už mėnesinį mechanizatoriaus atlyginimą "paskaičiuočiau" cukrinių savikainą - pusę jo pasilikčiau sau, kitą pusę sumokėčiau tokiai Tarnybai. Ir, žiūrėk, savikaina "nukristų" iki kokių 87Lt/t. :icon-twisted:

Nuoroda į komentarą
Dalintis kituose puslapiuose

Sveiki

kaip pavaro Arvi Cukrus ?

Grįžęs siandien ( 2008-03-20d ) 17 val namo radau laiska

"Prasome iki 2008-03-21 dienos rastu pareikšti savo apsisprendima , dėl cukrinių runkelių auginimo ir tiekimo 2008 metų cukraus gamybos kompanijai. Negavę raštiško patvirtinimo iki nurodyto termino pabaigos laikysime, kad atsisakote turetos kvotos ir Jūsų kvota bus paskirstyta kitiems cukrinių runkelių augintojams

Jeigu esate apsisprende toliau auginti cukrinius runkelius prašome patvirtinti, kokį kiekį papildomos kvotos norėtumėte įsigyti "

"Priedas

Cukrinių runkelių supirkimo sąlygos 2008 metams "

pasirašo direktorius G.Vaitkūnas

---------------------------------------------------------------

Manu, jei ūkininkai bus vieningi tai kažka laimės

Jei nevež produkcijos , nepirks produkcijos tai ir jie atkreips dėmesį

į ta žmogelį kuris JIEMS neša pinigus.

O ūkininkai tikrai ras iš kur nusipirkt tokios produkcijos kur ir jie gamina,

nes lyginant kainas tai pas juos visada dar ir brangiau

Ačių

Nuoroda į komentarą
Dalintis kituose puslapiuose

Matosi ,kad apie runkelių auginimą, tik iš popierių žinai. :D Kaip tave gali samdyti dirbti,jei aš tiksliai žinau ,kad man neapsimoka cukrinių runkelių auginti, o tu man siūlai juos auginti. Prastas vaizdelis.

Pirma, aš niekam nieko nesiūlau auginti.

Antra, aš ir neagituoju imti lengvus pinigus, kurie nepriklauso.

Trečia, mieliau į arbatą dėsiu lietuvišką cukrų, negu Lenkijos ar Olandijos sandėlių atliekas.

Ketvirta, kiek ir ko aš žinau, yra ne internetinio forumo lankytojui spręsti :icon-wink:

Penkta, vaizdelis prastas. Tikrai prastas. Už mėnesinį mechanizatoriaus atlyginimą "paskaičiuočiau" cukrinių savikainą - pusę jo pasilikčiau sau, kitą pusę sumokėčiau tokiai Tarnybai. Ir, žiūrėk, savikaina "nukristų" iki kokių 87Lt/t. :icon-twisted:

idomus specialistas skaitaisi, del savikainos galima ivairiai skaiciuot, bet ka darysi, kai pasibaigs referencinis laikotarpis ir cukraus fabrikai gales is bet ko gaminti cukru ir tada tau pasiulis 60 lt uz tona, jiem dabar ir yra svarbiausia istempt pora meteliu, na o paskui ant valstieciu pades ka nores. Gerai butu tiems kas augins, kad as buciau neteisus.

Nuoroda į komentarą
Dalintis kituose puslapiuose

Įdomu butu suzinoti statistika, kiek c.r. augintojų nebeaugins

c.r. jau siais metais, ir kokios bus išmokos tiems kas atsisakys auginti ! ?

ir kaip jos bus ismokamos. Gal kas turite žinių ?

Šios dienos Marijampolės laikraštyje parašyta, jog Marijampolės c. fabrikas sulaukė pasiūlymų iš Lenkijos ūkininkų ( raso jog Lenkai gauna 95 lt/t Lenkijoj o Marijampolėje JAU siūlo po 108 lt/t + 42 lt/t Europos pinigų ) ir STAMBIŲ BENDROVIŲ LIETUVOJE dėl c.r. auginimo :)

šalia kitas staripsnis :)

profesines sajungos agitacija ir kreipimasis i Marijampolės valdžią auginkite runkelius nes mes liksime be darbo ( 300 darbuotojų ) bus baisi krizė Marijampolėje ir t.t. Duosime ir trašas geromis sąlygomis :)

Susidarau nuomonę jog "cukrinis" juodai nori , kad augintų ūkininkai c.r. bet nenori dalies savo "kasnio "atiduoti tam kas daugiausiai ideda triūso

Ačių

Nuoroda į komentarą
Dalintis kituose puslapiuose

Sukurkite paskyrą arba prisijunkite

Rašyti gali tik prisijungę nariai

Sukurti paskyrą

Užsiregistruokite, tai užtruks tik akimirką!

Registruotis

Prisijungti

Jau turi paskyrą? Prisijunk!

Prisijungti



×
×
  • Create New...