arunis

apsilankyk oldtimeriu forume

bet dar sako: kas is to ankstaus kelimo, jei ner dievo padejimo

o ka cia komentuoti dedi ant lekstutes nuspaudi spyruokle isimi arba idedi sucharikus

du draugeliai kalbasi: - klausyk tu senas extremalas niekaip neapsisprendziu ka man pirkti uz 20000lt moca ar sniego roges? - o kame problema? - na supranti jei nusipirksiu moca, tai ka veiksiu ziema, o jei nusipirksiu roges tai ka veiksiu vasara? - pirk moca - o tai kaip ziema? - nusipirkes moca uz 20000 tu ziemos nebesulauksi

surikimui labai praverstu

ne tvarko, bet dezes keicia vieninteliai. o ir pakeist ta deze, nieko blatno nera....nukeli kabina, nuardai viska, kas trukdo prieit prie dezes dangcio, nusikeli dangti, atfiksuoji 3 velenu ziedus, istrauki 2 deze laikancius velenus, ir iskeli deze nafik. surenki taip, kaip isardei. as sakau praktika geriausias mokytojas, moki kaip teve musu

maloniai kvieciam ir kita karta

juos po viena buvo kuriam laikui "pakure". cia apie atrestauruotaji: http://193.219.79.161/viewtopic.php?t=1 ... sc&start=0 idomi istorija stebejau ja nuo pat pradziu seip labai norisi kazka panasaus paciam pabandyti, netgi klientas yra reiketu fenduka prikelti naujam gyvenimui tik kolkas problemele su patalpom ir laiku

jokio pogrindzio paprasciausiai netiketai gavosi mazom grupelem po 3-5 zmogus

paroda tai super: zmoniu jura, visi linksmi, geranoriski, oras pasaka, niekas niekur neskuba tiek ketvirtadieni tiek siandien netyciom gavosi mazytis forumieciu susibegimas dovanokit, kad neturejau laiko pabendravimui kiek norejosi seip kiek teko girdeti statistika, tai pati didziausia ir turtingiausia paroda lyginant su visom pries tai buvusiom

joo paparacis padirbejo kaip reikiant kai kurias nuotraukas i galima det tiesiai i skyreli "tinklapio lankytojai"

nera jau ju ten tiek daug ant grupes jei pora trejeta ispadzia tai labai gerai

tik nereikia lialia senas, bet geras bajeris http://blog.seemas.lt/kirov-k-700-p-vs-fendt-930-vario ne be reikalo ruselis kara laimejo

gali buti ir toks variantas, tai kada stabdziu cilindriukai uzmaitinami is bendros sistemos. situo atveju orinant stabdzius reikia, kad variklis dirbtu apie 1300 apsuku.

ten pas tave atskira sistema turetu buti su papildomu bakeliu

LHM

Manom, kad jei turi per mažai vietos, susiorganizuok mažą CO balioną ir bus tau laimė. Neprasidėk su savisaugėm vielom - gyvenimas ir taip nėra labai ilgas, kad papildomai trūčintis Ir pagalvok, koks aparatas išeina už 250 ? normali rankena kempui daugiau kainuoja

negi taip, sunku tuo labiau kai viena is temu po nosim tabaluojasi viewtopic.php?f=14&t=6480&start=0 viewtopic.php?f=14&t=5840&start=0 viewtopic.php?f=14&t=5399&start=0 viewtopic.php?f=14&t=182&start=0

as replikavau tik del "normalaus" traktoriaus visi pasaket kazkiek tiesos, kazkiek nedasaket todel ir as pabandysiu ikisti savo trigrasi jei niekas labai neuzpyks pas visus gamintojus priklausomai nuo traktoriaus klases, tiek priekinio tilto tiek dif. blokavimo ijungimas gali buti: 1priverstinis 2automatinis automatinis isjungimas gali buti nuo : 1paspaudus viena kuri nors stabdziu pedala, tada priekinis tiltas lieka ijungtas, atjungiamas tik dif blokavimas kuri veliau reikia ijungti is naujo tiesa sitas variantas dif blokavima isjungia nesvarbu priverstiniam ar automatiniam rezime ijungta 2junginejimas vyksta nuo galines hidraulikos padeties, iskeliam isjungia, nuleidziam ijungia 3nuo ratu posukio kampo ir vaziavimo greicio sitas dalykas dazniausiai yra keiciamas pagal kliento pageidavima situo atveju ratus susukus tam tikru kampu arba pasiekus tam tikra greiti tiek 4wd tiek dif. blokavimas isjungiamas, o greiciui nukritus isijungia kas del galulaukes tai naujesniuose modeliuose bent pas kai kuriuos gamintojus galima pasirinkti viena is dvieju variantu: 1 auto play, tai kada viskas kas irasyta i galulauke pravaroma paspaudus viena mygtuka 2 manual play, tai kada pries atliekant kiekviena operacija reikia spusteleti galulaukes mygtuka atsiprasau, kad isipleciau

Nu tokio dyvo ne pas viena traktoriu dar neteko regeti, kad reiktu jungineti tilta ir blokiruote, pas visus normalius traktorius issijungia ir isijungia automatiskai cia geras dabar lauk puolimo

cia ne man taip, cia seip tautosaka

Aš, aišku, viską suprantu. Suprantu moterų siekį tapti dar gražesnėmis. Bet... Na, žodžiu, prasidėjo viskas kaip įprasta – po naujamečio šventimo. Mano mieliausioji nusprendė naujais metais pradėti naują gyvenimą. Taigi... Pirma diena Mano mieliausioji užsimovė džinsus, kuriuos nešiojo dvyliktoje klasėje. Šiaip ne taip užsisegė ir papūtė lūpas. Už savo nedrąsią pastabą, kad per pastaruosius penkis metus ji tilpdavo šituose džinsuose tik gulinčioje padėtyje, gavau antausį. O už ką? Nieko nesuprantu. Antra diena Man rodos, Ilona pradeda kraustytis iš proto. Na gerai, tegu sau liesėja, bet kam iš kitų namiškių tyčiotis? Mano mieliausioji sušėrė viską, ką rado skanaus šaldytuve, katinui. Tas vos neišprotėjo iš džiaugsmo. O šeima vakarienei valgė kažką, kas truputį priminė nesūdytus ryžius. Sakau „priminė“, nes be mikroskopo lėkščių turinio nelabai teįžiūrėtum. Bjaurybė uošvė aktyviai palaiko savo Iloną. Trečia diena Į darbą bėgte bėgau. Laukiau pietų pertraukos kaip dangiškos manos. Kolegos žvelgė gailiai, užjaučiamai, klausinėjo ar manęs žmona namuose nemaitina... Juokdariai sumauti. Vakare uošvis pamėgino išsireikalauti iš moterų normalios vakarienės. Aha. Ilona pastatė priešas savo tėvelį lėkštutę su ragu iš morkų. Na ir dukrelę išaugino senis. Iš tikro tėvo šitaip tyčiotis... Ketvirta diena Katinas prašosi į laisvę. Įtariu, kas ne pas kates. Vargšelis seniai užmiršo šeimininkės dosnumą ir dabar kaip pilnateisis šeimos narys irgi maitinasi dietiniais produktais. Prašosi į kiemą. Ten yra tikros mėsos, o ne surogato iš sojų. Penkta diena O uošvė vis dėlto – žmogus. Kažkaip įsigudrino įnešti į namus maišelį saldainių. Reikia įsiminti, kad ji tokius mėgsta, kada nors nupirksiu, kai Ilonos kova su centimetrais pasibaigs (Dieve, mano... Aš? Uošvei? Saldainius? Iki ko prisigyvenom...) „Ilona, saulele, na kam tu su jais kariauji“ – kuždu aš jai vakare į ausytę. – „Centimetrai juk tokie mažyčiai, o tu tokia didelė...“ Taip ir nespėjau užbaigti. Tiek to. Laikysim tą smūgį per ausį lengvu masažu. Šešta diena Viskas. Užkniso. Bandžiau paaiškinti jai, kad vyras turi maitintis sočiai, kitaip jam niekam neužteks jėgų. Nepadėjo. Bet buvo ir linksmų dalykų. Stebėjau, kaip uošvis, oi, atsiprašau – tėtis, solidžios kompleksijos vyriškis, po sunkios darbo dienos suvalgė lėkštutę kažkokių salotų ir taip natūraliai pasakė: „Aš sotus“. Koks aktorius jame slypi, pasirodo... Septinta diena Penktadienis. Po darbo – alus, alus, alus, su bulvytėmis, su dešrelėmis ir jokių virtų daržovių. Aha, įsisvajojau... „Mielasis, sugrįžk namo anksčiau, šiandien juk skalbimo mašiną atveš...“ Ne, nu bet kokia ster... atsiprašant. Jos techninio išsilavinimo bet kas gali pavydėti, o ji apsimeta, kad nesusitvarkys su skalbimo mašina... Vakare uošvė prisėlino prie manęs, kai ėjau iš vonios ir slapčia įdavė sumuštinį su lašiniais. Vos neapsiašarojau iš dėkingumo: „Ačiū, mama“... Štai kur herojiška moteris. Ir kur ji tuos lašinius slepia? Aštunta diena Pravalas. Katinas rado balkone uošvės lašinius. Naktį girdėjau, kaip puotavo, bjaurybė. Bijojau artintis, nekalbant jau apie atėmimą – visai sužvėrėjo padaras. Gulėjau, kankinamas nemigos ir pavydėjau. Ryte mama blizgančiomis iš bado akimis pradingo pas kažkokią kaimynę, o uošvis pakvietė mane į pirtį. Kaip ir reikėjo tikėtis, pirties nepasiekėme, užstrigome pakeliui pasitaikiusioje kavinėje. Namo visi susirinko sotūs ir gerai nusiteikę, o čia radome alkaną ir piktą Iloną, karštai besiginčijančią su savo kankinimo įrankiu. Grindinės svarstyklės atkakliai atsisakinėjo pakreipti savo rodyklę bent keliomis padalomis į kairę. Devinta diena Krizė. Į svečius užsuko Ilonos draugė. Su tortuku ir buteliu martinio. Ir labai nustebo, kai jai pasiūlė kažkokius blynelius. Pasakojo Ilonai apie organizmui daromą žalą. Aš, pasirodo, neįvertindavau šios mielos, nuostabios pletkininkės ir skandalistės Jolantos. Ot velnias. Per anksti apsidžiaugiau. Ji padarė tiesiog siaubingą klaidą, pasakė: „Brangioji, tu sulieknėjai“. Tai tiesiog košmaras kažkoks. Aš seniai pastebėjau, kad moterys sako tai viena kitai šiaip sau, kad padarytų malonumą. O mums – toliau kankintis. Ačiū, Jolanta, įkvėpei... Dešimta diena Atrodo, kaupiasi audra. Ilona išsitraukė iš spintos tuos pačius prakeiktus džinsus. Ir džinsai užsisegė labai lengvai. Keista. Galiu prisiekti, kad manoji nesulieknėjo nė per centimetrą (tai bent paradoksas – visi namie kaip skeletai pasidarė, o jai – nieko). Mama su tėčiu gudriai susižvalgė. Ir čia aš viską supratau – tegyvuoja siuvimo mašina ir nagingos uošvės rankos. O laiminga Ilona įsitaisė man ant kelių su lėkštute torto ir, tikiuosi, ilgam pamiršo tą durną idėją. Juk aš myliu ją, o ne tuos prakeiktus centimetrus. O „etaloninius“ džinsus visgi paslėpiau. Kur – matė tik Micius. Bet jis manęs neišduos.