drapox

Nu jo, padalino šiemet firmos matuoklių mandrų, tik nėr ką matuoti su jais. Geriau jau būtų padalinę kokių sausros lygio matuoklių ar šiaip verygos siaubo 40 laipsnių, nervams nuramint.

Lyg kunigas su krapyva, vakar tik 1 mm. Tikėkimės šiandien daugiau duos. Kad tik nebūtų kaip tan posaky: viltis durnių motina.

Nebūk tikras lietuvis o tikras žemaitis ir draugiškai pasidalink, palik ir mums to lietaus nors kokį lašą, visko neišgerk, nes nuo jūsų eina frontas.

0,X mm tai čia ne lietus, bet rasa. O lietaus dar reiks palaukti mažiausiai savaitę ir nežinia kiek ilgiau.

Kaip sako: sotus alkano neužjaučia. Jau minėjau ne vieną kartą, kad geriausiu regionu auginti žiemines kultūras tampa pajūris, nes dėl jūros pas juos švelnesnės žiemos. Matyt reiktų pridurti, kad ir su vasarinėm kultūrom jiems darosi geriau, nes pajūryje drėgniau, lietingiau ir dėl jūros dar ir vėsiau, tai gi sausros padariniai aišku ženkliai mažesni turi būti.

Pasiklydot gerokai su tema.

Jau gavau iš VIC atsakymą, kad negausiu nieko už nepasėtus, nesudygusius ir prigėrusius, nes jų yra 18 proc. pas mane, o turi būti 30 proc. nuo bendro ploto. Kaip visada tik daug prisigyrė, bet gaus ko gero tik tie kurie prisimeluos, bet čia tikrai ne mes paprastieji o tik išrinktieji.

Nesisielok, ne pas tave vieną toks vaizdas. O Balitus manau buvo tik firmos marketinginis triukas ant kurio ir aš užkibau. Pagal vaizdą ir matematiką Balitus turėtų duoti kokia 1,5 t/ha maženį derlių už kitas 3 mano auginamas veisles. Tankumas daug maž aiškus. Segmentų skaičius irgi. 1000 grūdų masė tų veislių panaši, jei nuo sausros bus smulkesni tai visų. Vienintėlis nežinomasis kuris gali ką pakeisti, tai grūdų skaičius segmentuose. Kai tik užkursim kombainus ir įsitikinsim galutinai.

Dabar jau viskas sudeklaruota, nebepakeisim, bet į ateitį reikia keisti sėjomainas. Gal dobilų kokių įtraukti į sėjomainą, jie žiūriu šiemet labai vešlūs, nežiūrint į sausrą. Reiškia sukaupia drėgmės. Bėda tik kur juos padėti, kai tų gyvulininkų vienetai beliko. Žodžiu žiemai darbo jau turim manau, ieškoti informacijos kaip ūkininkauti prie sausrų. Prieš keletą dienų pas mus buvo 30 šilumos, o dukra buvo Gibraltare 15 km nuo Afrikos, tik 24 šilumos. Ar ne išglušimas gamtos ???

Man atrodo, kad mes tiesiog elgiamės po senovei. Dirbam taip kaip įpratę, o turbūt visi prisimenam tą forume ne kartą nuskambėjusią frazę: jei dirbi taip pat, kodėl manai kad gausis kitaip. Tai gi panašu, kad reikia keisti požiūrį ir prisitaikyti prie visai naujų sąlygų, nes sausrų daugėja ir jų dar daugės. Mokslas, jei toks aplamai yra Lietuvos žemės ūkyje jau turėtų žinoti, kaip keisti visą auginimo technologiją, kad išsaugoti daugiau drėgmės ir kad sausros poveikis būtų minimalus. Faktas, kad sausringuose regionose JAV gal Australijoj tai daroma, tik mes nieko nežinom, nes niekam kol kas tas ir nebuvo įdomu. Bet tikrai jau prireiks kažką keisti. Gal pasėlį daryti tankesnį ir mažiau žeminti. Būtų daugiau šešėlio šaknims. Rizikuotum sugulimais, bet mažiau prarastum dėl sausros. Nežinau, bet taip pat auginti manau jau negalėsim. Kas gavo lietaus gali ramiai atsipūsti, jiems pasisekė, o kitiems nekas, nes dar bent dvi savaites normalaus lietaus nerodo, tik po milimetriuką kokį. Gerai tik kad kiek atvės. Graudu žiūrėti kaip nyksta buvę visai gražūs kviečiai.

Vien ritė 20 k€ ??? Tai jinai ten auksinė ar kaip ? Dar siurblys, trąsa, giluminis gręžinys su įranga prūdui papildyti. Įtariu monkės biznis gaunasi su javais. Skaičiau Nebraskoj 12 proc kviečių laistoma, bet pas mus gi būna metų kad ir laistyt nereikia, būna ir atvirkščiai.

Sugalvot kad galima tai suprantu, laisto gi žmonės bulves ir kt. Ir prūdas nebūtinas ir iš jo naudos mažai, nes greitai išsiurbsi manau jei laukas normalesnis. Kalba eina apie griovius, kurie pas mus nuolatos įkyriai ir nuobodžiai patvenkinėjami bebrų. Tuo pačiu išsispręstų 2 problemos. Ir palaistytum javus ir bebrus išnaikintum, nes be vandens jie negyventų, nesigautų jiems urvo konstrukcija. O labiausiai tai įdomu kokia savikaina tokių sistemų įsirengimo. Kad ir kur ritė su žarna pati važiuoja, nuo vandens spaudimo. Arba traktorinių. Šiaip reiktų kurtį atskirą temą tuo klausimu, nes forume kažko labai daug ir neradau apie tai.

http://old.meteo.lt/radaro_inf.php http://old.meteo.lt/skaitmenine_prog_lt_miest.php http://old.meteo.lt/skaitmenine_prog_lt_miest.php Jau turėjot būti beveik paskendę.

Atrodo, kad normaliai kritulių gaus tik Raseiniai, Kėdainiai ir Ukmergė. Raseiniam rodo 60 mm, tai čia jau rimtas ,,lietutis''. Žiūrėsim ar pasitvirtins. Pas mus lietaus kol kas nenumatoma ir tai reiškia visišką krachą, nes situacija blogėja nebe dienom bet valandom. Tik vakar po žieminius kviečius maklinėjau lyg ir nieko buvo, o šiandien kur lengvesnė žemė jau geltoni. Atlaikys manau pora dienų ne daugiau. Su vasarojum dar blogiau. Joptararai ... Prie to paties mintis kilo. Tikrai yra Lietuvoj nemažai laistančių daržoves, gal atsakys. Kokia savikaina 1/ha gaunasi laistymo sistemos? Ar tikrai neatsipirktų javų ūkyje, kai tokios anomalijos gamtoj vyksta?

Stebėk mano postus. Laikas nuo laiko parašau ir dar parašysiu kaip laikosi Skagen, Balitus, Etana ir Emil vienam lauke, vienodom sąlygom ir žinosim rudenį ar turės Skagen konkurentų. Pagal plaukėjimą veislės rikiuojasi taip, pradedant nuo ankstyvesnės: Balitus, Emil, Etana, Skagen. Balitus jau žydėjimo pradžia.

Beržai sužaliavo, alyvos ir kaštanai pražydo savaite anksčiau nei normaliai būna. Pinavijos jau žydi dviem savaitėm anksčiau nei įprastai. Panašu, kad su javais irgi ta pati situacija. Perspektyvos ne kokios. Jei visam pasaulyje taip, tai bent jau kainos gal žmoniškai pakiltų, kitaip visai ne kažką šviečiasi.

Toks jausmas, kad tas rudas burbulas kur prie kupiškio ir biržų rajonų yra man aukščiausiojo iš kokio keršto siųstas, nes esu kažkur jo centre.

Kas nors auginat hibridinius žieminius kviečius Hylux ar kitų veislių ? Kaip atrodo, kokie pastebėjimai ?

Tik pirmi metai auginu, pasimatys rudeny.

Capalo pas mane buvo išpurkšta anksčiau, o tada purškimas buvo dar prieš pasirodant vėliaviniam lapui, todėl padegintos 2-3 lapų nuo viršaus viršūnėlės. Purkšta: Mg Sulf. 3 kg/ha + Ubin NPK 2 kg/ha + Karbamidas 3 kg/ha + Fastac 0,2 l/ha. Kaip minėjau kitoms veislėms net žymės nebuvo, kai kur gavosi kad vienu važiavimu apimė dvi veisles ir padeginta tik Etana. Ta pati problema ir kitam lauke, kur pasėta Etana ir Balitus. Todėl aiškiai problema veislės jautrume stresam. Jei dabar reiktų rinktis vieną iš tų 4 veislių aišku rinkčiausi Emil. Tik viščiukai aišku skaičiuojami rudenį, tad palaukim derliaus nuėmimo, bus aiškiau. Nes dar daug faktorių gali viską nulemti: kiek šalutinių ūglių atmes ir koks gausis galutinis tankumas, kokios bus varpos, kiek segmentų atmes, kiek grūdų segmente ir kokio stambuvo grūdai bus. Ligos irgi dar gali savo žalą padaryti. Kiekviena veislė aišku turi skirtingus parametrus ir tas nulems derlių.

Ar esi tikras kad viršuje Etana o ne Balitus ? Nes ko tai visai nepanašiai į Etana atrodo. Tuo pačiu jei trumpai apie savo 4 veisles vienam lauke su vienoda priežiūra: Skagen, Balitus, Etana, Emil. Tankiausias Skagen, bet daugiau ir šalutinių ūglių. Geriausiai atrodo lapų platumu, žalia mąse Emil. Ryškus Balitus ankstyvumas, bet atrodo vizualiai prasčiau. Etana pasižymėjo savo dideliu jautrumu, apdeginau viršūnes su Mg+Ubin+Karbamidas, nors kitose veislėse nei žymės. Nieko panašaus, kad Etana kažkaip ypatingai krūmytusi, visose veislėse situacija panaši, visos pasėtos vienodu tankumu skaičiuojant mln/ha. Matyt pas kolegą išsikrūmyjo labai stipriai dėl didelio retumo.

Jei 2 fungicidai tai skubėjimas, o jei trys tai jau vėlavimas.

Čia gal Balitus veislė ?

Na jei jau viskas sakai 10 dienų anksčiau, tai ir ,,myžaliai'' bus 10 dienų anksčiau, tai gi lis liepos 1 - 10 dd, o kol išdžius ir antra liepos pusė bus. Tai gi nemaža tikimybė, kad kulsis kaip visada.

Dauguma tikriausiai liepos pradžiai kelionėm bilietus nupirkę, viešbučius užsakę, tai geriau jau viskas būtų savu laiku. Bet kvietrugiai jau pradeda plaukėti, o Balitus kviečiai irgi ne daug atsilieka, tai ką čia ir begalvoti nežinia.