Pienmėgys

Deja... dėl konsultantų turiu visiškai su tavimi sutikti... Nors, kažkiek suprantu ir juos... Norint būti geru gyvulininkystės konsultantu, reikia pasiutusiai daug žinoti, pastoviai domėtis, skaityti ne tik lietuviškai... O dabar.... Ateina jaunikaitis/ė iš to.... Sveikatos Universiteto gauna produktą, gerai kad pasiskaito kur aprašymą...ir važiuoja pardavinėti.. Man vienas toks vietoj propilenglikolio ką tik apsiveršiavusioms karvėms organinių rūgščių rinkinį paršelių žarnų mikrofloros pagerinimui siūlė.. Šiaip jau vos su kuolu po kiemą vajotis nepradėjau...

p. Vidai, kiekviena pozicija verta pagarbos ir dėmesio... Kas yra dilgės, manau, kad supratau, o kas yra "builiai"?? Kažkaip mūsų kraštuose, nelabai žinomas pavadinimas.. Mano nuomone, šeriant šiūpeliais mineralus (o ir bet kokiais kiekiais mineralus) tikėtis primilžio padidėjimo yra mažų mažiausia naivu... Vien tik nuo mineralų na, negali jis niekaip padidėti, nesvarbu, kas ką sako.. Nuo mineralų (ir vitaminų, būtinai) per kažkiek laiko pagerės imunitetas ir sveikatingumas.... ir tik tiek.. Kita vertus, jei manome, kad "dilgės ir builiai" pagerina pieno kokybinius rodiklius irgi kažkas pas mus ne kaip..... Arba šėrime, arba...... kas dar blogiau..... galvoje... Nors.......... ........... ........... .... Jei tos dilgės ir builiai yra turtingiausia angliavandeniais ir baltymais raciono dalis, tuomet visai gali būti....tada jau tik su pašarų paruošimu kyla klausimų...

Taip, traumų daugėja ir Lietuvoje, kur yra stotelės... Ir robotus kur turi... Pas Kesminus, ir kitur..

Šiaip jau, žinoma, geriau įsisavintų... Tai būna todėl, kad nuo bet kokio kiekio grūdų miltų (tai yra pagrinde krakmolų, kažkiek cukrų) suėdimo, labai staigiai krinta prieskrandžio pH (rūgštėja prieskrandžio terpė).... Ir kuo daugiau per kartą sušeriam, tuo daugiau ir krinta.. auga tik S. bovis ir lactobacilii mikroorganizmai, o jie nei baltymų nei celiuliozės neskaido.... Ir tai tęsiasi maždaug ketvertą - aštuonetą valandų, per tą laiką nefermentuojami ne tik sušerti miltai, bet nenoriai ėdami ir virškinami apėmingi pašarai... Žinoma, ta baisybė, kurią aš čia nupasakojau, įvyks sušėrus kokį šešetą - aštuonetą kg grūdų miltų per kartą... O šeriant sakykim tuos aštuonetą kg per aštuonis kartus su trijų valandų tarpais, karvutės viską sufermentuos, suvirškins, ir parodys produktyvumą... Žinoma, mano bauginimai daugiau melžiamas liečia, bet virškinimo traktas pas visas vienodas...... skirtingas tik praėjimo greitis per jį...

Aš tik norėjau pasakyti tai, ką pasakiau anksčiau.. Kukurūzų silosą šeriame dėl nuostabių neląstelieninių angliavandenių, konkrečiai krakmolo, kurio kokybei neprilygsta, nei vieno lietuviško grūdo krakmolas... Jis yra labai lėtai skylantis prieskrandyje, todėl dalyvauja baltymų ir ląstelienos mikrobinėje fermentacijoje prieskrandyje, bet ir dėl to, kad lėtai skaidomas, pasiekia ir plonąsias žarnas, kur suskaidomas jau fermentais į gliukozę ir atidedamas į kepenis kaip glikogenas..net pas produktyvias karves.. Va, kiek nurašiau iš knygos.... Nuostabus pašaras, šerk ir toliau, tik nepersistenk.... ir nemanyk, kad jį šeri dėl baltymų... Jei sakykim, ilgiau pašėrus sumažės urėja (žemiau 14), reikš, kad racione pritrūko baltymų... Jie puikiai sufermentuojami ir jais papildžius racioną gali tikėtis dar truputį daugiau pieno...

Matai, Ričardai.... Stotelės išspręstų ne tik sušėrimo problemą, (turi tai įvertinti) bet kažkiek (ne daug) priesvorį padidintų..... Nes viena, jei tą patį kiekį miltų sušeri per vieną kartą, o visai kita - jei tą patį kiekį per aštuonis kart... Jei įdomu, galiu paaiškinti, kodėl skirtumas susidaro.. Melžiamuose, ypač produktyviuose, tai labai akivaizdžiai pasimato...

Sudėtinga problema.... Ne tai kaip paduoti, o tai, kad kliūtų kiekvienai, kiek tu nori...kad kliūtų... Arba suės viską lyderės, arba elektronika, stotelių reikia.... Sudėtinga...

Ai, tiesa, žirniuose yra apie 22 proc baltymų, pupuose apie 24.... gal tu pupų pasimalk, jei apie baltymus sapnuoji...

Pasiklausyk dar kartą (apie lenkus)...... Ir pasižiūrėk bent vieną kartą savo šeriamų pašarinių žaliavų tyrimus.. Kukurūzų silose baltymų -8- 9 procentai (retai siekia dešimt) Jaunos šunažolės šienainis 16 - 18 procentų (būna ir daugiau) Dobilų, liucernos silosai - 18 - 22 procentų baltymų (gali ir daugiau būti, jei jauni, gali ir mažiau, jei seni) Palyginimui: Pašariniuose miežiuose apie 13; Avižuose - apie 11; Kviečiuose pašariniuose 10 -12 Rapso išspaudose 34 -35 Saulėgražų rupiniuose 39 -40 Sojos rupiniuose iki 53 ...... Mažiau negu kukurūzų silose iš šeriamų karvėms pašarinių žaliavų baltymų būna cukrinių runkelių išspaudose apie 8 procentai paprastai.. Visos reikšmės duoto absoliučiai sausoje medžiagoje (SM)

Kukurūzų siloso visa vertė - krakmole... T. y. kiek jame yra grūdų.... Ir jie turi būti bent pusiau perskelti... Nuo duobės krašto per dieną privalu nuomti ne mažiau kaip 15 cm. KItu atveju konservuojanti pieno rūgštis susilietusi su oru virsta į sviesto rūgštį... su visomis to pasekmėmis... Jei kukurūzų siloso suėda labai daug, ilgai nesidžiaugsit.... Kukurūzų silosas neskaitomas efektyvia ląsteliena, vieną dieną galit sulaukti labai staigaus pieno riebalų baltymų kritimo (išsivystys subklinikinė acidozė)...... Nors gali ir neišsivystyti...

Tiesa... kolegos.... nemaišom gyvų mielių ir alaus mielių.... Tai skirtingi produktai skirtingom savybėm ir skirtingais tikslais...

Iš to, kas išvardinta, gerai tvarkomoms melžiamoms karvėms, ko gero, bevertis produktas....... Labai užakcentuoti B grupės vitaminai, kuriuos karvė, duodanti 6500 - 7000 kg per metus pieno, šeriama teisingai subalansuotu racionu, pasigamina prieskrandyje pati. Toliau pabrėžiama mineralų įvairovė... Jei šeriam premiksus, juos žinom ir pasitikim, kam leisti pinigus dar??? Vienintelis tikrai vertas dėmesio dalykas iš šių mielių tai baltymai.....Nors va čia ir sustojam.... Parašyta, kad 16 amino rūgščių juos sudaro, o kiek iš jų nepakeičiamų????? Koks lizino - metionino santykis??? Jei teisingai sudarytu racionu šeriama karvutė pasigamina prieskrandyje iki 75 procentų reikalingų jai amino rūgščių, tai ar verta mokėti už produktą, kuris nežinia ar duos ką nors papildomai???

Visiškai teisingai, bet tik ne atrajotojui..... Kur jūs randate druskos rūgštį prieskrandyje, kur pageidaujamas pH virš 6 ??? Kur vyksta mikrobinė fermentacija?? Šiaip tai kiek atsimenu iš patirties, kol karvutes ganydavau, nuo pavasarinės žolinės tetanijos http://www.manoukis.lt/?s=1255&m=1&z=61 visada papildomai magnio oksido prašydavau.... ir padėdavo... Tiesa, džiovintos cukrinių išspaudos dar geriau padėdavo, bet jų 4 kg/karvei/ dienai reikėjo......

Jei suviduriavo tik viena karvė iš bandos, ją atskirkit, jei tik įmanoma, ir pastatykit vien tik ant sensnios žolės šieno ar šienainio.. Jau sekančią dieną turėtų viduriavimas liautis... Jei nepadeda vien šieno dieta, tuomet tai ne mitybinis sutrikimas, o liga... Tiesa, jei atskirti neina, galit pabandyti sušerti per prievartą (labai neskanus) magnio oksido kokį 30 gr..

Va, va.. p. Tadai... kinai, japonai, ( indai,tie kurie vegetarai) soją naudoja n- toji karta....nuo pasaulio sukūrimo... Ir pas juos galioja amerikietiška taisyklė :- naudojame viską, kas neįrodyta, kad kenkia. ES penima Gaidamavičių, gyvenančių iš ES pinigėlių, ir kasdien mąstančių kaip padaryti gyvenimą valstiečiui sunkesnį (kiaulės smirdi, atrajotojai metaną riaugėja) naudoja taisyklę :Nenaudojame nieko, kas neįrodyta, kad nekenkia... Prie tokios taisyklės galima bala žino ką prisigalvoti... Kažkuris iš mūsų nuo pieno ar šviežios duonelės triedžia.... reiškia kenkia, naudoti negalima...

Tegul atsako tada p. Gadamavičius iš bernardinai.lt, kodėl pasaulyje ilgiausiai gyvena japonai, neįsivaizduojantys savo maisto be sojos produktų, ir kodėl taip veisiasi ir plečiasi KInija ir Pietryčių Azija, taip pat suvartojanti begalinius kiekius sojos MAISTUI, o ne pašarams??

Teisingai. nap.edu ją siūlo pirkti..dabar tik pažiūrėjau.. O Nutrient Requirements of Dairy Cattle aš iš ten pat gavau pdf kažkada (2005 metais, rodos) for free nusipumpuoti... Šiaip jau nepaprasto glaustumo ir aiškumo leidinys... Ir racionų skaičiavimo programa ir jos programinis kodas buvo ten, iki dabar truputėlį pasitobulinęs tebenaudoju....

Kad..... karvutėmis užsiimu... ir taip susiklostė, kad gilinausi tik į karvučių virškinimo trakto darbą... Nes, kai pasiklausai produktus pristatančius ir parduodančius vadybininkus...tokia nykumą apima.... Jei žmogaus darbas toks, tai bent pasidomėti galėtų.. O šiaip....Ir karvė, ir avis - atrajotojai... tik karvė gyvūnas priverstas gaminti nesamoningus kiekius produkcijos, todėl virškinimo traktas pritaikytas labai greitai prastumti suėstą pašarą, pasiimant iš jo kas paimama greičiausiai.. Avį, ko gero, galima palyginti su užtrūkusia, ar su mėsine karve... Tiesa, mikroelementų poreikis kitoks...esu girdėjęs, kad avims reikia vengti vario.. Todėl avytė turėtų galėti suvirškinti nemaltus grūdus.. (dėl ilgesnio grūdo buvimo prieskrandyje, per tą laiką prieskrandžio mikrobai suspėja pažeisti grūdo luobelę, o krakmolas jau ir per mažytę skylę išvalgomas.... ir plonuosiuose žarnuose tada iki jo fermentai prieina.. Ir mikrobinio baltymo avis turėtų pasigaminti daugiau.. O šiaip jau patarčiau parsisiūsti ir skaityti atsidėjus "Nutrient Requirements of Small Ruminants:Sheep, Goats, Cervids, and New World Camelids " aš apie karves taip labai daug ten sužinojau (karvėms atskira knyga yra)....

Loreta (ar geriau ponia Loreta kreiptis?? ) dėl išsilavinimų jūs teisi, žinoma.... Dėl prokuroriško tono atsiprašau, nenorint tai gavosi.. O iš esmės, apie kalbamą dalyką :-Jei šis nesuvirškintas (tiksliau būtų sakyti "nesuskaidytas", jei kalbame apie prieskrandį)krakmolas pasieks plonąsias žarnas, tai nieko blogo nebus, jis bus suskaidytas fermentais į gliukozę ir pasisavintas, kaip rašiau... Blogiau bus (pas karvę, avių virškinimo sistemos tiek giliai nežinau) jei jis po to pasieks ir storąsias žarnas..(tai ir reiškia "lover intestinal tract" intestine - žarna) .. Pas karves ten pasitaiko antrinė fermentacija, ko pasėkoje gaunasi labai stipri diarėja, labai nukankinanti gyvulį... Bet jei šersime nedideliais kiekiais, gerai susmulkinę, vengdami daigų ir pažaliavimų, tolygiai paskirstę per dieną, sumaišę su pakankamu kiekiu reikiamai susmulkintos ląstelienos praėjimo per VISĄ virškinimo traktą sulėtinimui, tada, drįstu pareikšti savo nekompetetingą nuomonę, kad gali ir visai neblogai būti.....

B Zapasnikienės knygelėje yra paminėtos tarp pašarų, bet labiau penimiems ėriukams. Apie bulves gyvuliams ir avims radau gerai išaiškinta, bet anglų k., dabar neturiu kada versti, galiu tik duoti nuorodas: http://www.gnb.ca/0170/01700002-e.asp http://www.ag.ndsu.edu/pubs/ansci/livestoc/as1182.html Bet jei l. trumpai, esmė yra ta, kad bulvės, nors ir turi didelę energetinę vertę, baltymų beveik neturi (žinoma, turi mineralų) ir šiame disbalanse yra esminė bėda. Taip pat kita bėda ta, kad norint jomis šerti ir turėti iš to naudos, reikia jų duoti daug, kad prilygtų grūdų normai. Bet bulvių krakmolas l.sunkiai virškinamas, pereina per virškinimo sistemą nesuvirškintas ir iš to kyls daug problemų, jeigu neduosi papildomai baltymų ir pan. Tad sau darausi išvadą - geriau neprasidėti Su daigais jokiu būdu negalima, reikia nuskabyti, nes daiguose yra nuodingų alkalaodų, taip pat šiukštu neglaima pažaliavusių, nes irgi nuodingos. Galvijams ir avims duodamos žalios, o kiaulėms virtos - taip čia rašo. Loreta, klaidinat žmones... frazė: "Since raw potato starch is quite resistant to digestion, feeding large amounts of potatoes will result in excessive starch bypassing the rumen" reiškia, kad bulvių krakmolas sunkiai (ar visai nesiskaido) mikroorganizmais prieskrandyje.(ir pertekliniai jo kiekiai nesuskaidyti palieka prieskrandį)... Bet labai puikiai susiskaido fermentais plonuosiuose žarnuose....iš suskaidyto fermentais krakmolo pasidaro tiesiogiai į gyvulio kraują patenkanti gliukozė....iš kurios savo ruožtu kepenyse atsideda glikogenas prevenciškai veikiantis kepenų suriebėjimą, etc.. Žinant lietuvių ūkininkų sugebėjimus kibti ant tokių kabliukų kaip "karšto spaudimo rapso išspaudos" tai turėtų būti nepaprasta teigiamybė...

Jei soja sukeltų bergždumą, tai amerikiečiai nemelžtų vidutiniškai devynis tūkst kg iš karvės per metus.... Ir japonai negyventų ilgiausiai pasaulyje... Juk amerikiečių fermeris neįsivaizduoja kitos baltyminės žaliavos kaip soja, jos rupiniai, o japonas neįsivaizduoja savo gyvenimo be tofu (sojos varškės), sojos padažo....Ir genetiškai modifikuotos, tarp kitko...nesamerikiečiai ir japonai kitaip į šiuos dalykus žiūri... Pašerkit ką tik apsiveršiavusią savo karvute gerai susmulkintais lietuviškų veislių kviečiais po keturis kg kartą per dieną..... Ir padarysit išvadą kad lietuviški kviečiai sukelia ne tik bergždumą, bet ir karvučių mirtį... Taip ir su soja... Nelaiku, neteisingai, netinkamais kiekiais paduota soja gali pakenkti.. ir pvz, jei nenormuotai ją šersite trūkstančią karvę, sekančioje laktacijoje tikrai turėsite problemų... tarp jų ir sunkų susėklinimą...nerujojimą..etc..

Be jokios abejonės, jei racione nėra nestruktūrinių angliavandenių pertekliaus (krakmolų, cukrų) tai laistyti apėmingus melasa apsimoka.. Tikrai.

Taip. Dėl to - taip.... Ne veltui, amerikiečiai, daugiausiai primelžiantys pieno pasaulyje turi pagrindinę taisyklę "thumb rule" - Stebėk suėdimą!!!

Kolegos, kodėl jūs įsivaizduojat, kad užpylus melasos, turi padidėti primilžis??? Taip, melasa karvei vienas iš skaniausių pašarų, bet jei karvė per dieną, kaip minėjau suėda apie 23 kg sausų medžiagų, o jūs jai duodat maksimum 1 kg melasos dienai (tikrai netikiu, kad daug kas daugiau duoda) kurioje yra apie apie 70 proc sausų medžiagų(būtent tiek, nors ji ir skysta) tai po elementaraus skaičiavimo matom, kad melasa sudaro tada apie 3 procentus nuo visų sušertų pašarų... Ir nuo tiek tikitės pamatyti ryškų primilžio padidėjimą??? Stebuklais tikit, kolegos... Tiesa, jei racionas subalansuotas tinkamai, ir tas vienas kilas melasos padidina jo suėdima sakykim dešimt procentų (skani, bjaurybė) tai visai įmanomas ir primilžio padidėjimas... bet tik per suėdimą, o ne per būtent jos pašarinę vertę... Nors...... ..... . labai trūkstant nestruktūrinių angliavandenių ir tai įmanoma..

Šiaip tai šieno ir šienainio rulonuose savikaina, kiek žinau, labai panaši... Netgi šieno, jei oras geras, mažesnė.. Ir, jei pavėlavote žolę pjauti (NDF virš 41) nesitikėkit gerų primilžių.... Tiesa, dar kokia žolių rūšis... peraugant ir baltymų kiekis mažėja.. ir jų virškinamumas/fermentabilumas blogėja.... Jei per sausas - papelija, tada karvutės turėtų sakyti, kad pats tokį ėstum...