drapox

Taip, ne tik Rokiškio bet ir Kupiškio raj labiau tinkamas gyvulininkystei nei augalininkystei. Žemės margumas, našumas, kalvos augalininkystei ne pats geriausias varijantas, gyvulininkystei pats tas. Problema tik tokia, kad žmonės pasikeitė, laikai keičiasi. Niekas nebenori būti pririštas prie karvės uodegos, dirbti be išeiginių, be atostogų, anksti keltis. Čia jau ne gyvenimas bet extrymas.

Šiemet kieno po skutimo daug geriau atrodo pasėliai nei po arimo. Tiesiog geriau išsidirbo, nesusidarė grumstai. Seni diskai skutiko, nebūčiau paėmęs jau gylio normalesnio. Bet žiūriu vertėjo pirkti naujus diskus. O dėl sudygimo matyt pas mane kur atsėliuota blogiau dygsta, nes po kviečių arimas gavos vieni luitai molio, po kitų kultūrų geriau byrėjo.

Nežinau apie kurį čia ūkį eina kalba, ne vienas pas mus panašus yra. Tik supraskim, kad ūkis tikrai galėtų tęsti veiklą jei tik norėtų. Parduotų vieną kitą ha ar technikos ir problemos išspręstos, nebus gi skolos dešimtim mln. Yra vienas ūkis kur ūkininkui gal 80 m, tai čia jau aš gerokai jaunesnis kartais pagalvoju ar ne laikas sustot ir ramiai pagyvent, o tokiam amžiuj manau tai normalu. Gali būti įvairių priežasčių, amžius, ligos, šeimos problemos, paveldėjimo nebuvimas ir tt. nebūtinai tuoj bankrotas dėl ūkininkavimo. Prie to paties. Pirmą kartą per 30 m atsėliavau vienam lauke kviečius. Visi sudygę normaliai, o tas laukas labai sunkiai kalasi. Ką darot kas atsėliuojat, gal užmetat azoto po kokia 30 - 40 VM, kad pagerint sudygimą ?

Kaina maža nes beprotiškai didelė pasiūla. Nerasi vietos su mašina ant kelio atsistoti, kad nesimatytų bent kelių grikių laukų. Čia kalbant apie Rokiškio, Kupiškio raj.

Pagal šiuos metus taip, bet pagal pernai, ką veiktum su tuo volu? Be to ražienas irgi reikia skusti. Manau šiemet būtų pasiteisinęs metalinis DD lyg vadinasi volas ant skutiko nes sausa, bet jis netinka kai šlapia. Kiekvieni metai vis kitokie variantai reikalingi, visko nepripirksi dėl kiekvienų metų. Šiemet Kembridžo volai būtų gerai buvę turėt.

Su gyliu šį rudenį gavos labai problematiškai. Pastebėjau, kad kas sėjo į skutimą visai neblogai dirva išsidirbo. Po arimo išdirbimas net ir su skutiku buvo sunkus, grumstų paviršiui daug. Pasėti 2-3 cm praktiškai neįmanoma, nes visa sėkla gulės tarp grumstų, tad teko gilinti bent iki 4 cm. Deja pas mus žemė nevienoda. Praktiškai kiekvienam lauke ant kalno sunkus priemolis, pakalnėj priesmėlis ar net durpė. O pasėjus ant kalno 4 cm, apačioj durpėj jau gaunasi 8 cm, radau net apie 10 cm vietom, nes į sausą durpę sėjama visa labai sminga, kaip į kokį bėgsmėlį. O ir kritulių palyja tik po pora mm, tai čia išdžiūsta viskas per pusvalandį, nei žymės. Reik tikėtis, kad bent jau dabar prognozė pasitvirtins, kitaip nieko gero.

Gali būti, bet galima suprasti. Per paskutinius keletą metų visur buvo visokių kataklizmų, bet rokiškio, kupiškio kraštą tai labiausiai paveikė. Ne vien dėl to kad pas mus buvo daugiau apšalimų žiemą, bet ir dėl to, kad prie tokių metų mūsų krašto ūkininkams pelno belieka tik centai. Kai skęsti, tai kaip sakoma ir šiaudo griebiesi. Manau dėl to ir bando ūkininkai visokius eksperimentus. Pats bandžiau Timac trąšas, nepasiteisino finansiškai.

Šaunu. Reikia eksperimentuoti ir žiūrėti kas kiekvienam pagal jo žemes ir technologiją tinka. Jei visiems patiktų vienodai, tai visi susimuštumėm dėl vienos moteriškos. Aš šiemet eksperimentavau su veislėm, o dėl kitų metų žadu irgi daryti sėjos normos eksperimentą.

Kur kalvos ir molis varom pirma su giluminiu 30 cm, tik po to plūgas eina, nes kitaip be šansų plūgą įkišt kaip jį ten bevartytum, nors ir rakum pastačius. Giluminio kaltai atlaikė apie 60 ha, tai čia 15 ha vienam. Plūgo kaltai laiko 25 - 30 ha, tai maximum iki 3 ha vienas. Tai čia dilimas gaunasi daugiau nei 2 kart didesnis nei įprastai ir plius dar greitis mažesnis, nes akmenys tai kaip įbetonuoti. Atrodo liepą ir rugpiūtį jau gavom tų kritulių normaliai, bet žemei tas nieko nepadėjo, nes perdžiuvus jau matyt iki pat mantijos.

Blogiausia, kad pusė sudygs dabar, o kiti po mėnesio kai gaus lietaus. Prognozėse lietaus bent 10 dienų nesišviečia, nekas.

Nori išlaikyti vagis? Vien LT paskutiniu laiku kiek elektronikos iš JD pavogta. Ar tau pofig, sąžinė negraužia kad važinėsi gal net kurio forumiečio navigacija? Gerų ir nevogtų daiktų už padorią kainą nebūna.

Taip, su tuo sutinku. Todėl mano žemėse nebuvo nei vienų metų be NPK. Vienais metais daugiau, kitais mažiau, bet visada gauna, kad palaikyti žemės įtręšimo lygį. Tame lauke kur dirbu jau skaityk 30 metų, net gi nemažai pakilo BB.

Kam ta ironija. Kam ne kam bet kad tau turėsiu tai rašyti nesitikėjau. Pats supranti, kad evoliucijos eigoj išsilaiko -iausi, stipriausi, greičiausi, protingiausi ir tt. Su augalais tas pats. Evoliucija ir natūrali atranka privedė prie to, kad augalai turi tropizmo savybes. Tai fototropizmas, hidrotropizmas, chemotropizmas ir aibė kitų. Tie augalai kurie leido šaknis tiesiog kur pakliuvo tiesiog išnyko užleisdami vietą tiems kurie leido šaknis ten kur daugiau vandens, trąšų, vietos ir kt., leido šakas ten kur daugiau šviesos, erdvės, nuo kliūčių ir tt. Tik mums atrodo kad augalai yra ,,kvaili'' kaip akmenys.

Geriausiai abu variantai. Nerasit niekur normalių mokslo žmonių rekomendacijų lokaliai tręšti 200, 300 ar dar daugiau. Augalui startui reikia 70 - 150 kg NPK. Aišku kad tokį kiekį paduoti lokaliai yra geriau nei pakrikai. Bet visa kita geriau pakrikai. Augalo šaknys ieško maistinių medžiagų ir į jas stiebiasi, todėl susiras tas trąšas. Kai trąšos paskleistos ir šaknys auga į visas puses, jei viskas lokaliai manau gali būti net gi žalinga, nes šaknys koncentruosis vienoj vietoj. Kai drėgmės trūkumas vienoj vietoj trąšos gali prasčiau tirpti nei pasiskleidusios didesniam plote. Kitaip tariant augalui geriausiai manau abu varijantai, o ūkininkai darom taip kaip kiekvienam patogiau, kas lokaliai, kas abu variantus, kas pakrikai.

Jau pasėjau, lauksim kas sudygs ir kas gausis iš jų. Sausa žemė nesveikai.

12 ha 3000€ su PVM gavosi. Tai kažkur 207 €/ha be PVM/ha. Tikslas pažiūrėti kaip jie auga lengvoj žemėj ir ką iš jų galima išspausti.

Dar neskaičiavau normos, bet bus apie 70 kg matyt, o dėl kainos geriau nei ne klausk. Bet eksperimentuoti reikia.

Taip, pirmi. Gaila kad niekas nepasidalino patirtim forume, tai net nežinau ko tikėtis. Sėsiu labai margam lauke, ir sunkaus priemolio ir lengvesnio ir durpės ir priesmėlio, tai žiūrėsim kaip jis ten su lengva žeme susigyvena. Sakė kad tinka lengvoms žemėms.

Geriau anksčiau nei niekada. Matyt visi po pernykščių pamokų dabar glušuoja. Tik vargu ar vėl pasikartos toki pat situacija. Panašiau į ilgą ir šiltą rudenį, o tada iš tos ankstyvos sėjos jau daug bereikalingų problemų dėl piktžolių ir iššutimų. Neketinu kviečių sėti anksčiau nei rugsėjo 10, išskyrus hibridinius aišku. Hibridą sėsiu ko gero poryt. Kvietrugius iki rugsėjo 10.

Nieko nesprendžiu, tiesiog kurminu ir tiek, galulaukes ir technologines.

Čia aišku mano asmeninė nuomonė, bet manau, kad tas vietas jau reiktų išimti iš žemės ūkio naudmenų ir priskirti keliams. Tos vietos jau neatsikurs per tūkstančius metų ir yra pasmerktos neatsistatyti. Nepritariu tokiai nesąmonei ir manau, kad geriau jau kas met daryti vėžes vis kitur. Derlius per vėžes sumažės, bet nebūtinai, kai sausra būna atvirkščiai kaip šiemet. Akivaizdžiai matės kad kur traktoriaus pravažiuota visai normalūs javai. Aš savo ūkyje su priekabom ir šiaip pravažiuojant per lauką draudžiu važiuoti du kart ta pačia vieta. O po javapjūtės technologines stengiamės sudirbti su giluminiu.

Taip anksti sėjant irgi daug problemų susidaro. Geriau kad būtų kaip toj dainoj: gimiau nei per anksti nei per vėlai, gimiau pačiu laiku.

Mūsų krašte net ir 200 yra ekstremali sėja, nekalbant apie 150 kg, čia kviečių aišku. Įvertinus daigumus ir susisėjimus dažniausiai gaunasi 250 kg/ha. 150 kg tai čia apie 3 mln, tai čia tokias normas gali sėti nebent rusijos juodžemio zonoj.

Jei paprasti kviečiai sėklai išeina per 100€/ha, tai skirtumas nevisai šimtelis gaunasi. Esmė tame, ar tas hibridas bus bent puse tonos derlingesnis, kad atpirktų sėklos kainos skirtumą.

Ne kažką tau ta sausra žalos padarė, nes patręšta azotu tai tik ant 3,5 t/ha, tai su tiek negi tikėjais daugiau kulti? Kaip prie sausros dar labai gerai, nes atidavę dvigubai daugiau azoto yra kas kūlė po 4 t/ha.