Pienmėgys

O seminarai yra rengiami tam, kad pasakyti augintojams tiesą.... ir tiktai tiesą... bet, deja, ne visą tiesą.... ką ir puikiai matome pavyzdyje su fosforu..

Na, taip Upssss....jaunuoli...fosforas augaluose yra fitinės rūgšties pavidalu ir gyvūnams (išskyrus atrajotojus)praktiškai NEPRIEINAMAS!!!! tam, kad fitinės rūgšties fosforas būtų prieinamas monogastriniams (paukščiams, kiaulėms etc.) į pašarus yra dedamas fermentas (enzimas) fitazė.. Jūsų produkte fitazės nėra....ir reiškia, fosforas - tik akių dūmimui...

Jei puikiai skiriat tai kodėl rašot, kad homeopatinis preparatas??? Jei garantuojat, kodėl slepiat junginius, iš kurių preparate rodomas fosforas ir selenas?? Ar preparatas atitinka Europos Sąjungos GGP (geros gamybos praktikos) reikalavimus???

Dėl pirkimo, žinoma, turi spręsti kiekvienas individualiai... Bet aš tai nepirkčiau.. Nes pardavėjas neskiria augalinės kilmės vaistų ir homeopatinių... Čia pristatomi augalinės (fito) kilmės priedai.. išskyrus vitaminus- mineralus..

Gal vasara ne rodiklis? Kokia ganykla? Jei ganykla bloga, sena, nesukultūrinta... gali būti būtina.... net neėringoms mamoms... O va maitinančioms mamoms grūdų gali ir nepakakti.. Ir ypač nepakaks jei maitina du ar tris ėriukus... Gali reikėti (ir tankiai reikia, jei norit kad sekantį kartą sėkmingai susikergtų) ir baltyminių žaliavų...ir ne taip jau mažai.. Jei penimi - tuomet tik ekonomika lemia, ar ganykloje papildomai maitinsit koncentratais..

Šiaip tai nėra geras rodiklis, jei avys grūdų nenori.. Arba tų grūdų skonis nekoks (pvz.papeliję) arba tai jau acidozės požymis (pvz. dėl per didelių per kartą sušeriamų kiekių)... Jei avytei viskas gerai su virškinimo sistema, ji neturėtų grūdų nenorėti..

Tai šunažolė dar neišplaukusi??

Na, aš sprendžiu tarp pietvakarių ir centrinės..

Laukiam laukiam, kol žolė į medį pavirs, o karvės į bebrus.... Po to bus bliausmai, kad pienas nebėga, ir jo kaina maža..... ir mus visi aplink skriaudžia..

part per milion (ppm yra dalis milijone) tikrai maži skaičiai, bet ne mažesnė problema.

Visiškai ir absoliučiai sutinku su teiginiu, kad jei išmatose nėra sveikų grūdų, jų malti tikrai nereikia.. Ir su tuo, kad bet kuriuo atveju, net ir mano aprašytu maitinančios ėriukus avies atveju, traiškyti grūdai geriau negu malti.

Na, miltai šeriami tam, kad būtų geriau prieinamas grūdų krakmolas (energija) tai pačiai ląstelienai ir ypač baltymams skaidyti.. Tik, dar kartą kartoju, jei šeriame miltus, į pirmą eilę išlenda šeriami kiekiai per kartą (taip vengiama acidozės). Jei avis penima, tai ji turi laiko ir suvirškina ir sufermentuoja ir sveikus grūdus. Jei avis maitina ėriukus (ir ypač porą ar net tris) dėl didelio maisto medžiagų poreikio laktacijai praėjimas per jos virškinimo traktą labai pagreitėja... ir ji paprasčiausiai nespės sveikų grūdų suvirškinti... Juk, kada labai valgyt norim, nepuolam valgyti kiaušinių su lukštais, ar ne?? Kiekvienu gyvulio gyvenimo tarpsniu jo mitybiniai poreikiai yra skirtingi.. Pavyzdžiui ėringos ir apsiėriavusios avies poreikiai... O juk šiuos būvius tik valanda skiria..

Papildoma ląsteliena yra pats geriausias variantas... Magnio oksidas reikalingas tada, kai avys vien ant jaunos vešlios žolės..

Vešli jauna žolė su mažai ląstelienos ir daug (santykinai) cukraus... Žolė pasens, baigsis tetanija.. Galima šerti ir miltus... bet reikia neperšerti per kartą... Nunešus ir sušėrus puskibirį aviai ar ėriukui tikrai bus problemų... sušėrus 500 -600 gramų per du tris kartus per dieną tik priaugs daugiau.. O jei avis maitina ėriukus, papildomi koncentratai būtini..ypač šiuolaikinių, intensyvaus augimo avių veislėms..

Virškinimo traktas (o jei tiksliau, prieskrandis, įvairiuose virškinimo trakto vietose rūgštingumas laaaaabai skiriasi) rūgštėja ne nuo silosų (šienainių) o nuo neląstelieninių angliavandenių pertekliaus arba nuo jų šėrimo per daug per kartą.. Neląstelieniniai anglaivandeniai tai krakmolai, cukrai, pektinai, fruktanai, gliukanai.. Visų jų šaltinis- grūdai, grūduose nuo 55 iki 72 procentų krakmolo.. Dar kuo smulkiau grūdai malti, tuo didesnė rizika surūgštėjimui.. Dar skirtingų grūdų krakmolas skyla skirtingu greičiu.. Lėčiausiai skyla kukurūzų ir miežių krakmolas Greičiausiai- avižų ir kviečių.. Greitai skylantis ir smulkus grūdų krakmolas labai padidina acidozės (surūgštėjimo) pavojų..

Visiška tiesa.

Magnis!!! Magnis!! Smekta atrajotojui nepadės.... Magnio oksidas. bet jį reikia su kažkuo maišyti, nes neskanus... Jūs visi kalbate apie žolinės tetanijos požymius..

Šienainyje ląstelienos tikrai nepritrūks.... O tuose miltuose, kuriuos jūs išvardijote, baltymų nėra.. (t.y. mažiau negu ankštiniuose) Bet, jei gaunate pike 32-33 kg (kaip rašėte 7500) tai šienainis tikrai geras ir baltymingas...

Kiek supratau, koncentratai vien grūdai su premiksais??? Baltyminių žaliavų neduodat? Reikėtų juos per keletą kartų atiduoti, ir būtinai ant žolinių pašarų, ne vien juos... Jei jau esate priversti duoti vien tokius miltus, daugiau 2-3 kg per kartą karvei kad ir kokio ji produktyvumo, duoti nepatarčiau..

Gal ne visai toje temoje diskusiją pradėjome??? Matau kelis įsišaknijusius mitus iš min-de's posto... Pirma:- Koncentratai melžimo metu... reiškia, gyvulys jų pilnai neįsisavina...ir jei duodate daugėliau, praranda kurį laiką ir to šieno šienainio normalaus virškinimo galimybę.. todėl ir esat priversti tą kalcio karbonatą barstyti, skonį bloginti.. Jei kas nors bent probėgšmais patikrintų ką šeriat, gal tuos koncentratų pusę tik duoti reikėtų.. Sekantis dalykas dėl sausų medžiagų.. Karvės visas racionas skaičiuojamas sausa medžiaga, ir jei jos trūksta, karvė nepriėda... Dažniausia, kai sakoma, kad trūksta "sausų medžiagų" tada trūksta ląstelienos, karvei būna subklinikinė acidozė, gyvulys blogai gromuliuoja.. Šeriant atskirus pašarus atskirais laikais taip būna dažnai.. Net ir neturint maišytuvo, geriau paduoti visų turimų pašarų po truputį pastoviai, kad karvei kas kelios valandos nereikėtų kitokių mikrobų prieskrandyje auginti..

Nieko sau.... racionas nereikalingas ..... O jei karvės genetika gera, ir ji pieno duoda, kas tada?? Kiek laiko užteks gyvulio kūno atsargų?

Na..... kažkiek logikos yra... nes mineralai vitaminai sveikatai ir būviui tikrai būtini.... Tiesa, pieno primilžį jie didina tik ILGUOJU laikotarpiu, per pagerėjusią bandos sveikatą ir efektyvesnę reprodukciją (Kad ir ką bepasakotų jų pardavėjai). Tam jie turi būti tinkami laktacijos tarpsniui (arba užtrūkimo laikotarpiui).. O va apsaugoti riebalai (žiūrint kokie, hidrolizuoti, frakcionuoti, kalcio muilai) Kai kuriais atvejai gali ir pakenkti.... Nors jų nauda karvėms iškart po apsiveršiavimo (kada pas gyvulį neigiamas energijos balansas iki primilžio ir suėdimo piko) akivaizdi.... Bet, tuomet gyvuliai turi būti grupuoti pagal laktacijos laikotarpį.. O va praėjus primilžio piką jie visiškai nereikalingi ir trūkstančią karvę bereikalingai skatina riebėti..... Žinoma, ir jos šeimininko kišenę - liesėti... Kad ir ką besakytų tų riebalų pardavėjai... Su kalcio muilais (Megalac, pvz.) dar sudėtingiau....jį vartojant dar daugiau reikia žinoti, kad nepakenkti..

Užveisk juodgalvių (tie kur su tokiomis juodomis galvomis iš kurių pūkai sklinda) ajerai išnyks... O šiaip ajerai tai nepaprastai vertingas ir žiauriai nykstantis augalas...

???? nepagavau kampo...

Nėra ko ruošti tas karves ganyklai ilgai... dvi dienos prieš ganyklą 40-50 gr magnio oksido.... ir kokią savaitę jau ganykloje, ir užteks..nes juodai neskanus jis, ir bendrą suėdimą mažina... Ir kuriems galams, jūs tuos apsaugotus riebalus ganykloje duosit jei nebus dar karščių prie tokių primilžių???? Tikrai jau geriau rapso išspaudomis pakeisti juos už tuos pačius pinigus... bet jau ganyklai senstant... O šiaip tai tie cukriakų drožlės ir kukurūzai tikrai yra geriausia išeitis..