-marius-

Nėra jokios diskriminacijos, tai vadinasi marketingu. Palik numerį, o jie jau tau bandys įbrukti viską iš eilės, norėsi drausti traktorių, dar dar pasiūlys apsidrausti pačiam, sodybą, šeimos narius, kasko, automobilį.... Draudžiuosi viską per brokerį, nes nereikia laukti eilėse, visada praneša koks draudimas baigsis ir kartais pristato draudimą į namus jeigu važiuoja pakeliui.

Žiūrėti reikia pagal gamintojų sudarytas lenteles, jose radiatoriai parenkami pagal kambario plotą. Yra specialiai renovacijai skirti radiatoriai, kurių vamzdžių pajungimas atitinka ketaus radiatorius. KERMI tokio tipo radiatorius žymi D5, kiti jų aukštį nurodo kaip 550mm. Renkantis ne renovacinius, reikės koreguoti pajungimą. Pasirinkus 500mm arba 600mm aukščio radiatorius, reikės koreguoti vamzdžius. Bijau pameluoti, bet jeigu gerai prisimenu 12 kv. metrų kambariui reikalingas apie 1,8m radiatorius. KERMI tokius radiatorius žymi 22/550/1800, 22 - dvigubas radiatoriaus tipas, 550 - aukštis, 1800 - ilgis. Labai netikslu matuoti pagal sekcijas.

Jeigu alergiškas, tada taip, nebent tada dėti polistirolą. Bet šiltinant vata, vis tiek tarp vatos ir gipso dedasi garo izoliacinė plėvelė, kuri kažkiek apsaugo nuo dulkių. Namą iš vidaus šiltinti nebent rąstinį,priešingu atveju tikėtina, kad gausis šalčio tilteliai, toje vietoje kur jungiasi išorinė siena su vidinėmis. Aplamai trinkelės sugeria vandenį, o asfaltas ne, todėl gaunasi balos jeigu nelygu, trinkeles galima pakeisti pvz: jeigu po kiemu eina vandens ar kitokia trasa ir ją reikia remontuoti. Trinkelės ne taip įkaista, bet tepalas įsigeria į jas. Savi pliusai, savi minusai.

Visos vatos gaminamos iš ekologiškų komponentų (natūralus akmuo sudaro apie 95proc sudėties), tik į kai kurias dedama priedų (rišiklių). Priedai suteikia vatai standumą, tas ypač pasiteisina šiltinant perdangą iš apačios arba stogo konstrukcijas. Nereikia vaikytis ekologijos termino. Nesvarbu kokį namą statai, pamatai turi susėsti visiems, tik rąstiniams reikia dar ir sienoms susigulėti. Galima statyti iš storų rąstų, kas padidins varžą, bet iškels kainą. Rąstinių namų sienos neperšąla kaip mūrinių, be to drėgmė taip nesilaiko viduje, todėl ir šalčio pojūtis kitas. Netikslu lyginti mūrinio namo ir rąstinio varžą. Senovėje daug kas gyveno rąstiniuose namuose (dar ir dabar gyvena) ir nemanau, kad sušalo bent vienas. Tik lyginkime senovės rąstų storį ir dabartinių. Nuo vėjo iš lauko apsaugo priešvėjinė plėvelė (panaši į difuzinę), kuri išleidžia drėgmę, bet sulaiko vėjo patekimą į vidų. Dėl statybų skubėjimo tai tiesa, pastato namą per pusmetį o po to sienos sutrūkinėja, stogas kraiposi. Rudenį reikia lieti pamatus, o pavasarį dienas murinti.

Normalūs namai, jeigu stato geri meistrai, nes broką itin sunku ištaisyti. Dabar yra klijuoto tašo namai, tikrai gerai žiūrisi. Stogą geriausia dėti čerpes, dėl svorio. Jų problema ta, kad statyba reikia rasti gerą meistrą.

Šiltinti iš vidaus su tąšeliais, vata, ant jų gipsą. Kuri medžiaga neekologiška?

Yra prekybos centruose dabar nebrangiai "Smaragd".

Gal kažkas parduodate skiedras? Turiu apie 4ha miško, 2 ha iš jo nekirsta 10 metų. Daug šakų gausis, galvojų gal įsigyti smulkintuvą (mačiau yra po 1500 eurų) ir pjovimo metu smulkinti šakas, bei parduoti. Tik ar verta? Miškas alksnynas ir beržynas.

Gal turite patirties šildant namą su granulini katilu, kūrenant grūdus ir jų išvalas? Domina visa info. Ačiū

Kokie terminai parengti ūkininko sodybos projektą?

Gal kažkas paskutiniu metu darėtės pralaidą į sklypą? Pas mane yra dvi, bet reikia trečios. Vieta kur dėsiu su mažu grioviu, o kelio ir sklypo paviršius lygus. Skambinau į regioninius kelius, sakė reikia vietoje kalbėti, kaina apie 1500 eurų (projektas, derinimas ir panašiai). Kaina nesuvokiama protu, kadangi man kainuotų už 50 eurų nusipirkti plastikinę pralaidą darbe, o žvyro prisikasiu sklype. Ar verta daryti nelegaliai? Ta prasme pasidarau pats ir tikiuosi, kad neužklius. Eisiu ketvirtadienį kalbėti.

Aplink visur ganyklos. Dėl kelių ne taip supratęs buvau, jeigu apribojimai tik magistraliniams tada gerai. Aš prižiūrėsiu du ūkius, savo ir ne. Kodėl ganyklų suarimas komplikuotas? Geriau iškarto deklaruoti ekologiniam ūkiui arimą? Aš norėjau pirmais metais pievą, po to pasėlius.

Turiu visą techniką ir dar Petkus gigant yra, jeigu reikėtų išvalyti. Aš tuos 10ha prie namų turiu, juose buvo ganyklos. Be to jie ne prie kelių, kaip kita dalis žemės (gal klystu, bet nelabai tinkama žemė eko ūkiui kuomet prie kelių kuriais didelis automobilių judėjimas vyksta).

Juk nebūtina visus 10ha apsėti vienu metu, galima bandyti dalimis taikyti sėjomainą. Ar ekoagros tikrina už ūkinių pastatų, bei kitos paskirties patalpas, ar tik tas kur susiję su ekologiniu ūkiu?

Sakydamas, ar verta, turėjau galvoje ar tarkim 10ha ekologinis ūkis, gali save išlaikyti. Beje ar Ekoagros tikrina tik pasėlių laukus, ar ir sodybą?

Planuoju prie savo ūkio įregistruoti ekologinį ūkį. Norėtųsi išgirsti rimtus teiginius: ar verta ekologiškai ūkininkauti apie 10ha ekologiniame ūkyje? ar verta sėti eko grūdus tarkim Speltą kuomet žemės našumas iki 40 balų? ar verta bandyti perdirbti derlių ar geriau realizuoti neperdirbus? Dėkui už argumentuotus klausimus.

Būtent.

Niekas nepyksta, bet kaip rašoma taip ir atsakoma. Polistirolas sienoje, tarp plytų. Grūdai tiriami tik tiek kiek tiria laboratorijos, juos priduodant pardavimui. Tai iškarto galima sakyti, jog problema mityboje, trūksta vitaminų, mineralų ir kad reikia keisti vištų rūšį. Ačiū.

Moralų man nereikia Vištoms sąlygos idealios (skaitykite pirmą pranešimą). Kaip ir sakiau tvartas šiltas, šviesus, sausas, 35 vištos turi apie 50kv metrų aptvarą viduje, papildomai yra įrengta du gardai (vienas 12kv. metrų mažiems viščiukams auginti, kitas 5 kv metrai perėti vištai). Sienos dviejų plytų, viduje puta, lubos dvigubos medinės lentos, virš jų šiaudai, grindys vientisas betonas su nuolat keičiamu kraiku. Visi NAUDOJAMI gardai valomi KARTĄ per savaitę, nuolat keičiama gūžtose šiaudai, vasarą purškiama nuo kenkėjų. Lauke aptvare dalis užsėjama žolėmis ir turi idealias sąlygas. Niekas nekalba apie pelną ir dar visokias zoologijas, nemanau kad 35 vištas laikant man reikia baigti veterinaro specialybę. Vištas laikau tik dėl savęs, nes nepatinka prekybcentrių kiaušiniai. Košė verdama netik vištoms, todėl ir gauna nereguliariai, kuomet būna. Šeriu tik natūraliu pašaru, be chemijos. Geriau duokite patarimų kaip šerti ir panašiai, o ne moralizuokite. AČIŪ.

Turiu problemą, vištos gyvena tik 1-2 metus. Kodėl? Perkame vištas 7 mėnesių iš paukštyno, laikome savo reikmėms (kiaušiniams). Tvartas naujas, šviesus, šiltas, sausas nuolat prižiūrimas, tvarkomas. Lauke daug erdvės, turi pavėsio, aptverta. Maistas grūdai, plikyti miltai (dažniausia tik žiemą), runkeliai, na ir viskas ką randa aptvare. (30-35 vištos turi apie 500 kv. m).

Veda LZUKT, dar tik metai bet patenkintas darbu, ypač kaip dar PVM.

Norėčiau truputį išplėsti temą ir paklausti kokiu atstumu perkate žemę nuo ūkio (kur laikoma technika, trąšos, derlius ir t.t.). Ar esate paskaičiavę koks atstumas jau "per brangus"?

Truputį ne į temą, bet visgi... Bendrauju su keliais lenkais, dažnokai važiuoju į tą pusę. Pernai mano kalbinti lenkai gaudavo apie 0,28 eur už litrą pieno... Prieš savaitę pervažiavau visą Lenkiją skersai du kartus ir kas nustebino palyginant su pažystamais ūkininkais, tai darbo mechanizavimas: visur pašarų dalytuvai, apynaujė technika, pašarų bokštai, mažai rankų darbo, nereikia samdyti daug žmonių. Pas mus tokių mažuma.

Prilydoma brangiau, dedasi du sluoksniai.

Jau ir paklausti negalima