Pienmėgys

Čia priklauso nuo amžiaus... Mes, kurie daugiau dėvėti... pradėjome nuo labai mažiau.... po to teko ant daug tūkstančių peršokti..

Grazbek, kolega, čia gi ne profesionalo klausimas buvo... Žmonės augina po 50, po 100 vištų.. pramononių pilnaverčių arba bent panašių pašarų jie nepasigamins... Nors.... vištoms dedeklėms labai svarbus metioninas... Baltymų racione gali būti kiek nori, nebus metionino pakankamo kiekio - bus pšššš.... O sintetinis metioninas dar brangesnis, negu cholikalciferolis.. Patarinėjau tai, su kuo dažniausia susiduria pramoniniai pulkai... iš paprastesnių sprendimų.

Kaip suprasti "padidinti kalcio trūkumą"??? Padidinti kalcio kiekį, turbūt?? Kreidos, kalkakmenio, geriau būtų stambiau maltas... Turėtų vaistinėse ar pas koncentratų gamintojus būti... Na.. ir vitamino D3 gerai būtų kažkaip.. Pramoninių vištų pašaruose gryno kalcio būna 3,5 proc.... Tai jei perskaičiuoti į pašarinį kalkakmenį, jo turėtų vos ne dešimta dalis nuo viso lesalo būti, kad užtektų suformuoti lukštą gerai dedančiai vištai.. Nėra toks paprastas tas dedeklių pašaras, krūva reikalavimų jam.. Šiuolaikinė mada lesinti vien grūdais tik kankina paukščius ir žiauriai teršia gamtą..

Tauteb, kaip jūsų SLS dabar?? Susitvarkėt??

Sakykim Lohman Brown vištos pilnaverčio pašaro, kol pradeda dėti (20 savaitė) suvartoja 7 kg 600 gr.... Taigi, jei šersit vien kviečiais... tai pilnai gali būti kad ir 15 kg.. Dedanti pramoninė višta naujamadiškose garduose pagal ES reikalavimus suvartoja 120 plius /minus 10 gr pilnaverčio pašaro.

Jei vištos nededa, dar nereiškia, kad vištos blogos... Kad blogos, būtų galima sakyti, kai laikomos , sakykim, dvi partijos, šeriamos ir laikomos vienodai, yra vienodo amžiaus ir tuo metu viena partija deda, kita ne.... O dabar - amžius, grūdai, pašarai, mineralai, vitaminai šviesa, laikymo sąlygos....viskas gali nulemti dėjimą..

Va, va... akurat... Kiek buvo kalcio depe sankaupa, tol dėjo... Pasibaigė - sustojo... Prisikaupė - vėl pradėjo... Lieku prie savo... Nors galėjo ir kitokių priežasčių būti... Karštis, perkūnija, šviesos kiekis.. vanduo... etc..

Gekonas, kolega.... Fantastiką skaitot?? Ar siaubo filmus žiūrit?? Mes gi čia apie normalius ūkius kalbame... Šiaip jau karvė iki 190 dienų po apsiveršiavimo didžiąją dalį pašaro perdirba į pieną, po to - į kūną ir vaisiaus auginimą ir kuo toliau, tuo labiau.. Suėdimas atitinka produkuojamo pieno kiekį ne vėliau kaip 40 dieną po apsiveršiavimo. Reiškia gyvulys po truputį pradeda atgauti prarastą svorį (kurio praradimą sąlygojo fiziologinis negalėjimas suėsti tiek, kiek reikia produkuojamam pienui).Kiek greitai gyvulys atgauna svorį - priklauso nuo raciono energetinio "tankio", paprasčiau kalbant, kiek racionas atitinka gyvulio poreikius... Bet kuriuo atveju, nuo aukščiau minėtos 190 dienos po apsiveršiavimo (nesvarbu, susėklinta ar ne) karvė atgauna svorį ir įmitimą.. Idealiu atveju turėtų susisėklinti apie 60 dienų po apsiveršiavimo (praktikoje - kur kas vėliau,ir tai įvyksta dėl netinkamų racionų iškart po apsiveršiavimo) Jūs, kolega, darot prielaidą, kad karvė buvo kažkokiam Osvencime?? Ją šeimininkas specialiai dvasino? Ir dar... Pramečiau staigiai.... Karvė 90 dieną po apsiveršiavimo (600 kg svoris 25 kg pieno, III laktacija) suėda 21,5 kg SM. 250 dienų po apsiveršiavimo (užtrūkusi jau) 12 kg. Produktyvesnės skirtumas būtų didesnis..... Kur tie jūsų 80 proc??? Jų tikrai nereikia, kaip gink dieve, nereikia karvės užtrūkimo metu kūdinti.. O vat dėl mineralų vitaminų tai sutinku... Šiuo metu jie pasiutusiai svarbūs...

Ta zaraza greičiausiai vadinasi kalcio ir vit. D trūkumas.... Nėra iš ko formuoti lukšto, ir papūsk....

Kolegos, būkit supratingi.... Tikrai tikrai nėra didesnės blogybės, kaip nupenėta užtrūkimo metu karvė...

Na, taip, teisingai... tik aš, kadangi labai jau dėvėtas esu.. jonažolių aliejų savos gamybos tam naudoju..

Taip. Yra tokia problema... Ir pas ne vieną..... Esu net kai kam rekomendavęs tranšėją skirti išilgai per pusę... Andrejus, parašykit į pm kur jūs esat, gal aplankysiu?? Lyg ir visus apie Pagėgius pažįstu...kaip ir mane..

Didieji paukštynai tikrai naudoja... Ir, jei naudoja, matyt, tame mato naudos...

Mineralų balanso sutrikimai Antra didžiausia apykaitos ligų priežastis yra mineralų, pirmiausia kalcio balanso sutrikimai apie veršiavimosi laiką. Krekenų sintezė ir laktogenezė užkrauna didžiulius reikalavimus karvės kalcio homeostazės mechanizmui, taip kad beveik visoms karvėms pasireiškia kažkiek hypokalcemijos požymių veršiavimosi metu (Beede ir Pilbeam, 1998). Kai plazmos kalcio koncentracija nukrinta per žemai, kad palaikyti nervų ir raumenų struktūrų veiklą, išsivysto pogimdyvinė parezė, arba pieno karštis (angl. milk fever) (Goff and Horst, 1997a). Parezė paveikia apie 9% karvių veršiavimosi metu. Parezės rizika didėja su amžiumi ir laktacijų skaičiumi. Trečios ir vėlesnės laktacijos karvė turi daugiau galimybių būti paveikta parezės negu pirmaveršė karvė. Taip pat rizika didėja ir su primilžio didėjimu (Shearer and Van Horn, 1992; Horst et al., 1997; Rajala- Schultz et al., 1999).Plačiausiai parezės gydymui naudojamos 23% kalcio borogliukonato intraveninės injekcijos. Tačiau šis gydymas gali sukelti širdies veiklos sutrikimus dėl pavojingo plazmos kalcio lygio pakilimo. Taip pat apie 25% karvių parezė pasikartoja ir reikalauja papildomo gydymo (Horst et al.,1997). Prevencija šiuo atveju gali būti labiau efektyvus būdas tvarkytis su pareze. Tradiciškai profilaktinei kovai su pareze naudojamas ribotas kalcio šėrimas užtrūkimo metu. Šio būdo esmė yra laikyti raciono kalcį pakankamai žemame lygyje, kad kalcio mobilizacijos mechanizmas visą laiką veiktų ir imtų kalcį iš kūno atsargų. Tuomet šis mechanizmas veikia ir veršiavimosi metu, kai kalcio poreikis labai staiga išauga. Užtrūkimo metu kalcio sušėrimas turi būti apribotas iki mažiau kaip 50gr dienai, tačiau realiai labai sunku sudaryti tokius racionus. Daugelis stambiųjų (apėmingųjų) pašarų dažnai naudojamų racionuose ypač ankštiniai, turi esminį kalcio kiekį (Shearer and Van Horn, 1992). Kita parezės išvengimo koncepcija remiasi raciono katijonų – anijonų skirtumu (DCAD). Kada kalcio kiekis kraujyje nukrinta žemiau normalaus, yra išskiriamas paratiroidinis hormonas (PTH) kad stimuliuoti kalcio atpalaidavimą į kraują iš kūno audinių. Karvės, kurios turi santykinai aukštą kraujo pH sunkiai išskiria, ar visai neišskiria PTH, ir atitinkamai karvės, turinčios žemą kraujo pH (rūgštų) lengvai reaguoja išskirdamos PTH. Katijonų – anijonų ekvivalento skaičius galiausiai nulemia kraujo pH. Kraujo pH mažėja, kai iš virškinamojo trakto, taigi raciono, į kraują patenka daugiau anijonų negu katijonų. DCAD naudojimo racionų formulavime tikslas yra padidinti anijonų pasiūlą tiek, kad sumažinti kraujo pH iki lygio, pakankamo paveikti kalcio mobilizaciją reaguojant į hypokalcemiją. Atitinkamas DCAD (katijonų – anijonų skirtumas) gali būti pasiektas mažinant racione katijonų kiekį, ar didinant anijonų. Katijonų racione kiekis gali būti kontroliuojamas pasirenkant pašarus, ypač stambiuosius, kurie turi mažiau kalio ir kitų katijonų. Tai yra praktiškai įmanoma (Beede ir Pilbeam, 1998). Goff and Horst, 1997a akivaizdžiai įrodė kad didinant racione kalio kiekį didėja pogimdyvinių parezių atvejai. Tačiau nesant gerų kalio tyrimų pieno gamintojams sunku atrinkti mažai kalio turinčius stambiuosius pašarus. Anijonų šaltiniai yra Cl- ir SO4 -2 (chloridai ir sulfatai) kalcio, amonio, ir magnio druskos. Fosfatai yra silpnai rūgštinantys ir paprastai nenaudojami. Tačiau tik labai riboti anijoninių druskų kiekiai gali būti sušeriami, kadangi kyla raciono skonio problema, ribojanti ėdamumą (Horst et al., 1997). Kada DCAD yra pakankamai sumažintas, kalcio kiekio padidinimas iki 180 – 210gr karvei per dieną neiššaukia parezės atvejų ir atneša karvei naudos (Beede and Pilbeam,1998). Racionai su su anijonų druskų papildais turi būti rūpestingai išmaišyti ir paduoti, kad kiekviena karvė gautų reikiamą kiekį anijonų paveikti kraujo pH. Anijonai yra neefektyvus šėrimo komponentas, kadangi karvės DCAD negali būti kontroliuojamas. Kad DCAD būtų labiau efektyvus, katijonų - anijonų kiekis pašarinėse žaliavose, racionuose, turi buti griežtai sekamas. Kaip kontrolės priemonė turi būti sekamas šlapimo pH (indikatorius kraujo pH ir rūgščių bazės stoviui) (Beede and Pilbeam, 1998). Jei toks tvarkymasis negali būti įgyvendintas, galima naudoti kitus parezės prevencijos būdus. Tokius kaip žemo kalcio lygio palaikymas užtrūkimo metu (mažiau nei 50gr dienai), lengvai prieinamo kalcio šaltinių veršiavimosi metu turėjimas, kad padidinti plazmos kalcį (Horst et al., 1997). Peroraliniai kalcio šaltiniai paprastai yra komerciškai prieinami pastos ir geliai

idomu kodel man iskiepyta yra kad uztrukusiom karvem druskos negalima nes kaupia vandeni.... Druska, t.y. natrio chloridas, yra mažiau anijoninė... pala, įmesiu straipsnelį..

Magnio, amonio chloridai ir sulfatai..

Kolega (tikiuosi) Andrejau.... Mastitas visuomet uždegimas.. Visuomet, nesvarbu trauminis, infekcinis ar aplinkos. Uždegimas arba praeina pats (esant stipriam imunitetui) arba gydomas. Jei gydomas, tuomet gydomas antibiotikais. Pageidautina, tokiais kurie veikia sukėlėją (na, išsitirti sukėlėją reikėtų) Antibiotikai veikia pakeisdami sukėlėjo (mikroorganizmo, bakterijos) ląstelės gyvybinius procesus arba veikdami jų reprodukciją.. Kaip jūs manot, kokiu būdu tas kremas per daugiau kaip septynis sluoksnius epidermio pasieks tešmens audinius, įsiskverbs į pieno liauką ir ten veiks sukėlėją???

Na, kaip jūs, kolega, įsivaizduojate tą pieno kritimą?? Juk jei nesušeriate tų dešimties cm nuo viso siloso/ šienainio atviro pjūvio, tai nesušeriate pastoviai, ar ne? Reiškia ir pieną prarandate pastoviai... Karvės ėda noriai dvi - tris dienas po šviežiai atidarytos duobės o trijų dienų nelabai užtenka prieskrandžio mikrobų pertvarkai ir tuo pačiu pieno padidėjimui...reikėtų savaitės - kitos... O po to, nesvarbu, turite jūs atkandėją ar ne (bet kuriuo atveju geriau kai turite) sąlytis su oru savo juodą darbą daro... Idealiu atveju reikėtų skaičiuoti siloso tranšėjos dydį tokį, kuris ir leistų tiek, kiek rekomenduojama per dieną nušerti...arba daugiau... Pvz, amerikiečiai taip ir daro...todėl ir primilžis pas juos 9000 kg per šalį..

Taip... jei neskaičiuojat pinigų...

Nežinau... teko kalbėtis su daugiau kaip 200 ūkių sprendžiant problemas, ir ne kartą, tai ši teorija iš ten ir yra...

Kodėl neturi?? 80 proc viso gyvulio organizmo Ca ir 20 procentų P yra saugoma skelete ir raumenyse.. Hipokalcemijos (parezės) atveju bėda yra ta, kad produktyvi karvė laktacijos piko metu per parą iš kalcio depo pasiima ir atgal padeda apie 20 procentų viso organizmo kalcio Tai ir vadinama homeostaze (apykaita)... Amerikiečiai užtrūkusioms anijonines druskas šeria, kad ta homeostazė nesustotų.. racionai su neigiamu DCAD skaičiuojami...

Visai tiesa, kolega Andrejus... bėda ir yra ta, kad didžioji dauguma mastitų yra ne nuo sumušimų (ne trauminiai) o dėl mikroorganizmų sukeltų vidinių pieno liaukos uždegimų... Ir tokiu atveju šis kremas tikrai nepasieks sukėlėjų ir neduos jokio efekto (išskyrus pardavėjo piniginei)

Tai, ką jūs jau matot sugedusį, dar nėra tikroji blogybė.. Žinoma, joks ūkininkas savo gyvuliui puvėsių nešers, nes nėra jis pats sau priešas... O dėl atidengimo dviem - trim dienom - prašom.... Jei per savo tinginį nenorit daugiau pieno. Nes yra toks dalykas kaip antrinė fermentacija.... Silosas užsikonservuoja beorės (anaerobinės) pienarūgštės fermentacijos būdu. Iš pradžių jame esančias įvairias bakterijas užgožia ir nužudo Lactobacili acidofilus .. Siloso terpė parūgštėja žemiau 4,2 pH.... Tuo tarpu atidengus duobę, atsiradus sąlyčiui su oru, pradeda veikti aerobinės svietrūgštės bakterijos.. siloso (ar šienainio) skonis keičiasi (jūs gal ir nejuntat, o karvė, patikėkit, jaučia tikrai) ir sviesto rūgštis iš visų LRA (laisvųjų riebalų rūgščių) labiausiai veikia kepenis... Ganėtinai tankiai pastebima ūkiuose, kad tik atidengus naują duobę, gyvuliai pašarą ėda labai noriai.... o vėliau ėdamumas blogėja.. tai ir yra sąlyčio su oru ir nepakankamo nušėrimo pasekmė..

Andrejus, ne visai tiesą rašote.... Hipokalcemija (parezė) kyla ne tada, kai kalcio (ir dalinai fosforo) gyvulys nebeturi organizme, o kai neteisingu šėrimu gyvulys yra pastatytas į tokią padėtį, kai sustoja kalcio HOMEOSTAZĖ, t.y. apykaita.... Karvėje kalcio gali būti per daug, bet dėl negalėjimo jį paimti iš sankaupų (skeleto daugiausia) po apsiveršiavimo laktogenėzė pašalina visą kalcį iš kraujo..... ir kyla parezė... Tuo metu ir svarbu karvei į kraują paduoti kalcio kol palaipsniui atsistatys hormono tirozino iš skydliaukės išsiskyrimas, truputėlį kris kraujo pH (parūgštės) ir natūraliai atsistatys apykaita..

Yra ne tik atkandėjų, dar ir rotacinių atpjovėjų yra... bet jie vistiek nepadės, jei nenuimsit KASDIEN nuo atviro sluoksnio 15 cm..