Ar manai, kad tos priežastys taip ir išsirikiavę svarbumo tvarka? Bet vienaip ar kitaip baigiam prieiti prie tos minties, kad tai nėra vien dėl orų, o susiklosčiusi priežasčių visuma.
Gal kas yra pastebėję kokius iššalimo skirtumus gretimuose laukuose tos pačios veislės dėl dirbimo būdo, technikos ir pan.? Šiaip tai tuo klausimu gal greitai pamatysim atsakyma LA bandymų laukuose prie Viabaltik, nes mačiau lyg ant stendo buvo rašyta arimas-skutimas. Tik kad tai vis tik ne vienų metų reikalas, o per keletą metų prie to matyt prieinama.
P.S. Ir kadangi velykos artėja, tai ir aš pabūsiu nuolaidus kaip ir kolega. Atsiprašau Algi už pasikarščiavimą. Jau pasitaisiau.
Atsimenat kolegos uzpernai metus kai atsejinejom berods rapsai.lt straipsniukas is lino agro agronomu, dali kaltes suverte ukininka, del veisliu nustume i gala kaip salutinius http://www.rapsai.lt/agrotechnologiju_naujienos/veiksniai_nuleme_2010_m_ziemkenciu_neperziemojimo_arba_dalinio_neperziemojimo_priezastis_lietuvoje/
Veiksniai, nulėmę 2010 m. žiemkenčių neperžiemojimo arba dalinio neperžiemojimo priežastis Lietuvoje:
PAGRINDINIAI:
1. Žema (-16-26 0C) temperatūra krūmijimosi mazgo ir viršūninio pumpuro zonoje;
2. Pasėliai nepadengti sniegu;
3. Gilus (70-130 cm) įšalas;
4. Drėgnas ruduo ir gruodžio 26-27 d. lietus-lijundra (dėl šios priežasties pasėliai buvo apsemti daugiau nei 40 parų).
ŠALUTINIAI (sustiprinę pagrindinių veiksnių poveikį):
1. Rudeninės sėjos vėlavimas (rekomenduojama rapsų sėjos pabaiga iki rugpjūčio 15 d., kviečių - iki rugsėjo 20 d.);
2. Sumažintos trąšų normos;
3. Nekokybiškos sėklos, silpna dygimo energija (sėklų drėgmė daugiau kaip 15%, kai turėtų būti iki 13 %);
4. Neteisingai pasirinktas 2-3 cm sėjos gylis (turi būti-4-5 cm, krūmijimosi mazgas turi formuotis 3 cm gylyje, o ne dirvos paviršiuje);
5. Miško žvėrių žiemą padaryta žala;
6. Nepanaudoti rudeniniai herbicidai (piktžolės rudeninės vegetacijos metu atima maisto medžiagas, stelbia, neleidžia rapso augale vykti fotosintezei, kaupti sausas maisto medžiagas, didinančias žiemkentiškumą);
7. Naujų, neatsparių žiemos šalčiams, žemaūgių kviečių, rapsų veislių auginimas (daugiausiai prancūziškos kilmės);
8. Nelegaliai į Lietuva įvežtų pesticidų, sėklų naudojimas;
9. Netinkamai parinkti laukai žiemkenčiams (su aukštai esančiais gruntiniais vandenimis);
10. Atsėliavimas.