drapox

Naudoju kažkiek monitoringą. Žiūrint ko iš tų žemėlapių nori?

Tai suprantu kad esant sąlyčiui su liepsna sprogsta. Tikriausiai paviršiui lengvai užsideganti medžiaga ir ko gero tikrai neužsidegs nei nuo saulės nei nuo šilumos. Bet jei dega kažkur po radijatorium, tai iki tos liepsnos vos ne metras gaunasi ir jinai to kamuolio nepasieks kol nebus gaisro jau kaip reikiant. Gal yra ir mažesnių tų kamuolių tokiems atvejams.

Nu tikrai gerulis. Neaišku tik ar jis sprogtų kai liepsna dar pakankamai maža. Arba kad ir normali bet to kamuolio ten neįtalpinsi kaip kad man buvo Dominator po radijatorium gaisras. Nepadėjo ir gesintuvas, nes vėjas vėl įpučia degančią provodkę. Pagelbėjo tik pora kibirų vandens. gerai, kad spėjom jo atvežti. Bet aišku jau normaliai įsidegus ko gero daiktas superinis būtų.

Tais laikais turėjau Dotnuvos veislę kažkokią, tai galima buvo kulti paliekant normalią ražieną, ankštaros tikrai ne nuo žemės buvo. Tik tiek kad labai buvo aukštos. Gal dabar kitokios veislės ir viskas kitaip. Grįžtant prie temos sakyčiau pasisekė ir vėliau pasisėjusiem šymet, nes kviečiai jau normaliai sudygo. Su kvietrugiais kiek problematiška, nes nebus išsikrūmyje kol kas, bet dar orų šiltų rodo.

Nesutirštinkit spalvų. Nei vunderkindas, nei klasę parodyt galiu, tik toks pats mirtingasis su tiek pat klaidų. Būna pasiseka būna ne, kaip ir visiems. Ir be išbarstymo nepakulsi. Bet jei tyčia daroma taip kad daugiau išbarstyti, tai čia jau kita kalba. Graži čia mūsų žiemkenčių buklė.

Pagal tave pasiskaičius tai galima prieit tokios nuomonės, kad mes čia iš augalininkystės pakraščių rajonų vien tik dundukai visai nemokantys ūkininkauti. O man tai atrodo visai atvirkščiai. Kad mes stengiamės iš paskutinio surinkti kiekvieną grūdą, nes jei visą sėklą išbarstysim tai ir pelno nebeliks. Todėl ir kuliam ne ant 8 km/h kaip jūs su 9 m chederiais, bet ant 5-6 km/h su 7 m chederiais. O skagen per 9 t derlingume važiavau gal ir iki 3 km/h kur prireikė. Tuoj pasakysi kad kombainas negeras arba kulėjas netikęs. Bet kalbėjau su žmogeliu kuris Lexioną turi su 5,4 m chederiu ir derliai neįspūdingi, o važiavo sakė net iki 2,5 km/h nes kitaip irgi kratukų nuostoliai eina. Žmogus irgi per 25 metus kulimo patirties turi stambiam ūkyje. Tai ir kalbėsiu apie normalų o ne sportinį kulimą. O normaliai kuliant ir išbarstoma mažiau ir kuro sąnaudos ne po 30 l/ha kaip kartais paskaitau, bet tos pačios 12-15 l/ha kaip buvo ir Domonator ir Consul taip pat. Žirnių ir pupų tiesiog neįmanoma išpūsti, nebent sietus uždarius. Šiemet gal sakykim labai pasisekė, nes orai nusimatė sausi, todėl žirnių neglyfosavau, dėl ko neišsibarstė vėžose. o kulimui oras pasitaikė puikus, tai nusikūliau taip kad sunku buvo surast žirnį ant lauko. Aišku ne 12 drėgnumo, bet 16-18. Su pupom situacija iš tikro sudėtingesnė, bet pagrindas, nėr ko džiovint ant lauko kol ankštaros skilinėt pradeda, kad paliesti negali.

Auginau bet jau prieš 20 metų gal, bet auginau bent 5 metus tai patirties buvo visokios. Ir minėjau apie jų auginimą forume ne kartą kas ir kaip. Niekad nesunokinsi naturaliai kaip reikiant kad ir stiebas būtų normalus kulimui ir sėklos. Todėl reglonas skaityk būtinas ir nesuvėlinant, geriau jau drėgnesnes nukulti, nei pusę išbarstyti. Bet forume kaip visada kiekvienas savaip gudras, tai taip ir gaunas, kad pupos vietoj kviečių auga.

Tai liuks. Dar pridedu anglišką-vokišką versiją rasos taškui paskaičiuoti gal pravers: https://www.u-wert.net/berechnung/u-wert-rechner/?&d0=1.25&L0=1&mid0=23879&d1=0.05&L1=2&mid1=4&d2=46&L2=1468803284&mid2=5804&x2=60&d3=46&L3=1468803284&mid3=36&x3=5.8&d4=1.2&L4=3&mid4=19&d5=3.8&L5=4&mid5=86&d6=0.05&L6=5&mid6=6&bt=0&T_i=20&RH_i=50&Te=-5&RH_e=80&outside=0

Tai patariu apie šį paminėtą galutinį varijantą pagalvoti kuo skubiau, kad po to nebūtų per vėlu. Kitas dalykas apie vatos suslėgimą. Kad vata supučiama su oro slėgiu tai nereiškia kad jinai ir tarpe bus suspausta. Niekas ten jos po slėgiu nesuspaus, o jei suspaus tai sugadins visas vatos savybes, nes visi puikiai žinom, kad vata geriausiai šildo būdama laisvai išsipūtus. Bet tikrai ne čia pagrindinė vatos bėda, o atidrėkimo tikimybė.

Reiktų gal tada kulti kiek drėgnesnes kol neaižėja ankštaros o stiebus nudžiovint defoliantu ar glyfosu.

Kadangi teko senais laikais keletą metų po statybas padirbėti, tai žinau situaciją su tų laikų statyba. Tarp vidinės ir išorinės sienos surišimui naudodavo 3-6 mm vielas. Tai yra šalčio tilteliai. Antra: tos pačios vielos neduos normaliai sukristi vatai ir bus viskas toli gražu ne taip kaip kolega rašo. Tarpai susidarys ne vien sienos viršui, bet ir ties kiekviena viela, todėl jų niekaip nedapildysi. Vėl šalčio tiltelis. Neaišku kokios sienos pas kolegą, bet standartinėse sienose rasos taškas gaunasi kaip tik oro tarpe ir vata anksčiau ar vėliau atidrėgs tiek, kad praras visas savo šiltinimo savybes, dar ir žalos bus nes drėgs ir mūras. Vienas būdas jei iš karto šiltinamas ir oro tarpas ir apšiltinama iš išorės, tada bent jau rasos taškas persikelia sienos išorės link. kitas dalykas, tai paties oro tarpo šilumos laidumo koeficientas yra neblogas. problema daugiau cirkuliacijoj ir pralaidumui per tarpo viršų. Jei gerai užsisandarinti vietas kur oras gali išeiti iš oro tarpo, jau neblogas varijantas. Štai šiluminės varžos ir rasos taško primityvi skaičiuoklė: http://xn--80ajbwpejjci7c.xn--p1ai/?rid=20151030162326jzjqodL Yra ir angliškų, gal būt ir lietuviškų varijantų.

Pritariu Witalikas, kad sukišti į žemę iš rudens per 500 kg NPK ne tik prabanga, bet ir rizika. Sakykim jei iššąla žiemkenčiai ir atsėsim kokiais rapsais vasariniais, miežiais, žirniais, tai toks tręšimas tampa visai netinkamu, nes nei viena iš minėtų kultūrų tiek nepasisavins, o vėlesniam laikui jau bus praradimų. Geriau jau iš rudens atiduoti kokius 300-350 kg NPK, o pavasarį pagal situaciją po žiemos nuspręsti kiek duoti ar neduoti šešioliktuko.

Tai kaip tik siūlau daugiau darbo. Putų pripučia per 1 dieną namo tarpus. O nuardyti seną išorinę sieną, sudėti apšiltinimą, padaryti apdailą jaučia darbo visam mėnesiui. kiek darbo vietų atsirastų, kad tik būtų kas moka.

Informacijos iš kokių tai bandymų ir man nepavyko rasti net anglų kalba. Niekaip nesuinteresuotas įrodinėti, kad juostinės verstuvės kuo nors blogesnės, bet yra privalumų kuriuos minėjau, bet nemanau kad vienas iš privalumų bus pasipriešinimas. Nesu susipykęs su fizika tai jau tikrai, net teko laurų pasiskinti prieštvaniniais mokyklos laikais. Tad visada stengiuos žiūrėti iš praktinės pusės. Pardavėjai aišku tai skelbia dėl to, kad atseit sumažėja trinties paviršius jei vertinant tik pagrindinės plokštumos paviršių. Deja kokia bebuvus žemė, tai ne metalas ar kokia kita kieta medžiaga. Žemė kažkiek biri ir dalis jos slenka tarpais tarp juostų. Tai labai nesunkiai galima įsitikinti paėmus paprasčiausią šakutę ir traukti ją išilgai per dirvą pastačius kokiu 30 laipsnių kampu. Akivaizdu, kad dalis žemės eina per plyšius. O tai sudaro papildomą trinties plotą. Be to dalis žemės spraudžiasi į juostas laikančią konstrukciją. O dar jei žemė puresnė ir drėgna, būna kad dalis tarpų užsipildo žeme ir taip sukuria papildomą pasipriešinimą. Tai tokie praktiniai, teoriniai, fizikiniai pamąstymai. Bet tai nenuvertina juostinių verstuvių, nes ariant su jomis mažiau lieka stambių grumstų, be to paviršius nebūna lyg iš sviesto, o pakankamai purus, kas manau geriau sugeria drėgmę. Tai mano asmeniniai pamąstymai pagal praktiką ir teoriją. Kiekvienas galvokim savo galva, kaip kam atrodo.

Dar kitas pastebėjimas, iš kur tos pupų pabiros pas jus atsiranda? Bent jau žirnių kulimo nuostoliai artimi nuliui. Vėjas dugnas, sietai kiek reikia atidaryti ir ant žemės praktiškai nieko nelieka ir žirniai švarutėliai. Kažkas negerai su technologija vadinas. Pernokinta ir to pasekoj pribyrėjo savaime arba nuo dalgės.

Paskaityk mano parašą ir viską suprasi.

Jei žemės netirtos tai kaip tik reikia berti ne šešioliktuką, bet trąšas su PK santykiu tinkamesniu augalams. Dėl gero tirpumo šešioliktukas labiau tinkamas pavasariniam žieminių patręšimui, jei mažai patręšta iš rudens.

Kelias dienas studijavau informaciją LT ir RU ir EN kalbom ir išvada, kad oro tarpą geriausiai šiltinti........ oru. Žodžiu nebelysiu į tą tarpą ir nepatariu niekam. Vata sukrenta ir gali atidrėgti jei gausis rasos taškas tarpe. Granulės praleidžia orą kaip praleidę, kas tada iš tokio šiltinimo. Būsi kaip nuogas su kailiniais kurie nuo tavęs per sprindį atitraukti ir oras per kiaušus košia. Yra dabar su klijais granulės bet cirkuliacijos neišsprendžia tik susigulėjimą. O apie tas visas termoputas ir panašias užtenka po vakarietiškus kokius forumus pasiskaitinėti, galima ir kokį video toobey surasti, kaip žmonės apšiltino, o paskui vagonėli gyvena. Be to termoputa irgi traukiasi ir taip gaunasi oro cirkuliacija tarpu. O jei nesilaikoma technologijos tai būna, kad po kelių metų tos putos nelabai kas ir be lieka. Šiltinti seną namą 2 varijantai. Šiltint paliekant oro tarpą, arba geresnis varijantas: ardyti išorinę apdailinę plytų eilę ir šiltinti kaip naujos statybos namą.

Iš kur ištraukei apie pasipriešinimą? Nelabai norėčiau tikėti. Nes dalis žemės pralenda pro plunksnų tarpus, ypač lengvos. Tada dasideda trintis į plunksnų šonus ir toliau einančias atramas. Todėl abejoju dėl sumažėjimo. Nebent labai sunkioj, šlapioj, nebyrančioj žemėj. Gal gali argumentuoti su kokia nors informacija, būtų įdomu? Aišku ne iš vadybininkų paistalų. Dėl žemių irgi kaip sakiau pas mane įvairovė ir tikrai arimas geras. Smėlyje irgi jokių problemų, nebent tai kad smėlis ir taip gerai subyra, tai nėra skirtumo kokia ta verstuvė bus.

Nežinia koks skutikas. Rubin yra su volu. Tai gerai prispaudžia visą augaliją prie žemės. Su kitais kiek sunkiau. Bet realiai tokius aš įdirbinėju per kokius 3 kartus vien su skutiku. Arimas beprasmis. Suskusk dabar. Už kokių 2 savaičių jei dar labai neįšals suskusk dar kartą kitokia kryptim. Iš karto skusti daugiau nei 1 kartą nėra prasmės, geriau palaukti kol kiek apipūna masė. Ir tada, jei žiema nebus kaip Californijos vasara, pavasarį turėtų pakakti dar vieno skutimo. Toliau sėji rapsus ir kuli po 3 t/ha.

Niekas ten nesusimaišo. Leidžiant matos kad vanduo ne antifryzas bėga, be to kaip sakiau išbandyta, jau 2 antgalius susprogdinau. Šlangas irgi nesungu numauti atkaiščiavus dėl šventos ramybės. Nepamirškit praleisti ir per kanistrų plovimo purkštuką, ten irgi susprogdinta buvo. Vanduo šaldamas turi tiek jėgos kad akmenis ir namus kiloja.

Tikrai dar nesiruošiu, bet ką gali žinoti. Šiaip realiai neįterpus matyt iš to naudos mažai bus, daugiau žalos. Tai gi Algis teisus. Bet aš dėl to purškimo daugiau situaciją vertinu pagal savo ir mūsų krašto žiemkenčių stovį. Taip susiklostė, kad dauguma pasisėjo vėlokai. Vystymasis nieko praktiškai nebeina į priekį, piktžolių taip pat.Tokiu atveju stresuoti ir taip sunkiai dygusius augalus tikrai netikslinga. O kas sėjo anksti ir piktžolės perauga pasėlius, tai jau seniai tą purškimą reikėjo atlikti.

Išbandęs, todėl tik tokias ir rekomenduoju. Nors nesu visiškai garantuotas dėl visų žemių. Bet kai pas mane yra visko, tai nelabai žinau kam jos netiktų. Nu gal žvyrui nelabai, nes pastringa kartais tarp plunksnų koks kiaušinio dydžio akmenukas. Bet šiaip plunksnos sustatytos taip, kad į plūgo galą eina platėjančiai tarpai, o ir karjerų nelabai ir ariam. Durpės aplamai neariu jau net nepamenu kiek metų ir nematau tam tikslo. Visom kitom dirvom tikrai puiku. Dirva kaip iškultivuota, mažiau stambių grumstų. Lengvai beriasi trąšos tiesiai į arimą. Suarta per 1000 ha. Nei viena plunksna nenukrito, nenulūžo, neperlūžo. 1 ir 4 eilės padilimo beveik nėra. 2 eilė padilusi jau normaliai, bet dar kitą sezoną gal ištrauksiu, jei ką galima pasikeisti tik vienos eilės plunksnas. 3 eilė padilus vidutiniškai. Svorį plūgo lyg ir padidina šiek tiek. Gali būti kad kažkiek ir pasipriešinimas padidėja, bet negarantuoju, reiktų aiškintis. O vadybos per daug neklausyk, nes labai gali būti, kad prisivežė į sandėlius kažkokių būtent plūgų, tokius ir stengiasi iškišti. Čia labai dažnas atvejis kalbant apie visas technikas.

Man tai toks atvejis kiek prieštaringas gaunasi. Manau tos pupos tiesiog bus puikus tarpinis augalas, nebereikia net sėti, pačios dygsta. Kuo blogiau už garstyčias, kurias irgi kartais aparia pavasarį?

Apie kokį nelaikymą kalbi? Tikrai nepirkčiau kitokio plūgo, tik su plunksninėm.