manttys

nuo 2016.04.01 13ct/l, kiekis apie 400l/d. ŽŪK Pieno gėlė

Manau, kad kooperacija yra Įmanoma tik iki tam tikro taško, kol neliečiami patys mažiausi. netikiu, kad kooperatyvai užsiėminės tokiom nesamonėm kaip pieno rinkimas pakelėse iš 10 l bidonėlių, o akivaizdu, kad tokių pieno gmaintojų yra labai nemažai. Kažkur skaičiau, kad sumažėjo pieno ūkių apie 10 proc, bet realus mažėjimas yra tik tarp labai mažų ūkių, kuriuos pieno gamyboje atsveria didesnių ūkių augimas, o kadangi jų ir primilžiai didesni, tai nieko keisto, kad pieno primelžiama panašiai.
 
Mano durna galva tokie pokyčiai labai gerai, nes mažėja pieno kiekiai iš lengvai kontroliuojamų subjektų, kuriems nelabai rūpi kas dedasi tame pieno sektoriuje. Ir kol patys smulkiausi dar labiau nepasitrauks iš gamybos, bus labai sunku išaiginti kooperatyvų dalį. Tik aišku klausimas kiek tokių iki 5 karvių masto ekonomine logika, greičiau stato pieną iš idėjos, o pasitraukia kai amžius nebeleidžia ar pan.
 
Dar esu pastebėjęs tarp vidutinių ūkių (pažįstamų ratas), kad į kooperatyvą neinama, nes dabartinėj pieninėj yra blatas imti mėginius iš indelio. To esmė -  visam piene kalnai bakterijų ir somatų, tokie žmonės bijo pokyčių, galbūt reikėtų dalį karvių išbrokuoti, taip pat labaiu rūpintis higiena, o kam jiem to reikia, jeigu kaina ta pati, bet čia jau niekas nepadės tokiems, tik jų požiūrio pasikeitimas
 

Man dar kliuna kooperacijos nebuvimas iš kitos pusės - įrengimų pirkimo. Nežinau kaip kitur, bet mas mane krašte savo presą turėti jau daros garbės reikalas. Sukau pernai viena žmogui gal 600 ruliu, labai patenkintas pašaru, visad laiku atvažiavau, kaina reali jam gavos max 4 eurai už ruloną (technikos nusidėvėjimas + mano uždarbis), gal net šiek tiek mažiau, bet nuo rudens audė mintį įsigyti savo dublį ir, kadangi nėra galingo traktoriaus, tai dar ir traktoriu žadėjo pirkti. Sumoj apie 45 k eur. Už tuos pinigus išeina rulonai 20 metų, jau pensijoj būtų, o jo presas ir traktorius po tiek metu jau tiks į laužą.
 
Įtariu, kad tokių pavyzdžių yra pilna ir net patys esam neamoningu sprendimu priėmę. Užsienyje kažkaip kitaip žmonės dirba, labiau naudojas agroserviso paslaugomis ir pan. Taip ir Lietuvoj galėtų vienas kaimynas turėti rimtą šienapjovę, kitas grėblį, trečias presą, tikrai nesugriųtų pasaulis pusdieniu vėliau sušienavus, bet pinigių tikrai daugiau liktų.

Ok, tada lai moka, susitaria kiek mokėti ir vienas kitam moka, bet reikia mažinti kaštus. Kuom skiriasi didelis ūkis nuo kelių mažų apjungusių savo jėgas pašaro gaminime? Aš manau, kad niekuo labai nesiskiria. Bet jeigu kiekvienas norės turėti presą, kurį naudoja visas valandas sudėjus dieną ar dvi per metus ir taip su visa gana brangia technika, tai pinigu tikrai pritrūks.
 
Savo turėt patogu, tikrai taip, net morališkai labai faina, bet tikrai už visa tai kiekvienas susimoka su kaupu.
 
Koks kraštas, kažkaip kaip ir kosmoso srities pas jus šienainio kainos. Ar be pvm negali pasukti žmogui ne PVM mokėtojui?

Mano durna galva tai GTV apsukos jei hurodyta 540 tai jos ir turi būt tokios, nepriklausomai nuo važiavimo greičio, kokybė gaunasi geresnė, Mano galva dėl to, kad jei darbinio apsukos tinkamos, rulis kameroje sukasi daugiau kartų, ko pasekoje tolygiau ir geriau suspaudžiamas ir to pasekoje gaunasi geresnė rulono kokybė.
Dėl kuro ekonomijos, tai logiška, jei presui rašo kad jį patems 90-140ag traktorius tai vadinasi jį ir tems tiek tas tiek tas, bet su 90 bus didesnė apkrova traktoriui(tiksliau išsireiškus, mažesnis galios rezervas liks) , ko pasekoje didesnės kuro sanaudos. Jei kabinsi 140 ir jis neturės 540e pasirinkties, tai logiškai neturėtų būt mažesnės sanaudos kurui, bet su juo galėsi greičiau lėkt. O jei turės 540e, tai tada ir greičiau lėksi ir mažiau kuro sunaudosi tam pačiam ruliui padaryt.

Kadangi yra daugiau mąstančių kitaip, pridedu ir savo nuomonę, kurią ryte pabijojau rašyt:
Manau, kad logiškai dėliojasi viskas pagal esamą situaciją. Juo labiau, kai Narauskas peza apie tai, kad pinigai reikalingi kooperacijai stiprinti, o realiai tiesiog neįsitenka į projekto biudžetą. Man tik nesuvokiama, kaip kooperatyvui toliau vadovauja žmonės, kurie netelpa į biudžetus, terminus ir visa kita. Nežinau ar tokia situacija galėtų būti privačioje įmonėje su samdomu vadovu. Bent privačioj įmonėj, kurioj dirbau, tai šitaip prisitapsnojęs dirketorius skrido iš darbo taip projektui ir nepasibaigus. atėjo naujas, užbaigė tą ir įgyvendino dar 3 tokius su sąnaudomis, mažesnėmis nei biudžetas ir, svarbiausia, laiku.
 
Taip pat ir šiam forume bet kokia kitokia mintis apie kooperatyvą yra sutinkama purvų drabstymu iš kai kurių formiečių. Nieko tuom nepakeisit, tiesiog reikėtų suvokti, kad ne visi vienodai masto ir tas situacijos piešimas viena spalva tikrai niekur nenuves. Tai primena ištrauką iš kažkurio straipsnio "valdant kooperatyvą vyrauja viena nuomonė, o visos kitos laikomos klaidingomis ir vertinamos neigiamai".
 
Kodėl nesikreipiama į bankus dėl papildomo finansavimo? Dabar bankai siūlo pinigus, tik imk, palūkanos juokingos. Jeigu projektas gyvybingas, tai tikrai kažkuris tą paskolą suteiks.
 
Gamyklos produkcija, visi apie ją daug šneka, kaip čia bus lengva realizuoti ir pan., bet natūraliai kyla klausimas, kodėl dabartinės gamyklos, kurios turi didelę dalį infrastruktūros ir paramas gauna nemažas plėtrai, į tai neinvestuoja? ir koks turi būti pelningumas, kad per normalų investicinį laikotarpį atmušti tuos 12 mln naujai prašomų, o kur dar pirmoji dalis?
 
Aplamai apie kooperatyvą yra mažai informacijos, jų tinklapyje duomenys neatnaujinti jau labai senai, straipsniai išlenda į viešumą dažniausiai ne jų naudai (kur kooperatyvo ryšiai su visuomene), argumentai dažniausiai vieni - mus šmeižia, nupirkti straipsniai ir pan, bet sveikos argumentacijos, konstruktyvių diskusijų išties pasigendu.

Kadangi yra daugiau mąstančių kitaip, pridedu ir savo nuomonę, kurią ryte pabijojau rašyt:
Manau, kad logiškai dėliojasi viskas pagal esamą situaciją. Juo labiau, kai Narauskas peza apie tai, kad pinigai reikalingi kooperacijai stiprinti, o realiai tiesiog neįsitenka į projekto biudžetą. Man tik nesuvokiama, kaip kooperatyvui toliau vadovauja žmonės, kurie netelpa į biudžetus, terminus ir visa kita. Nežinau ar tokia situacija galėtų būti privačioje įmonėje su samdomu vadovu. Bent privačioj įmonėj, kurioj dirbau, tai šitaip prisitapsnojęs dirketorius skrido iš darbo taip projektui ir nepasibaigus. atėjo naujas, užbaigė tą ir įgyvendino dar 3 tokius su sąnaudomis, mažesnėmis nei biudžetas ir, svarbiausia, laiku.
 
Taip pat ir šiam forume bet kokia kitokia mintis apie kooperatyvą yra sutinkama purvų drabstymu iš kai kurių formiečių. Nieko tuom nepakeisit, tiesiog reikėtų suvokti, kad ne visi vienodai masto ir tas situacijos piešimas viena spalva tikrai niekur nenuves. Tai primena ištrauką iš kažkurio straipsnio "valdant kooperatyvą vyrauja viena nuomonė, o visos kitos laikomos klaidingomis ir vertinamos neigiamai".
 
Kodėl nesikreipiama į bankus dėl papildomo finansavimo? Dabar bankai siūlo pinigus, tik imk, palūkanos juokingos. Jeigu projektas gyvybingas, tai tikrai kažkuris tą paskolą suteiks.
 
Gamyklos produkcija, visi apie ją daug šneka, kaip čia bus lengva realizuoti ir pan., bet natūraliai kyla klausimas, kodėl dabartinės gamyklos, kurios turi didelę dalį infrastruktūros ir paramas gauna nemažas plėtrai, į tai neinvestuoja? ir koks turi būti pelningumas, kad per normalų investicinį laikotarpį atmušti tuos 12 mln naujai prašomų, o kur dar pirmoji dalis?
 
Aplamai apie kooperatyvą yra mažai informacijos, jų tinklapyje duomenys neatnaujinti jau labai senai, straipsniai išlenda į viešumą dažniausiai ne jų naudai (kur kooperatyvo ryšiai su visuomene), argumentai dažniausiai vieni - mus šmeižia, nupirkti straipsniai ir pan, bet sveikos argumentacijos, konstruktyvių diskusijų išties pasigendu.

Kadangi yra daugiau mąstančių kitaip, pridedu ir savo nuomonę, kurią ryte pabijojau rašyt:
Manau, kad logiškai dėliojasi viskas pagal esamą situaciją. Juo labiau, kai Narauskas peza apie tai, kad pinigai reikalingi kooperacijai stiprinti, o realiai tiesiog neįsitenka į projekto biudžetą. Man tik nesuvokiama, kaip kooperatyvui toliau vadovauja žmonės, kurie netelpa į biudžetus, terminus ir visa kita. Nežinau ar tokia situacija galėtų būti privačioje įmonėje su samdomu vadovu. Bent privačioj įmonėj, kurioj dirbau, tai šitaip prisitapsnojęs dirketorius skrido iš darbo taip projektui ir nepasibaigus. atėjo naujas, užbaigė tą ir įgyvendino dar 3 tokius su sąnaudomis, mažesnėmis nei biudžetas ir, svarbiausia, laiku.
 
Taip pat ir šiam forume bet kokia kitokia mintis apie kooperatyvą yra sutinkama purvų drabstymu iš kai kurių formiečių. Nieko tuom nepakeisit, tiesiog reikėtų suvokti, kad ne visi vienodai masto ir tas situacijos piešimas viena spalva tikrai niekur nenuves. Tai primena ištrauką iš kažkurio straipsnio "valdant kooperatyvą vyrauja viena nuomonė, o visos kitos laikomos klaidingomis ir vertinamos neigiamai".
 
Kodėl nesikreipiama į bankus dėl papildomo finansavimo? Dabar bankai siūlo pinigus, tik imk, palūkanos juokingos. Jeigu projektas gyvybingas, tai tikrai kažkuris tą paskolą suteiks.
 
Gamyklos produkcija, visi apie ją daug šneka, kaip čia bus lengva realizuoti ir pan., bet natūraliai kyla klausimas, kodėl dabartinės gamyklos, kurios turi didelę dalį infrastruktūros ir paramas gauna nemažas plėtrai, į tai neinvestuoja? ir koks turi būti pelningumas, kad per normalų investicinį laikotarpį atmušti tuos 12 mln naujai prašomų, o kur dar pirmoji dalis?
 
Aplamai apie kooperatyvą yra mažai informacijos, jų tinklapyje duomenys neatnaujinti jau labai senai, straipsniai išlenda į viešumą dažniausiai ne jų naudai (kur kooperatyvo ryšiai su visuomene), argumentai dažniausiai vieni - mus šmeižia, nupirkti straipsniai ir pan, bet sveikos argumentacijos, konstruktyvių diskusijų išties pasigendu.

Kadangi yra daugiau mąstančių kitaip, pridedu ir savo nuomonę, kurią ryte pabijojau rašyt:
Manau, kad logiškai dėliojasi viskas pagal esamą situaciją. Juo labiau, kai Narauskas peza apie tai, kad pinigai reikalingi kooperacijai stiprinti, o realiai tiesiog neįsitenka į projekto biudžetą. Man tik nesuvokiama, kaip kooperatyvui toliau vadovauja žmonės, kurie netelpa į biudžetus, terminus ir visa kita. Nežinau ar tokia situacija galėtų būti privačioje įmonėje su samdomu vadovu. Bent privačioj įmonėj, kurioj dirbau, tai šitaip prisitapsnojęs dirketorius skrido iš darbo taip projektui ir nepasibaigus. atėjo naujas, užbaigė tą ir įgyvendino dar 3 tokius su sąnaudomis, mažesnėmis nei biudžetas ir, svarbiausia, laiku.
 
Taip pat ir šiam forume bet kokia kitokia mintis apie kooperatyvą yra sutinkama purvų drabstymu iš kai kurių formiečių. Nieko tuom nepakeisit, tiesiog reikėtų suvokti, kad ne visi vienodai masto ir tas situacijos piešimas viena spalva tikrai niekur nenuves. Tai primena ištrauką iš kažkurio straipsnio "valdant kooperatyvą vyrauja viena nuomonė, o visos kitos laikomos klaidingomis ir vertinamos neigiamai".
 
Kodėl nesikreipiama į bankus dėl papildomo finansavimo? Dabar bankai siūlo pinigus, tik imk, palūkanos juokingos. Jeigu projektas gyvybingas, tai tikrai kažkuris tą paskolą suteiks.
 
Gamyklos produkcija, visi apie ją daug šneka, kaip čia bus lengva realizuoti ir pan., bet natūraliai kyla klausimas, kodėl dabartinės gamyklos, kurios turi didelę dalį infrastruktūros ir paramas gauna nemažas plėtrai, į tai neinvestuoja? ir koks turi būti pelningumas, kad per normalų investicinį laikotarpį atmušti tuos 12 mln naujai prašomų, o kur dar pirmoji dalis?
 
Aplamai apie kooperatyvą yra mažai informacijos, jų tinklapyje duomenys neatnaujinti jau labai senai, straipsniai išlenda į viešumą dažniausiai ne jų naudai (kur kooperatyvo ryšiai su visuomene), argumentai dažniausiai vieni - mus šmeižia, nupirkti straipsniai ir pan, bet sveikos argumentacijos, konstruktyvių diskusijų išties pasigendu.

Kadangi yra daugiau mąstančių kitaip, pridedu ir savo nuomonę, kurią ryte pabijojau rašyt:
Manau, kad logiškai dėliojasi viskas pagal esamą situaciją. Juo labiau, kai Narauskas peza apie tai, kad pinigai reikalingi kooperacijai stiprinti, o realiai tiesiog neįsitenka į projekto biudžetą. Man tik nesuvokiama, kaip kooperatyvui toliau vadovauja žmonės, kurie netelpa į biudžetus, terminus ir visa kita. Nežinau ar tokia situacija galėtų būti privačioje įmonėje su samdomu vadovu. Bent privačioj įmonėj, kurioj dirbau, tai šitaip prisitapsnojęs dirketorius skrido iš darbo taip projektui ir nepasibaigus. atėjo naujas, užbaigė tą ir įgyvendino dar 3 tokius su sąnaudomis, mažesnėmis nei biudžetas ir, svarbiausia, laiku.
 
Taip pat ir šiam forume bet kokia kitokia mintis apie kooperatyvą yra sutinkama purvų drabstymu iš kai kurių formiečių. Nieko tuom nepakeisit, tiesiog reikėtų suvokti, kad ne visi vienodai masto ir tas situacijos piešimas viena spalva tikrai niekur nenuves. Tai primena ištrauką iš kažkurio straipsnio "valdant kooperatyvą vyrauja viena nuomonė, o visos kitos laikomos klaidingomis ir vertinamos neigiamai".
 
Kodėl nesikreipiama į bankus dėl papildomo finansavimo? Dabar bankai siūlo pinigus, tik imk, palūkanos juokingos. Jeigu projektas gyvybingas, tai tikrai kažkuris tą paskolą suteiks.
 
Gamyklos produkcija, visi apie ją daug šneka, kaip čia bus lengva realizuoti ir pan., bet natūraliai kyla klausimas, kodėl dabartinės gamyklos, kurios turi didelę dalį infrastruktūros ir paramas gauna nemažas plėtrai, į tai neinvestuoja? ir koks turi būti pelningumas, kad per normalų investicinį laikotarpį atmušti tuos 12 mln naujai prašomų, o kur dar pirmoji dalis?
 
Aplamai apie kooperatyvą yra mažai informacijos, jų tinklapyje duomenys neatnaujinti jau labai senai, straipsniai išlenda į viešumą dažniausiai ne jų naudai (kur kooperatyvo ryšiai su visuomene), argumentai dažniausiai vieni - mus šmeižia, nupirkti straipsniai ir pan, bet sveikos argumentacijos, konstruktyvių diskusijų išties pasigendu.

Nu va, šiandien po ieškojimų nusipirkom dominator 108 sl.  Pjaunamoji 6 m., gaila, be kopijavimo, bet jeigu neptiks, pasikeisim į siauresnę, technine buklė tikrai nebloga, praktiškai nieko daryti nereikia. Kombainas mylėtas ir prižiūrėtas lietuvio su teisingai augančiom rankom.. Tokio didelio gal ir nereikėjo, bet mažesnių už panašią kainą su hidro važiuokle ir būkle nelabai buvo, o didesnis nepamaišys

savaitgalį buvom apžiūrėti keleto, kaip pardavėjas sakė, tautos kombainų claas:
 
http://www.skelbiu.lt/skelbimai/gera-bukle-hidro-vaziuokle-kederis-4-5m-padangos-priekines-21852315.html
stebūklų nebūna, visas parūdijęs, tiek išorė, tiek vidinės pusės, prie hidrovariklio neprastai apsitepalavę, net toks jausmas, kad iš pačio hidro variklio, diržai maudosi tepaluose. Valandų virs 4000, kažkaip po tokios pradžios nebesinorėjo nei kurti. Visur pilna grūdų, niekas neišvalyta po sezono ir palikta pūti
 
 
http://www.skelbiu.lt/skelbimai/claas-dominator-96-10557479.html
nuotraukos net ne šito kombaino (nežinau ar sunku patiasyti skelbimo tekstą ir nuotraukas, kad neklaidint ižmonių), visur apdaužytas, aplamdytas. Skardos šiaip tikrai geros būklės, matosi, laikytas garaže didžiąją gyvenimo dalį. Bėgęs apie 4000 val. kiek pamenu, kaip ir daugokai pagal tokią kainą. Priekinės padangos labai suskirdusios, laiko klausimas, kada reikės keisti. Bet šiaip įspūdis slogus.
 
http://www.skelbiu.lt/skelbimai/kederis-5-1m-variklis-mersedes-benz-220-ag-hidro-vaziuokle-6-21941918.html
geriausias ką matėm, blėkos tikrai puikios, motoras gražiai dirba, nedumino užkurtas (gal prieš tai buvo šildytas, nežinau), reikėtų pasikeisti smulkintuvo peilius, spragilai į pabaigą, kratyklių kaladukai į pabaigą. nuožulnios kameros transporteris naujas, elevatoriai pakeisti, paleidus šiek tiek skleidžia pašalinių garsų, gal koks guolis į pabaigą. Bėgęs 3700 val, bet šiaip įspudis neblogas. Perka naują pagal paramą, todėl pardavinėja

20 ha tai ir su lenkiska už kelis simtus euru nėra ką veikti nusipjauti. Naują nupirkus ant tokio ploto nusidėvėjimas ir remonto išlaidos būtų juokingos...
 
 
Apie šienapjoves nieko nežinau, bet girdėjau iš jaunojo ūkininko, kad aplamai šienavimo technika gerokai pigesnė nei konkurentų. Ir nemanau, kad labai prastesnė

Nejuokinkit su gerom kainom, jeigu galima taip pasakyti. Kiek metu jau mulkina zmones pazadais Kaikaris Joniskyje per pusantru metu gamykla pastate, graudu. Jau seniai sakiau ir pasikartosiu, lietuvis toks zmogus, kad gera ideja taip sugeneruoja, kad ji naudinga tik  chebrai. Gamykla pastatys, verks, kad nera is ko moketi reikia paramas grazinti ir taip toliau, ir panasiai, uzauginsit dar viena ...... savo juodu prakaitu. Is tiesu ne mano reikalas, bet tokia skambi buvo pradzia.......gaila kad fabula labai jau ilga, nuobodi ir liudna, o atomazgos ar laimingos pabaigos niekaip nesulaukiam. Nesakau, kad kiti geresni ir vadovaujasi kitokiais principais, o del to, kad perdirbejai nesikalba su Pieno LT kooperatyvu tai jau nereikia kabinti makarunu visi su visais kooperatyvais kalbasi vienodai, jokios isskirtines teises ar salygos niekam nesuteikiamos tai kodel vienas kopas turetu jas gauti. Ir iki siol tai dauguma sisternu link Lenkijos riedejo tai prie ko cia Lietuvos perdirbejai.

300 Lt  tona , neblogai. supirkimas 500-700 LT

Pažiūrėjus kokia firma juos pardavinėja, tai reiktų apvažiuoti ratu... Ne tokia ir sena istorija:
 
http://www.sveksnosnaujienos.lt/aktualijos/sienapjoves-pirke-sveksnos-ukininkai-teisybes-zada-ieskos-teisme

Nusipirkau hidraulinį (pick up hitch). Yra toks ant kito trakt ir labai patinka. Daug patogiau kažką prisikabint kas ant kokios kalades padėta ar pan ir sakyčiau aplamai patogiau prisikabinti bet ką. Variantas yra nebent patrumpinti ir naudoti virš hidraulinio kablio kaip papildomą galimybę, maža ką ateityje gali tekti kabinti su aukštu prikabinimu

Nupirkom didesnį brolį savo 6420s traktoriui. Darbo matęs, bet esant dabartinei finansinei padėčiai pieno sektoriuje, geresnius daiktus teks atidėti ateičiai.
 
Abi amortizacijos, oras, 50 greitis, autoquad, tik sėdynės norėtųsi geresnės

Kinijos rinka springsta nuo pieno pertekliaus (VŽ straipsnis)
 
Kinijoje, dar prieš metus laikytoje pienininkų svajonių žeme, – pieno produktų pasiūlos perteklius. Pieno vartojimas nebeauga taip sparčiai kaip kadaise. Globalioje pieno rinkoje ši tendencija atsispindi žemyn nudardėjusiomis kainomis. Kinija imasi priemonių siekdama apsaugoti vietinius ūkininkus nuo užsienio produkcijos konkurencijos.
Kinijos pieno rinkoje dramatiški pokyčiai. Dar prieš metus šalies pieno sektorius išgyveno bumą. Pienas pasauliniu žargonu dėl itin sukilusių kainų buvo net įgavęs „baltojo aukso“ pavadinimą.Tačiau dabar perteklinė pasiūla, nustūmusi kainas žemyn, verčia Kinijos karvių augintojus tiesiog pilti pieną į laukus, o galvijų kaimenes būriais varyti į skerdyklas.
Pokyčiai Kinijos rinkoje jaučiami ir už šalies ribų: Australijos ir Naujosios Zelandijos – didžiausių pieno eksportuotojų į Kiniją – fermeriai veržiasi diržus, mažina kaimenes ir yra įsitraukę į pieno kainų karą. Naujosios Zelandijos centrinis bankas nurodo, kad kritusios pieno produktų kainos – didžiausia ekonominė rizika šaliai. Globalioje pieno rinkoje mažėjantis pieno produktų paklausos augimas aidi bene per pusę nukritusiomis kainomis.
 
Pieno perteklius
 
JAV investicijų bankas „Goldman Sachs“ skaičiuoja, kad per ateinančius 5 metus pieno produkcija lenks paklausą maždaug 2 tonomis (JAV žemės ūkio departamentas prognozuoja, kad 2015 m. pasaulinė pieno produkcija turėtų siekti maždaug 493 mln. tonų). Primelžiamo pieno minėtu laikotarpiu turėtų padaugėti apie 2,6%. Paklausa iš paskos nespės ir augs maždaug 2%.
Nors augančiose rinkose, pirmiausia Kinijoje, paklausa stiebėsi itin sparčiai, tačiau ji krito arba nekito išsivysčiusiose rinkose.
Į Kiniją gamintojai deda daug vilčių, nes čia pieno vartojimas, manoma, dar nėra pasiekęs potencialo. 2014 m. Kinijoje vienas žmogus vidutiniškai suvartodavo po 51 kilogramą pieno gaminių. Tai yra maždaug dvigubai daugiau negu 2011 m., tačiau perpus mažiau, palyginti su pasaulio vidurkiu. Jis 2012 m. buvo 108 kilogramai žmogui.
 
Kinijos įtaka pieno ciklui
 
Milžiniškas Kinijos apetitas pienui prieš kelerius metus pavertė šalį ūkininkų svajonių žeme – pieno produktų tiekimas milžiniškai išbadėjusiai rinkai buvo laikomas itin perspektyviu.
Sparčiai plėsti pieno ūkiai, didintas karvių skaičius. Dabar sumažėjus paklausai, o globalioje pieno produktų rinkoje atsiradus pertekliui, ūkininkai tiek Kinijoje, tiek už jos ribų atsidūrė situacijoje, kurioje yra priversti iš naujo skaičiuoti karvutes ir svarstyti, kiek iš jų taps mėsos produktais.
Šiemet, palyginti su 2011 m., globali pieno produkcija bus gausesnė beveik 9%, skaičiuoja JAV žemės ūkio departamentas.
Pieno miltų kainos nudardėjimas žemyn atspindi pokyčius rinkoje. 2014 m. gruodžio 2 d. pieno miltų kaina pasaulinėje pieno produktų prekybos platformoje „GlobalDairyTrade“ buvo pasiekusi šešerių metų žemumas: tona kainavo 2.229 USD, tai yra 55% mažiau negu prieš metus. Nuo gruodžio pieno miltų kaina kiek pakilo ir vasario 17 d. tona kainavo 3.272 USD, tačiau ekspertai prognozuoja, kad ateityje kainos gali pasukti žemėjimo trajektorija.

Pieno kainos viražai atspindi ir bendresnę tendenciją – milžinišką Kinijos įtaką pasaulinėms žaliavų kainoms. Vėstant Kinijos ekonomikai, žaliavų kainos, dar neseniai dėl nepasotinamos Kinijos paklausos pasiekusios bumą, 2014 m. patraukė žemėjančia trajektorija.
 
Kinija įsileido konkurentų
 
Šiuo metu Kinijos rinkoje susidariusios situacijos šaknų reikia ieškoti dar 2008 m. įvykiuose, rašo „The Wall Street Journal“. Būtent tada dėl apsinuodijimo pienu Kinijoje mirė 6 vaikai, dar bene trys šimtai tūkstančių apsinuodijo. Šalies pieno sektorius dėl šio įvykio buvo transformuotas, pakelti kokybės standartai, plačiai atvertos durys užsienio produkcijai.
Užsienio gamintojų produkcija Kinijoje yra itin populiari, daug gyventojų nepasitiki vietiniais gamintojais dėl apsinuodijimo skandalo.
Kitų šalių kompanijos naudojosi susidariusia situacija parduodamos pieno produktus Kinijai gerokai pelningiau negu tai darydavo namų rinkose. Tačiau dabar rinka yra perpildyta.
Štai, pavyzdžiui, pieno produktų importas iš Naujosios Zelandijos 2013 m., palyginti su 2012 m., pašoko 47% (2013 m. Kiniją supurtė dar vienas apsinuodijimo pienu skandalas).
Atvertos Kinijos pieno rinkos durys privertė investuotojus pieną į Kiniją eksportuojančiose šalyse itin palankiai vertinti pieno produktų sektoriaus perspektyvas. Darydami prielaidą, kad Kinijoje paklausa toliau sėkmingai stiebsis, ūkininkai investavo didindami pajėgumą.
Kylant pieno kainoms, maždaug 2013 m. atsibudo ir mažieji Kinijos pienininkai, kurių veikla po 2008 m. Kinijoje buvo smarkiai apribota. Jie pradėjo iš naujo didinti įtaką rinkoje ir plėstis. Aukštos pieno kainos leido jiems užtikrinti investicijas, reikalingas siekiant patenkinti aukštos kokybės reikalavimus.
Štai 2014 m. vietinė Kinijos pieno gamyba šoktelėjo 5%.
Tačiau paklausa neauga taip sparčiai, todėl gamintojai, siekdami sudurti galą su galu ir išlaikyti savo rinkos dalį, pradėjo spausti kainą žemyn.
Dar vienu svarbiu veiksniu tapo ir tas faktas, kad 2014 m. rugpjūtį Rusija uždraudė maisto produktų iš ES importą. Pasaulinėje rinkoje atsirado dar didesnė pieno pasiūla.

Saugos savo gamintojus
 
Pieno į Kiniją eksportuotojai gerų naujienų iš Kinijos neturėtų tikėtis. Peteris Cai, tinklalapio „Business spectator“ analitikas, atkreipia dėmesį, kad regioninės valdžios jau gavo nurodymą iš Pekino imtis visų priemonių, kad pirmiausia būtų superkama vietinė produkcija.
Jis taip pat atkreipia dėmesį, kad Kinijos parduotuvėse pienas kainuoja iki trijų kartų mažiau.
Kritus pieno miltelių kainai, Kinijos pieno gamintojai išnaudoja situaciją, daugiau skysto pieno vietos rinkai gaminama importuotų miltelių pagrindu, užuot supirkus skystą pieną iš Kinijos žemdirbių, atkreipia dėmesį „Financial Times“. Būtent ši tendencija skatina įsikišti Pekiną, labai jautriai vertinantį užimtumo šalyje klausimus.
Tai reiškia, kad vartai į Kinijos, didžiausios pasaulyje pieno ir pieno miltų importuotojos pasaulyje, rinką užsienio pienininkams bent laikinai bus priverti.

Gyvenime dirbau tik vienam ūkininkui - studijų laikais UK. Nuvažiavau, tiesa sakant, visiškai žalias ant naujoviškos technikos, bet greit perpratau viską. Iš pradžių vyko darbdavio žvalgyba - pamenu, davė arti žemę. Pirmą karta ariau gyvenime, bet geras plūgas, tai viskas normaliai. Jaučiu kas valandą tikrino kai dirbamas darbas, panašiai ir su kitais darbais. Tada pamatė, kad visai neblogai man sekasi, tikrinimai išnyko iki minimumo. Kadangi stengdavausi kuo daugiau laiko dirbti, ne už ilgu gavau klausimą, ar negalėčiau ir kitą vasarą atvykti.
 
Sezono eigoje įgavo pasitikėjimo manimi, darbai budavo pasakomi net sms žinute, ar ryte susitinkant ir po to nebent šiaip pasilabinti užsuka. Jokios kontrolės abosliučiai, tai toks savaime geras jausmas, kad tiki žmogus tavimi, tuo, ką darai.
 
Kas man patiko:
 
1. bendravimas (kaip minėjo - lygus su lygiu). Domėjimasis manimi ir mano šalimi, kaip pas mus gyvena žmonės. Mus skyrė kalbos barjeras, bet vienas kitą suprasdavom.
2. komplimentai - gražiai suarus lauką ar gyvatvorė gražiai apkirpus visada būsi įvertintas. Good job, Mantas ir pan.
3. pasitikėjimas - dirbtas valandas sakai pats mėnėsio eigoje. Kadangi būdavo, jog grįžtu ir 1 val. nakties, niekas nesukontroliuos mano valandų, o gal ir nebuvo noro to daryti. Bet toks pasitikėjimas skatina tokį patį sąžiningumą. Tai tenka prisipažinti, kad nė vienos valandos niekad nepasigrąžinau. O būdavo ir apie 100 val. per savaitę.
4. darbai kai nėra žemės darbų. Būdavo, kad oras neleidžia pvm kultivuoti, tai šefas sugalvodavo kažkokių kitokių darbų, kad galėčiau užsidirbti. Abejoju, kad jam tai buvo finansiškai naudinga, bet tikriausiai žiūrėjo ir iš mano pusės. Tuo pačiu galėdavau kažkur į miestą važiuoti, bet nebuvo noro
5. galimybė užsidirbti dirbant kiek tik širdis geidžia;
6. supratimas, kad visko būna. Teko nulaužti traktoriaus veidrodį, porą hidraulinių šlangų sugadinti per neapsižiūrėjimą, Kažkada dar centrinę traukę sulenkiau. Nors buvau nieko prieš išskaitymą iš algos, bet niekada nebuvo to prašyta ar išskaičiuota. Labai pozityviai nuteikia.
 
Punktai surašyti ne prioritetine tvarka
 
Aš jam siūliau:
1. bekompromisį darbą kiek tik reikia, jau nekalbant apie pravaikštas. Statistiškai turėdavau apie 2 laisvs dienas per mėnesį
2. požiūrį į darbą ir jo atlikimą kaip dirbčiau sau pačiam;
3. technikos priežiūrą ir normalų elgesį su ja. Vėlgi, su technika elgdavausi kaip su savo. prižiūrėdavau, tausodavau.
 
Bemaž 4 sezonus teko padirbėti ir tik gerais žodžiais prisimenu. Bet gal tiesiog ir požiūriai sutapo