drapox

Manau kad fosforo trūkumas įmanomas tik vienu atveju. Bant 10 metų žemė alinta. Varyta vien ant azoto neduodant P ir K. Kitaip negali būti, nes fosforas mažiausiai judrus ir mažiausiai išsiplaunantis elementas. Jei jo duodant normaliai pagal derlių ir dar kiek dadedant vienaip ar kitaip turi daugėti dirvoj.

Stulpas ir laidai nesureagavo. Ženklintuvui irgi didelės traumos nebuvo tik pats tvirtinimas prie rėmo išlūžo, nors metalai tai neploni, gal 2 cm storio. Užkniso jau tie stulpų labirintai juodai.

Nu ką pasakysiu. Ne visi gi turi šunų veislynus ir kala iš to dideles babkes. Daugelis laiko šunis tiesiog kad jie patinka. Jei veisliniam gerai maitinamam tas malonumas atseina bent 40-50€ per mėnesį minimaliai čia su ''amortizacija'' (pirkimo ir gydymo kaina), nu dar voljeras ir panašiai, gal kur ir mokesčiai yra... O pajamų nuo to jokių. Tai ir čia panašiai gaunasi. Dirba žmogeliai tuos keliasdešimt ha nes tas žemės dirbimas įaugęs į kraują ir nesuka sau galvos, kad tai nuostolinga, kitas gal ir nesuskaičiuoja, nes nelabai įkerta verslo ekonomikos. Nepamirškim, kad 1936m Lietuvoje 80 proc. gyventojų gyveno ir dirbo kaime. Genai iš kraujo negreitai išsilaksto. Štai laktozės netoleravimo genas po šiai dienai nemažai daliai žmogelių kelia sveikatos problemų, nors jau 10000 metų nuo to laiko kai prijaukinom gyvulius ir pradėjom naudoti jų pieną. Iki to tik žindomi kūdikiai pieną naudojo maistui. Tai gi, žemės knisimas įaugęs į kraują ir niekam nesvarbu kiek tai apsimoka ar ne.

Man susidaro vaizdas, kad turi pas save durpynų ar kažką link to. Jei toks nors gabaliukas pakliuvo tame lauke ir paimei iš jo mėginį, tai galėjo pakeisti pH, nes pas mane tik durpynuose grynuose pH yra 6,0-6,2 žodžiu šūgšti dirva. Tuo pačiu buvo pakeltas K, nes durpynuose jo po 400-500 būna. Ir humusas, nes jo durpynuose būna irgi kelios dešimtys. Jei paimtum mėginį apeidamas durpynus, beveik neabejoju, kad turėtum kažką panašaus į tai: pH 6,6 P60 K100 humuso 1,7. Čia tik spėjimas, bet visi rodikliai tik taip gali būti paaiškinami. Čia iš savo klaidingo mėginių ėmimo patirties rašau.

Dėkoju, reiks žiūrėti. Čia jis randasi bendram bloke, ar tam kur prie kiekvieno ženklintuvo šone stovi?

Dėkui už nuomonę. Manau, kad sistema turėtų būti panaši ir Vederio.

Pas mane kol kas spalva nešviesėja, bet stovis nejuda į priekį. Kažką papildomai tręšti dar manau anksti. Pora šiltų dienų nieko gero matyt nepataisė, o šiaip manau tiesiog dar trūksta šilumos, todėl vegetacija tokia ''estiška'', žodžiu sulėtinta. Šaknys vystosi šiek tiek, lapai nelabai ką juda.

Kolegos, gal kam pasitaikė tokia problemėlė Pronto. Išleidus dešinės pusės ženklintuvą dalinai išeina ir kitos pusės gal apie 30 laipsnių. Leidžiant kairės pusės lyg ir viskas normaliai. Tas kur chaltūrina ženklintuvas pernai buvo su stulpu pasisveikinęs, tai gal sakau nuo to, kokius salnikus cilindre praspaudė? Gal kas turi kokių minčių ar turėjo panašų gedimą?

Sulfatas būna mažiausiai trijų rūšių: miltinis, kristalinis ir granuliuotas. Miltinį ačiū Dievui gal jau išgyvendinom, per daug problemų su jo barstymu buvo. Kristalinis barstos kiek geriau, bet greitai supuola. Bet labai gerai tirpinimui purškimui. Barstymui labai geras stambių granulių, jei tai galima pavadinti granulėm, nes panašiau į skaldą.

Aš irgi pritarčiau nuomonei kad kombaino reikia kad ir smulkiam ūkiui, nes su samdymu manau problemų gali būti ne vien su kūlimu, bet ir su nervais kai ateis kalėdos o liks nekulta. Čia jau ta vieta kai finansiškai smulkiam lyg ir neapsimoka savo turėti kombainą, bet jei atsižvelgus į visas praradimų rizikas, kaži kaip ta matematika parodytų, jei tik įmanoma būtų paskaičiuoti visas rizikas. Tik aišku klaida visų daroma, kad šokama aukščiau bambos, kitaip sakant perkama ne pagal savo nosį. Su Consul nemažai metų su chaltūrom kuldavau iki 100 ha per metus, o dabar liaudis ant 30 ha nori Dominator, nu žodžiu kad nusikultų viską per vieną savaitgalį. Tai apie tokių varijantų atsiperkamumus nėr nei ką kalbėt, viskas aiškiau nei aišku, kad toks hobis brangiai kainuos ir suvalgys visą tarnautojo algą.

Na maniškei ZA-M jau devinti metai berods, tai lenda jau rūdys, ypač rėmas parūdyjęs. Bet manau daug ir nuo naudojimo priklauso. Kadangi tręšimų nemažai dienų gaunasi, tai tikrai aš jos neplaunu kas dien ir kartais po keletą dienelių prastovi neplauta kai eina tręšimai. Todėl ko gero prie prastesnių priežiūra pas mane gaunasi šiam padargui. Bet dar tarnaus manau keletą metų.

Deginti tikrai nieko nedegina tie Brasitrel ir Gramitrel, bet niekam tikę, nes sunkiai tirpūs. Užkiša visus galinius filtriukus purkštuve, o be filtriukų pačius purkštukus. Per pagrindinius filtrus praeina. Manau užtektinai pasirinkimo geresnių produktų.

Tik rašei 1850 Lt/ha išlaidos. Dabar jau 2500 LT/ha. O ir pelno 0 pasirodo beliko. kai pasakysiu, kad dar visko nesuskaičiavai jau žiūrėk ir 3500 Lt gausis. Tai gal pirma pasiklausk kitų jei pats nežinai kaip skaičiuoti, o ne skelbk čia briedo, nes kai ką iš forumo ir į Google išmeta ir tada gaunasi kad visa LT jau ūkininkų pinigus skaičiuoja dar negautus.

Jei neturit žalio supratimo iš ko susideda grūdų išauginimo savikaina, tai gal geriau nerašinėkit vėjų, nes po to tokias raštliavas perskaito miesto žmogeliai ir raunasi plaukus iš pavydo kaip gera kaimiečiams.

Nu čia ir pačiam sutvarkomas dalykas, ne Formulė 1 gi. Išgręži ratlankyje konusus. Nuperki veržles su konusu ar pasidarai atitinkamas konusines šaibas ir užverži su buvusiom veržlėm.

Su noragine Nordsten kai sėdavau visada galulaukės pirma, nes kitaip po to visi grūdai paviršiui kai susimina nebeikiši. Su diskinėm ir su įdirbimu viskas atvirkščiai.

Nežinau apie kokio pločio sėjamąją kalbi, jei 4m tai kilpai reikės 5-6 pravažiavimų norint kultūringai išsitiesint ir nepridaryti trikampėlių nesėtų, o aštunkei vis tiek reiks palikti bent 3-4 pravažiavimus norint normalaus išsitiesinimo. Skirtumas 2 pravažiavimai. Bet kilpa vis tiek bus gerokai ilgesnė už tuos pravažiavimus. Kitas dalykas kilpoj suminimas daugiausiai dvigumas, o aštunkėj bus ko gero keturgubas daugumoj. Ir dar vienas dalykas geriausiai kai galulaukė užsisėja tokio pločio, kad paskui su kombainu normaliai gali atsikulti bent 20-24 metrus patogiems apsisukimams, kad nereiktų pastoviai žiūrėti į veidrodžius ar dar galinė dalis ne griovy ar miške.

Dabar žieminių laukus nufotografavus iš lėktuvo nelabai dar suprasi ar kas pasėta ar tai tik arimas, žalumos minimaliai. Reiškia mažai dar ploto užima lapija ir didžioji dalis tirpalo pateks ant dirvos. Todėl nudeginti tokioj stadijoj sunku. Daugėjant lapijos mažinama koncentracija ir kiekis visokių tręšimų per lapus. Į vegetacijos pabaigą vėl galima didinti.

Paimk flamasterį platesnį ir pasipaišyk ant lapo apsisukimo imitaciją vieno varijanto ir kito. Matysis kur daugiau persidengia, o tai reiškia susimina, ir klausimų nekils. Plius dar laiko gaišimas ir kuro deginimas. Aštunkės ir kitokios nesąmonės tik trikampiam laukam ir šiaip visokiem užkampiam, galulaukių kampam apsėti.

Pas mus iki lakstymų po laukus dar teks palaukti kokia trejetą dienelių. 2012 metais su tokiais lakstymais per šlapumus prisidirbau griovių, tai po to visus metus po balas su purkštuvu teko maigytis užtaškytais langais. Gintokas, komentaras kaip vadybininko reklama. Kaži nekyšo ausys?

Susimaišei, čia ne apie Fendt Farmer kalba eina.

Kalbu apie užmetimą papildomai pavasarį žieminiams. Manau po 150-200 kg/ha visko labai pats tas gaunasi startui. Ir N su S ir PK papildymas. O šiaip naudodavau anksčiau rapsams, labai neblogas santykis.

Buvo, o gal ir yra, nes jau keletą metų nenaudojau tai nežinau, tokia trąša NPK 17-10-14+11S, pilnai tiktų žieminiam pirmam patręšimui, po to AS, o po to NS galima naudoti ir išsiskirstytų tas tręšimas siera. Nes jei jau ta siera tokia judri, tai ko gero didelėm dozėm iš karto gal ir neverta. Nes realiai pagal tyrimus tai nieko gero S neturime dirvoj, o gamyklų nebedaug dirbančių, o ir tos pačios mažiau išmeta sieros junginių, tai per lietus matyt nieko negaunam. Lieka duoti sieros su trąšom jei irgi nenorint prarasti nepasisavinto azoto.

Tai vadinasi tas 1/10 buvau aš.

Šitie greitai sudyla. Be to apatinė dalis greitai apdyla ir užapvalėja, didėja pasipriešinimas. Aš prie tokių virindavausi iš grederio peilio pasidarytus noragėlius. Tada tarnauja tikrai ilgai. Be to patarimas iš antros pusės užsivirinti po matarką ant stovo ir ant verstuvėlės ir pririšti su viela. Nes labai dažnai numuša jei labai akmenuota ir vėl reikia ieškoti naujos verstuvėlės. Aš net ir stovus pririšdavau prie kojos, nes būna nutraukia tvirtinimo varžtus. Matyt esu suvalkietiškas aukštaitis, taupau. Ir šiaip čia ant foto akmenuotų dirvų varijantas, nepigūs kaltai ir patys noragai. Geriau rinktis su normaliais noragais ir kaltais ir pageidautina būtų su spyruokline apsauga.