stirnas

Ar bus galinčių pakomentuoti bent kai kuriuos atsakymus? Rašėt projektus kas patys, manau su panašiais klausimais susidūrėt

Dauguma kaip susitarę deklaruojate, kad geriausia pačiam pildyti, tačiau perskaičius taisykles klausimų kalnas, nors turiu patirties ne pelno projektų rašyme (bendruomeninių), tačiau ten gana lengva, pinigus tik nurodai kam išdalinai ir ką veiksi ir viskas, o kalbant apie verslą klausimų kalnas, gal kas galėtų juos pakomentuot Suprantama kai tiek klausimų, tai teks ieškotis konsultantų, nes pereiti nuo ne pelno į verslo projekto rašymą gana sudėtinga kai nesi su tuo susidūręs.

 

Taigi pradedam:

1. Jei kuriamas specializuotas ūkis ir pajamų minimum 50% iš tos veiklos, tarkim gyvulininkystės kelios šakos. O kaip tada su paramos lėšų paskirstymu investicijoms? Jei nusimatom kad ta šaka duos daugiau pajamų, tai ir investicijų jai reiktų daugiau paskirti, ar tokio logiškumo kriterijaus niekas nereikalauja. Kaip pavyzdį pateiksiu, nusimatai auginti karves ir audines, pajamos iš abiejų, o investicijos praktiškai tik tarkim į audinių auginimą?
2. Pagal taisyklių 27 punktą sakoma  tai ar kompensuojamos išlaidos kurios priskiriamos tinkamoms kategorijoms, bet patirtos prieš paramos paraiškos pateikimą? Suprantama, kad išlaidos patiriamos ne grynais pinigais, o per bankus. 
3. Pratęsiant trečią punktą ir numatant investicijas į projektui būtino pastato rekonstrukciją, perkant naujas statybines medžiagas ir remontą atliekant ūkio būdu, ar yra reikalinga pateikti leidimus, projektinius pasiūlymus, jei pastatas (dydis 30 kvad. m) būtų remontuojamas o paraiškos pateikimo, gal tokiems mažiems pastatams nereikia leidimo, jei tik būtų pakeičiamas stogas ir pastatas apšiltinamas gyvuliams laikyti. Ir jei kompensuojamos išlaidos prieš paraiškos pridavimo dieną, ir jos jau yra atliktos, tai tuomet galima išvengti leidimo rekonstruoti, nes pastatas jau suremontuotas, būtų pridedamos tik sąskaitos už įsigytas statybines medžiagas. Jei toks variantas galimas, tuomet reikėtų visvien kažkokią sąmatą pateikti, kiek ir ko buvo sunaudota?  
4. Beje 27 punktas prieštarauja 29.3, tai kaip yra iš tikrųjų, nekompensuoja patirtų išlaidų?
5. Tinkama išlaidą infrastruktūra ūkininko valdoje, kas tai yra, ar tvorų įrengimas gyvuliams laikyti tinkama išlaida?
6. 30.7 punktas dėl biologinio turto, nusako kainas kuriomis turi būti perkami gyvūnai, tačiau daugeliu atvejų veisliniai gyvūnai kainuoja žymiai daugiau, tad jei už gyvūną tarkim kompensuoja 50  eur, o veisliniai prasideda nuo 80 eur, tai vis vien galima pirkti, tik sumą kuri netelpa į rėmus, bus nekompensuojama?
7. Koks minimalus laiko tarpas tarp verslo plano įgyvendinimo pradžios ir pabaigos? Nes termino niekur nėra, tai negi viską susiperki, taip pasikeldamas ūkio SP, pasieki rodiklius ir po pusmečio ar anksčiau užbaigi?
8. Kaip yra su tuo PVM, ar verta registruotis, jei pajamos daugiau būtų iš ne PVM mokėtojų, ar kaip čia yra su juo. Vis vien visus pardavimus reikia rodyti oficialiai, bet juk produkciją parduoti gali ir paprastiems žmonėms, ne vien tik ūkininkams ar įmonėms?
9. Jei galvojant apie veislinę gyvulininkystę, tai ar galima pirmus metus - du, prieauglį pasilikti bandos didinimui, o pajamas trečiais metais pradėti gauti. Bet tada nebūtų galima projekto įgyvendinti per tarkim metus laiko, nes pajamų pirmais metais nedaug būtų. Ir kaip yra su tuo pelningumu, kokio lygio jis turi būti, nei procentų nėra nei ką, kaip skaičiuojamas 
10. Kur rasti informaciją, kokiomis kainomis turėsiu parduoti savo ūkyje užaugintą prieauglį mėsai ar veislei, ir apskritai iš kur imti oficialius skaičius, kuriuos reikia guldyti į verslo planą, kad pasiskaičiuoti pelningumą? Juk reikia nurodyti kiek pajamų bus 2016, 2017, 2018.. m?
11. Tai tiek, būtų gerai gauti išsamius atsakymus, kad apsispręsti ir paskaičiuoti ar verta įsipareigoti ir pradėti rimčiau ūkininkauti, o jau paraišką manau teks samdyti konsultantus.

 

 

Ir paskutinis klausimas, kaip manote su 60 balų verta eiti, nes pernai gana žemas pereinamas balas buvo kiek domėjausi?

Ačiū už atsakymus iš anksto

Dauguma kaip susitarę deklaruojate, kad geriausia pačiam pildyti, tačiau perskaičius taisykles klausimų kalnas, nors turiu patirties ne pelno projektų rašyme (bendruomeninių), tačiau ten gana lengva, pinigus tik nurodai kam išdalinai ir ką veiksi ir viskas, o kalbant apie verslą klausimų kalnas, gal kas galėtų juos pakomentuot Suprantama kai tiek klausimų, tai teks ieškotis konsultantų, nes pereiti nuo ne pelno į verslo projekto rašymą gana sudėtinga kai nesi su tuo susidūręs.

Taigi pradedam:

1. Jei kuriamas specializuotas ūkis ir pajamų minimum 50% iš tos veiklos, tarkim gyvulininkystės kelios šakos. O kaip tada su paramos lėšų paskirstymu investicijoms? Jei nusimatom kad ta šaka duos daugiau pajamų, tai ir investicijų jai reiktų daugiau paskirti, ar tokio logiškumo kriterijaus niekas nereikalauja. Kaip pavyzdį pateiksiu, nusimatai auginti karves ir audines, pajamos iš abiejų, o investicijos praktiškai tik tarkim į audinių auginimą?
2. Pagal taisyklių 27 punktą sakoma

    

    

   Jei iki paramos paraiškos pateikimo prekių paslaugų ir (arba) darbų pirkimai neatlikti, tinkamų finansuoti išlaidų sumai ir rinkos kainai pagrįsti turi būti pateikiami trys skirtingų tiekėjų komerciniai pasiūlymai

    tai ar kompensuojamos išlaidos kurios priskiriamos tinkamoms kategorijoms, bet patirtos prieš paramos paraiškos pateikimą? Suprantama, kad išlaidos patiriamos ne grynais pinigais, o per bankus. 
3. Pratęsiant trečią punktą ir numatant investicijas į projektui būtino pastato rekonstrukciją, perkant naujas statybines medžiagas ir remontą atliekant ūkio būdu, ar yra reikalinga pateikti leidimus, projektinius pasiūlymus, jei pastatas (dydis 30 kvad. m) būtų remontuojamas o paraiškos pateikimo, gal tokiems mažiems pastatams nereikia leidimo, jei tik būtų pakeičiamas stogas ir pastatas apšiltinamas gyvuliams laikyti. Ir jei kompensuojamos išlaidos prieš paraiškos pridavimo dieną, ir jos jau yra atliktos, tai tuomet galima išvengti leidimo rekonstruoti, nes pastatas jau suremontuotas, būtų pridedamos tik sąskaitos už įsigytas statybines medžiagas. Jei toks variantas galimas, tuomet reikėtų visvien kažkokią sąmatą pateikti, kiek ir ko buvo sunaudota?  
4. Beje 27 punktas prieštarauja 29.3, tai kaip yra iš tikrųjų, nekompensuoja patirtų išlaidų?
5. Tinkama išlaidą infrastruktūra ūkininko valdoje, kas tai yra, ar tvorų įrengimas gyvuliams laikyti tinkama išlaida?
6. 30.7 punktas dėl biologinio turto, nusako kainas kuriomis turi būti perkami gyvūnai, tačiau daugeliu atvejų veisliniai gyvūnai kainuoja žymiai daugiau, tad jei už gyvūną tarkim kompensuoja 50  eur, o veisliniai prasideda nuo 80 eur, tai vis vien galima pirkti, tik sumą kuri netelpa į rėmus, bus nekompensuojama?
7. Koks minimalus laiko tarpas tarp verslo plano įgyvendinimo pradžios ir pabaigos? Nes termino niekur nėra, tai negi viską susiperki, taip pasikeldamas ūkio SP, pasieki rodiklius ir po pusmečio ar anksčiau užbaigi?
8. Kaip yra su tuo PVM, ar verta registruotis, jei pajamos daugiau būtų iš ne PVM mokėtojų, ar kaip čia yra su juo. Vis vien visus pardavimus reikia rodyti oficialiai, bet juk produkciją parduoti gali ir paprastiems žmonėms, ne vien tik ūkininkams ar įmonėms?
9. Jei galvojant apie veislinę gyvulininkystę, tai ar galima pirmus metus - du, prieauglį pasilikti bandos didinimui, o pajamas trečiais metais pradėti gauti. Bet tada nebūtų galima projekto įgyvendinti per tarkim metus laiko, nes pajamų pirmais metais nedaug būtų. Ir kaip yra su tuo pelningumu, kokio lygio jis turi būti, nei procentų nėra nei ką, kaip skaičiuojamas
10. Kur rasti informaciją, kokiomis kainomis turėsiu parduoti savo ūkyje užaugintą prieauglį mėsai ar veislei, ir apskritai iš kur imti oficialius skaičius, kuriuos reikia guldyti į verslo planą, kad pasiskaičiuoti pelningumą? Juk reikia nurodyti kiek pajamų bus 2016, 2017, 2018.. m?
11. Tai tiek, būtų gerai gauti išsamius atsakymus, kad apsispręsti ir paskaičiuoti ar verta įsipareigoti ir pradėti rimčiau ūkininkauti, o jau paraišką manau teks samdyti konsultantus.

Ir paskutinis klausimas, kaip manote su 60 balų verta eiti, nes pernai gana žemas pereinamas balas buvo kiek domėjausi?

Ačiū už atsakymus iš anksto

Tą tai matęs, kalbu apie realesnį kur galima pretenduoti gauti ES paramą steigiant tokį ūkį  

Beje vienas žmogus prašė pasidomėti, kadangi kuria planus steigti, tad jam tokie klausimai iškilę. Ar galima apsieiti su elektriniu šildymu visus metus, gal kas esate daręs skaičiavimus kokio tai dydžio patalpoms, kiek kainuotų tarkim elektrinis šildymas išvedžiotas vamzdeliais betoninėse grindyse? Ar nelabai net verta galvoti apie tokį variantą. Juk žiemos vis šiltėja, o jei malkinį židinį nelabai yra galimybių statyti..

Yra internete TAGAVOS verslo plano pavyzdys (nors skaičiukus gerokai patikslint reikėtų)

Per tuos 5 metus įdirbis tikrai būna padarytas toje srityje kurioje gavai paramą, tad persikvalifikavimas yra vienetiniai atvejai, o minčių jaunieji įvairiausių gali prisigalvoti,va pasiimsiu paramą, paūkininkausiu, nepasiseks, tai grąžinsiu paramą, turėsiu ūkinių gyvūnų ir technikos prisipirkęs, va tau ir paskola beprocentinė už dyką, pasisekė ūkininkauju toliau, nepasisekė einu į kitą sritį ir tenka grąžinti paramą kaip paimtą paskolą..

Užbėkime už akių o kodėl nėra žmonių, todėl kad nėra darbo vietų, o darbo vietų nėra dėl to kad buvo padaryta labai didelė klaida, per pastaruosius 10 metų visas dėmesys ir ES pinigėliai buvo taip sureguliuoti kad juos lengviausiai pasiimdavo augalininkystės ūkiai, kalbu apie lengvumą, taip ir išvešėjo stambus ponai turintys virš 300 ha augalininkystės srityje. Tai va jei ir toliau taip tai ir augalininkystės ūkiams bus sunku rasti darbuotojų, nors ir dabar jau sako kad taip yra. Tai va mielieji, augalininkystės ūkį gali apdirbti keli žmonės 2-4, kalbu iš patirties, o va paimk gyvulininkystės ūkį tokių parametrų ir pamatysi kiek darbo vietų bus, kad ir nelegalių, bet visvien darbas.

Vietoj to kad valdžia mėtytų ES pinigėlius stambiems ūkiams, geriau imtų ir pagalvotų , skatintų žmones kurti smulkius ūkius, gaminti galutinį produktą, esmė tame kad yra lengviau išmėtyti didelius pinigus dideliais kiekiais, nes tada neužtektų NMA darbuotojoms laiko kavutei atsigerti, jei didžioji parama būtų orientuota į smulkiuosius. Juk maži ūkiai nei pinigų plauti nemoka, nei yra sukti, su jais daug vargo, jie nesuprantama kodėl reikia alei centą imti paramą o ne tiek kiek reikia, va dėl tokios politikos ir merdi smulkieji, svarbu kad tik jų nepadidėtų, nes daugiau vargo su patikrom ir panašiai..

Reikia žmones skatinti kurti naujus verslus, kiek yra tų augalininkystės ūkių, gana per akis, apleistų žemių nedaug, reikia nustoti remti juos, arba palikti maksimum 30 % intensyvumą. Juk visi suprantat kad prie augalininkystės ūkio yra mažiausiai darbo palyginus su kitomis šakomis, tad ir rėmimas mažesnis turi būti. 

Lenkija va protingai daro, pagrinde visa ES parama ūkiams iki 300 ha, džiaugiuos kad tie debilai Seime atsitokėjo ir prasidėjo diskusijos kad Lietuvoje reikia remti ūkius tik iki 500 ha už ES paramą, tikiuos tas skaičius sumažės per pus. Tiesiogines išmokas taip pat reikia proporcingai mažinti turimai deklaruojamai žemei. Kuo daugiau turi tuo mažiau gauni. Atsiminkit viena, mažam prasimušti yra sunku, o dideliam suminti lengva, tad lygybės kažkiek turi būti.

Kaip ir visos krizės , taip ir pieno praeis, tik gaila, kad valdžia su ES priemonėm neskatina greitai ir efektyviai ūkininkui pradėti naujų veiklų šalia gyvulininkystės, kad krizės metu turėtų papildomų pajamų. Kad jau taip norit milijonų, mokinkitės iš užsienio fermerių, pirkit ir atsiveškit naujos veislės karvių, kur duoda pieną be a1 baltymo. O pirkėjų alergiškų tradiciniam pienui, tikrai daug, o neišnaudota niša vis dar laisva. Tokių inovatyvių pavyzdžių gana daug, tik reikia sekti, jei iš pradžių užsienyje naujas dalykas atrodo keistai, ir tave pirmą pradėjusį laiko kvailiu, žiūrėk po kiek metų visi tave laikę kvailiu yra tavo pusėje, ir tie priešininkai  jau dabar yra kvailiai. Taip ir su es parama tas pats..

O kas sake, kad pienininkai pasinaudoje JU parama, po penkiu metu neisparduos gyvuliu? Teko kalbeti su jaunaisiai pienininkais, tai mintis pas kaikuriuos pasinaudoti parama, o igyvendinus projekta atsisakyti gyvuliu. Zinoma, bus tokiu, kurie toliau vykdys veikla, bet bus kurie keicia krypti. Apie koki darbo vietu sukurima kalbame, kai dazno kaimo problema, darbo jegos trukumas? Norint sekmingai vykdyti betkoki versla, reikalinga komanda, ir kaip ja surinkti, kai nera kam dirbti? Jauni zmones emigruoja ne del to, kad mazeja pieno ukiu skaicius, o todel, kad nori daug ir greitu pinigu prie konvejerio. Tesiant minti toliau, Lietuvoje yra daug gyvulininkystes ukiu, kuriu augalininkyste nera isvystyta. Tada nera nei stipraus pieno, nei javu ukio pas pastaruosius. Todel ir konkurencijos pienininkai pakelti negali. Gal situacija butu kiek svelnesne, jei pieno supirkejai ir visa likusi grandine uz ju nesityciotu is pieno gamintoju? Pieno ir kitu pieno produktu kainos palyginus su zaliaviniu pienu aukso vertes. Kol situacija nepasikeis, tol mano akimis ziurint pieno ukiu mazes, kol liks didziosios bendroves ir t.t. Tad remti pieno sektoriu manau beprasmiska. Ypac kai globaliai yra pieno perteklius, i puse pasaulio nevartoja pieno produktu. 

Visgi yra priešingai, jei žemės ūkio šaka yra pelninga, ją reikia remti kuo mažiau. Tad augalininkystės ūkiai turėtų būti paskutinėje vietoje tarp visų ūkių gaunančių paramą. Tik tiek kad į valdžią ir visokias asociacijas sulindę augalininkystės ūkių atstovų ir jie vis rėkauja kad tai jų gan pelningą žemės ūkio sritį reikia remti (nekalbu apie nederlingas žemės, ten reikalinga papildomas rėmimas). Kalba eina apie paprastus augalininkystės ūkius kuriems rėmimas turėtų būti išvis sustabdytas, nes gerai pasiplanavus  galima pelningai ūkininkauti.

O parama reikalinga toms ūkio šakoms, kuriose dirba daugiau žmonių, sukuriamas produktas o ne tik išvežami grūdai į užsienį o parsivežamos trąšos, koks čia verslas kai pinigai ateina ir išeina. Turi būti sukurtas produktas, daržininkystė, uogynai, gyvulininkystė ir panašiai, šiose srityse bent reikalingas didesnis žmonių skaičius, kas įtakoja užimtumą, ir emigracijos nedidėjimą bent kažkiek.

Pasižiūrėkit bent kažkiek metų atgal, kas nutiko kai kaimus pradėjo užvaldyti stambūs augalininkystės ūkiai, smulkūs ūkininkai buvo užspeisti į kampą, supirktos žemės papigiai, nes jiems niekas nesiteikė žemių apdirbti, stambūs parodydavo kad kur tu dingsi su savo žemės gabalu jei niekas tau jo neprižžiūrės, tai galiausiai visvien turėsi jį man parduoti, va taip ir išnyko Lietuvos kaimas. Jei dar sakot kad liko kaime kažkas tai vertėtų dar labiau suklusti, šiais metais emigracija jaunų vyrų iki 26 metų išaugo penktadaliu, išvyksdami jie išsiveža ir savo drauges, kur užsienį sukurs šeimą, ir kaži ar grįš, nes matys kad ir likusius tėvus reikia atsigabenti, nes kaimą stambūs ponai nustekeno visai(augalininkystės ūkiai virš 200 ha  -čia tai kategorijai priklauso ir visi tie kur turi 600 ha, o ūkį suskaldę ant keturių asmenų, paėmę tris jaunujų ūkininkų paramas, kasmet išplauna tiesiogines išmokas po pirmus 90 ha papildomai ir panašios aferos, aišku, legaliai tai daroma bet ateis laikas, kai gyvenimas už tokį įžūlumą atlygins, lazda turi du galus kaip sakoma..

Galiu tik tiek pasakyti, smulkinkit kiek norit tuos ūkius, visvien paramų bus negana, ši priemonė jauniems ūkininkams tai akivaizdžiai parodo paanalizavus pareiškėjų sąrašą kurie gavo paramas jauniems, visi ūkiai vienaip ar kitaip susiję tarpusavyje su tėvų giminių ir valdomi kaip dvaro pono, tik popieriai kiti..

Jei dabar gyvulininkystės sritis duobėje, tai kaip tik reikėtų skirti visą paramą šiai sričiai ir tuo labiau didesnes tiesiogines išmokas susieti tokiems ūkiams, nes vėliau bus tiesiog per vėlu atgaivinti šią sritį. Po tokios gilios krizės augalininkystės ponai užlips ant galvos ir supirks visas karvutes su žeme po jomis..

Sveiki,

gal yra kas esate rašę šinšilų auginimo verslo planą,  o gal samdėte kokią tai įmonę? Būtų įdomu sužinoti jei tokių atsiras. Turiu keletą klausimų

Man planas700, buhalterija 300, draudimas registravimas ir panasi bratja 150 metams. Plana itraukinejaui projekta, nes pagal simetes taisykles geriau imti 1-2 daiktus, negu 10...nors man praktiskiau ir NAUDINGIAU but buve daugiau smulkmes. Nu bet jiems kabinete mieste " vidneje".

o kodel siemet patogiau pirkti kelis daiktus negu daug, kas tokio taisyklese pasikeite?

Gal kas žinot tiksliai :

 

3.16. žemės ūkio valdos padalijimas – žemės ūkio valdos sudarymo būdas, kai asmenys, pretenduojantys gauti paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritį „Parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui“, iš artimojo giminaičio (tėvo, mamos, senelio, senelės, brolio, sesers, sūnaus, dukros) žemės ūkio valdos išregistruotus (-ą) žemės sklypus (-ą) įsigyja nuosavybės teise, įregistruoja jų (jo) pagrindu vieną ar kelias valdas ir ten įsikuria;

 

Ar įsigytas (išsinuomotas) 3 ha žemės sklypas iš dėdės (mamos brolio) skaitosi kaip valdos sudarymo būdas iš artimojo giminaičio? Nes dėdė kaip ir nepaminėtas artimojo giminaičio sąraše.

tai nuomai zemes ukio valdos padalijimas negalioja kaip suprantu, nes taisyklese parasyta nuosavybes teise isigyje, kas nera lygu nuomai. tik idomu siuo atveju ar gauni papildomu balu uz nepadalintas valdas jei visa zeme issinuomuoji o ne gauni (isigiji)  is giminiu kas panaikina galimybe gauti balus uz nepadalintas valdas

gal kas zinot kaip yra sioje situacijoje?

Skaičiuojant potencialią standartinę produkciją VED skaičiuoklėje, kur reikia įrašyti gyvūnus, tarkime auginsiu veislinius mėsinius galvijus, tai įrašoma galvijų skaičius, o kiek reikia įrašyti į grafą laikymo trukmė mėn? 12 mėnesių ar 60 mėn? (jei projektas vykdomas 5 metus pagal NMA)

KKU >>>>  jei jau deklaravai zeme ir esi jaunasis ukininkas, tai tau priklauso 70 % intensyvumas, tai yra pakankamai gerai, siuo atveju ir pats technikos ar irangos pirkejas (paramos gavejas) racionaliai sieks isnaudoti paramos lesas ir technikos pardavejai uzsides mazesnius antkainius bei vadybininkai vaikscios mazesniais pagurkliais.. sitas intensyvumas misriam ukiui, gyvulininkystei ir kitom sakoms, isskyrus augalininkyste. Jei butu mano valia, augalininkystei reiktu palikti tik 30 % paramos intensyvuma, nes augalininkystes saka kuria maziausiai darbo vietu zemes ukyje, ko pasekoje jaunimas emigruoja, kaimas mirsta, ir augalininkysteje lengviausia isitvirtinti, tad paramos intensyvuma reikia dar mazinti, ir tikiuos kad ministerija susiprotes bei sumazins tuos procentus. Nes visi atvirai mato kas nutiko kaimui bei jaunimui kai kaimuose pradejo plestis stambus zemvaldziai, turintys virs 300 ha, reikia plesti specializuotus ukius, kurie kuria darbo vietas seimai bei kaimo gyventojams, o ne remti grudininkus, kurie produkcija ne perdirba o isveza i uzsieni, taip nekurdami pridetines vertes..

Plugiokas >>> Del minimalaus zemes nuosavybes kiekio, labai klaidingi pasiulymai, tikiuosiu neatsizvelgs i tokius nesamoningus siulymus. Pritariu, kad butu taikomas 10 balu uz 5 ha nuosavybe pirmumas. Taciau nelogiska skirti papildomus balus uz daugiau turimu ha, juk skatinami prioritetu tvarka mirsrus, gyvuliu, uogu ir kiti specializuoti ukiai, kuriems hektaru skaicius dideles reiksmes neturi, nes is mazo zemes kiekio galima sukurti didele pridetine verte. Tarkim pasodink 1 ha avieciu ir is to hektaro galesi parduoti  netoli 20 tonu avieciu. O cia augalininkystes sakos atstovai kaip matau siekia vel parama pasidaryti kad galetu is teveliu reikiamu hektaru kieki sau uzsirasyti ir pasiimti maksimuma. Paimkit kad ir Danija, kur daugybe specializuotu ukiui, ten zemes ukis aukstame lygyje ir sukuria didele pridetine verte salies biudzetui, nes ten valstybe remia specializuotus ukius ir paramos intensyvumas jiems didesnis, nes investicijos reikalingos didesnes ju ikurimui.

Tad pilnai sutinku su ministerija, kad paramos butu siejama su standartine produkcija, o ne su turimu zemes kiekiu. Tikiuos kad taip ir bus.

Toliau, palikti pirmenybinius balus uz jaunesni pareiskeja. Kaip kitaip sulaikysite jaunima, kuris turi planuoti gyvenima kaime  o ne vaziuoti i uzsieny, kad uzsidirbtu pinigu 25 ha zemes, kuriuos siulo ukininku sajunga kaip prioritetinius taip isaukstinant augalininkyste (nes tarkim darzoviu, sodo, ar uogu srityje toks kiekis jau butu vieni didziausiu lietuvoje, tarkim pasikartosiu, kad ir tu avieciu).

Visi kas pergyvena jog įsteigė ūkį ir negalės pretenduoti į paramą, tai siūlyčiau labai nesižavėti šia priemone, nes norint pasiimti maksimalią paramą (50000 eur) reikės 113 ha apsėti miežiais arba 63 ha apsodinti juodaisiais serbentais arba 34 melžiamas karves, ir tokius ūkio dydžio įsipareigojimus reikės išlaikyti minimum 5 metus, tad labai rizikinga imti tokią paramą.. Param duodama pagal standartinę produkciją, kiek pasiplanuosi savo ūkio produkciją, tiek atitinkamai ir paramos gausi

Įsteigusiems ūkį asmenims, reikia dalyvauti kitoje priemonėje investicijos į žemės ūkio valdas su 70% paramos intensyvumu, ir neverkšlenti jog jus kažkas išdūrė, nebuvo jokio įsakymo kad duos tikrai paramą įsteigusiems ūkį, o žiniasklaida ir VBS kad žadėjo tai dar nieko neįpareigoja taip daryti. Jei jau deklaravot pasėlius tai reiškias ūkininkaujate ir nėra tikslo jums duoti paramos įsikūrimui, pretenduojat į paramą modernizavimui. Nes matau gobšumui ribų nėra jei jau piketus organizuoti kažkas tai norit..

Kaip visada iš tokios paramos laimės stambūs ir nusipenėję augalininkystės ūkiai, kurie lengva ranka duos savo vaikams tiek daug hektarų, kad paimti maksimalią paramą. Ir aišku paramą gaus valdininkų giminės bei turintys pažinčių ŽŪM, nes kaip kitaip galima paaiškinti situaciją, kad pirmenybė suteikiam turintiems 5 ha nuosavos žemės?? Taisykles planuoja paskelbti vasario pabaigoje, tada žmonės oficialiai sužinos, kad reikia turėti 5ha, norint prioriteto tvarka gauti paramą, o juk per mėnesį laiko sąžiningam jaunuoliui neturinčiam lobstančių tėvų su žemė gana sunku, juk trunka pats procesas pirkimo pardavimo, tad manau turėtų tą nuosavybę padaryti, kad įsipareigoja turėti 5ha, o ne paraiškos dieną jau reikia turėti..

jauniesiems ukininkams manau tikrai nereikia skirstyti gyvulininkas, grudininkas, nebent intensyvuma skirtinga, o kitose paramose jau galvoti kiek kam.

tai ir planuoja jauniesiems skirtuma nedideli daryti, augalam - 70%, gyvuliam - 80 %, nematau didelio gyvulininkystes iskelimo sioje srityje. Na o apie modernizavima, tai augalam 30 % arba lengvatines paskolos, o gyvuliams 50 %, jei jaunasis eis i modernizavima vel intensyvumas didesnis.

Daugiausia yra uzsiimanciu augalininkyste, tad ir pasipiktinimas kyla del intensyvumo. Kaip kazkas minejo, parama skirta tam kad kompensuoti prarastas pajamas, prie gyvulininkystes daugiau darbo, tad ir intensyvumas turi buti didesnis. Ir taip akivaizdziai matosi, kad augalininkystes ukiai sukuria maziau pridetines vertes, paseja, nukulia, ir grudus eksportuoja, tai toki versla reikia isvis tik lengvatinemis paskolomis remti, niekuo kitu. O tie kas turi misrius ukius ar gyvulininksytes, reikia didinti intensyvuma, kas ir planuojama daryti, kad atsigautu si sritis..

Ir nereik visko imti uz gryna tiesa, tai tik informacija pateikiama renginiu metu, kuri dar yra svarstoma uz duru, ir tas paklodes tampymas tarp siu zemes ukio sriciu gali baigtis ivairiai, taciau as palaikau dabartini varianta ir tokias paramos gaires.

Beje visiems manau bus suteikta galimybe gauti didesnes TI, parama ar intensyvuma, jei eisite kaip kooperatyvas, jei laikysites zalinimo, taip pat bus susietoji parama, nepalankios vietoves, perskirstymo ismokos, jei puikiai isnaudosite 2014-2020m finansavima, galima bus gauti dar papildomai 6 % paramoms, taip kad viskas dar priekyje ir su laiku bus tiksliau..

Tai kad toj ukininku dienoj as tokias zinias isgirdau: jauniesiems ukininkams bus galima gauti ne daugiau kaip 30000 eur, per du mokejimo prasymus, taip pat zada padaryti kad bus taikomas toks mokejimo budas: ukininkas apmoka PVM, o saskaita pateikiama NMA ir ji apmoka ta saskaita, tad nereikes pinigu is anksto savo turet, aisku viskas per 2 prasymus. Intensyvumas gyvulininkystei 80 proc, augalininkystei - 70 proc., paramos dydis pagal pajamu prognoze priklausys, zemiu reikes maziau, nes konkurencija baisine siuo metu..

Smulkiu ukiu pletra bus 52000, kompensuos 100 proc, ziauriai gera priemone, verslo imonems kaime steigti numatomos geros salygos,, iki 80 proc.

Na o kas liecia modernizavima, kitaip bus vadinamas investicijos i ilgalaiki turta tai augalininkystes ukiai tegul tik pasvajoja, jie ir taip prisgribe daug ES pinigelio, tad jau su savo paramom galesit net nebandyti, nes prioritetas pirmoj vietoj mesiniai ir pieniniai galvijai, sraiges, misrus ukiai, po to sodininkyste, po to paslaugos z.u. ir tik paskutinej vietoj augalai, be to planuoja padaryti kad augalams nebutu paramos, o butu tik lengvatines paskolos, tad dziaukites tol kol esate prisigribe augalininkystes ukiai, ateitis priklauso gyvulininkystei, kuri kuria pridetine verte..

Nenoriu tikėt, kad jauniesiem ūkininkam nuo 70-ties tukstančių iki 30-ties tūkstančių eurų gali numušt.Aišku, visko gali būt, bet manau, kad naujame laikotarpyje, kai kaimo senėjimas iškeliamas kaip viena svarbiausių problemų, 30 000 eurų parama (panaši į tą kuri buvo taikyta praėjusiu laikotarpiu) nėra pakankama, o ypač gyvulininkam.Kaip ten bebūtų tuo aš netikiu, o šiaip tai reikia laukt kol viskas paaiškės.

is pradziu siai priemonei buvo skirta 230 mln, o dabar budzetas jauniesiems numatytas virs 300 mln litu, nes tikimasis kad vel bus populiari. O del sumos sumazinimo tai galimas daiktas, jau geriau maziau ir daugiau, negu vel tris metus bus renkamos paraiskos ir pinigeliai pasibaigs. Be to atsiminkit kad tinkami bus tie kurie isteigti nuo 2012, tad norinciu bus, o kad patenkinti poreiki reikia mazinti sumas. Labai gerai kad mazina, augalininkystes srity tai juokingos sumos, taciau kitose srityse su tokia parama puiki galimybe pradeti

Tai kad toj ukininku dienoj as tokias zinias isgirdau: jauniesiems ukininkams bus galima gauti ne daugiau kaip 30000 eur, per du mokejimo prasymus, taip pat zada padaryti kad bus taikomas toks mokejimo budas: ukininkas apmoka PVM, o saskaita pateikiama NMA ir ji apmoka ta saskaita, tad nereikes pinigu is anksto savo turet, aisku viskas per 2 prasymus. Intensyvumas gyvulininkystei 80 proc, augalininkystei - 70 proc., paramos dydis pagal pajamu prognoze priklausys, zemiu reikes maziau, nes konkurencija baisine siuo metu..

Smulkiu ukiu pletra bus 52000, kompensuos 100 proc, ziauriai gera priemone, verslo imonems kaime steigti numatomos geros salygos,, iki 80 proc.

Na o kas liecia modernizavima, kitaip bus vadinamas investicijos i ilgalaiki turta tai augalininkystes ukiai tegul tik pasvajoja, jie ir taip prisgribe daug ES pinigelio, tad jau su savo paramom galesit net nebandyti, nes prioritetas pirmoj vietoj mesiniai ir pieniniai galvijai, sraiges, misrus ukiai, po to sodininkyste, po to paslaugos z.u. ir tik paskutinej vietoj augalai, be to planuoja padaryti kad augalams nebutu paramos, o butu tik lengvatines paskolos, tad dziaukites tol kol esate prisigribe augalininkystes ukiai, ateitis priklauso gyvulininkystei, kuri kuria pridetine verte..