drapox

Pažiūrėjau, kad Case Puma pateikiama dar su kažkokiu kitokiu galios standartu. Iš tikro jau tų galių pasidarė tiek varijantų, kad net nesuprasi. Plius visos nesąmonės dėl dujų išmetimo prisidėjo, kubatūros sumažėjo ir to pasekoj traktorių agresyvumas sumažėti turėjo tikrai. Žodžiu asilai ne asilai, bet dusuliai tai jau tikrai.

Susimoviau gatavai. Ant tiek jau priprasta prie IT, kad knygas visas guldau į spintas net nepažiūrėjęs pavadinimų. Nu ir žiūriu po Kalėdų iš tikro guli spintoj stora vieno žinomo profesoriaus knyga apie augalininkystę LA dovanojo ir kita nebloga knygutė gauta iš BASF: ,,svarbiausios žemės ūkio piktžolės, pažinimo vadovas''. Taip kad, jei kas neturi, tereikia ko gero kreiptis į atitinkamus konsultantus.

Būna su auto kaip žinom kai sugeba dujų išmetimus gamintojai pakeisti sau naudinga linkme. Bet kad traktorių galios būtų vienų vienokios o kitų kažkokios kitokios tai mažai tikėtina, arklys yra arklys. Bent jau aš netikiu tokiais dalykais. Skirtumas gali būti standartuose. Ankstesnių traktorių galia dažniausiai būdavo pateikiama ECE R24 standartu, o dabar dažniausiai EC 97/68 standartu. Taigi sakykim Fendt 714 pagal ECE R24 standartą turi nominalių 140 AG ir atitinka traktoriaus modelio skaičiukus, o jau 724 pagal tą patį standartą turi tik 220 AG, nors pagal modelį atrodo turėtų būti 240 AG. Panašiai tiek ir yra nominalių 237 AG, bet jau pagal standartą EC 97/68. Tai gi yra visokių subtilybių su tom galiom.

Tušinių namie jau tiek, kad reikia atskiros lentynos spintoj. Pats laikas firmoms keisti dovanėles ir pereiti kad ir prie tų pačių knygelių piktžolėms, ligoms ir kenkėjams pažinti. Būtų pravartu visiems.

Kai sėjomainoj daug kviečių, vien po žirnių ir rapsų neužtenka priešsėlių, tenka ir po miežių sėti. Tai iš patirties galiu pasakyti, kad visai neblogas priešsėlis gaunasi žieminiams kviečiams. Praėjusį sezoną po miežių kviečių derlius buvo tik 0,4-0,5 t/ha mažesnis nei po žirnių, tai manau visai normaliai.

Iš dalies esi teisus ir niekas ko gero nepaskaičiuos tiksliai visų tų praradimų, aš tik labiau akcentavau vieną iš blogesnių scenarijų. Dėl bėrimo ant paviršiaus, o kaip tada su pievom, juk niekas neįterpinėja, o pasitręšia. Aš ko gero tręšiu ant dienų šešioliktuką, nes kitą savaitę visos prognozės kaip susitarusios rodo atšilimą iki 9 laipsnių skaityk per visą savaitę ir naktimis nebepašals, tad vėliau bus problemų su įvažiavimu, o vegetacijs prasidės. Dabar kaip tik palankus metas kai naktį pašąla, o dieną šiluma ir suminkštėja dirvožemis, trąšos pačios įsiterps į dirvą kartu su vandeniu. Problemos dėl NPK įsiterpimo kiltų naudojant vėlai kai žemė išdžiūsta. Vienas tik neramumas kyla dėl orų. Nes jau nuo sausio pabaigos panašūs laikosi, o orai kaip žinia mėgsta svyravimus. Jei bus savaitė šiltų orų, tai didelė tikimybė, kad kovo pabaigoj ar balandžio pradžioj bus šalta. Nebent labai jau pasireikštų tas globalinis atšilimas.

Mano manymu geriausiai išdalinti NPK tręšimą ir rudeniui ir pavasariui. Ką ir pats darau. Liūto dalį atiduodu iš rudens NPK su mažesniu azoto kiekiu, o pavasarį šešioliktuko, kuris yra gerai tirpus, po kokį 100-150 kg/ha pačioj vegetacijos pradžioj. Net nėra abejonės, kad dalis šių trąšų bus panaudota augalų. Kažkada Karbauskis rašė apie tai kaip tą dalyką išbandė Agrokoncerno ūkiuose. Dėl NPK išsiplovimo. Jei azoto 8 ir suduota po 400 kg, tai beveik 100 kg salietros išsiplauna per žiemą velniop jei kviečiai nušąla. Nu gal dalis panaudojama šiaudų mineralizacijai ar sausų medžiagų kaupimui, bet nedaug. PK išsiplauna mažai, bet jei P išsiplauna kažkur per 3 metus, o K per 2 metus, tai per pusmetį nuo rudens irgi išsiplovimas gaunasi pinigine išraiška nemažas manau. Todėl vienaip ar kitaip tiems kam iššalo praradimų yra nemažai ir vien dėl to verta NPK tręšimo nedidelę dalį palikti pavasariui.

Visada beriu sulfatą, juk sieros reikia. Čia prieš sėją arba po sėjos.

Kvailinti visada lengva, bet paklauskit dabar Vilkaviškiečių pas kuriuos viskas iššalo, kuris jaučiasi kvailesnis, ar tas kuris supylė iš rudens 400 kompleksinių ar tas kuris pylė nedaug arba visai nedavė. Kad viską žinotumėm į priekį bent metus kokius tai tada labai gudrūs būtume, o dabar yra kaip yra, kiekvienas darom pagal savo protą ir patirtį.

Derlius priklauso nuo: -dirvožemyje esančio humuso kiekio; -dirvožemyje esančio laisvo P ir K; -dirvožemio rūgštingumo; -dirvožemio tipo; -tręšimas P ir K; -tręšimas N; -priešsėlis; -dirvos įdirbimas; -sėja ir sėjos laikas; -kokia augalų apsauga, parodo ar neprarasta derliaus dėl žolių, ligų, kenkėjų, dėl sugulimo; -amino rūgštys, mikrikai, padeda augalams geriau atsigauti nuo stresų, užmegsti daugiau grūdų, mažina atmetimus, stambina grūdą; -veislės potencialas; -kaip peržiemojo; -orai vegetacijos metu; -kokie kulimo nuostoliai, technologinių ir kt nuostoliai; Gal beveik jau ir viskas, dar kas pridurs jei ką pamiršau. Žodžiu iš kavos tirščių burti neverta, nes galima apsirikti bent 2 kart į vieną ar kitą pusę.

Jei bijai šunų, tai kurių velnių iš karto lysti į Stafo voljerą, gal pradžiai išbandyj Jorkšyriuką. Kalbant ūkio kalba, jei taip sėsi pirmą kartą, tai kurių velnių iš karto tokia rizika. Reikia pradėti nuo mažų normų.

Bent jau pas mane viskas ant tokio plūgo buvo Kverneland, išskyrus spyruoklinę apsaugą ir rėmą. Bijau suklysti, senatvė, atmintis prastėja, bet rodos viskas tinka Kverneland kur prasideda kodas 5 arba 7. Bet gal ir tų plūgų buvo skirtingų modifikacijų, reiktų pasitikslint.

Man tai iškilo toks įdomus klausimas. Man neaktualu, nes aš taip nedarau, bet gal kam taip gali būti. Sėja sakykim žmogelis savo sėklą kokius 10 metų, jau ir veislės pavadinimą pamiršęs, o tie selekciniai mokesčiai taip ir eis tiek laiko, ar yra koks laiko tarpas?

Reiktų pasidomėti kokį maksimalų svorį leidžia užkrauti, nes jei silpnas rėmas, tai nelabai ką ir pasididinsi tada.

Nėr už ką. Klausk jei iškils kokių neaiškumų, bandysim aiškintis.

Tai čia naudojant TMS. Mes kalbam kai TMS nėra arba nenaudojamas. Pas mane pradeda Tempomat dirbti nuo 1250 kažkur apsukų. Čia jau kalibracijų klausimas tikslumuose matyt arba palikta kiek atsargos dėl staigių apkrovų. Išbandžiau šiandien be TMS Tempomat veikimą. Viskas kaip ir rašiau vakar. Apsukimus gali palaikyti pedalio pagalba kokius nori ar 1300 ar 2100 greitis bus vienodas kokį nustatysi. Arba apsukimus galima nustatyti rankinio akseleratoriaus pagalba arba nusistatyti norimus ant MIN ar MAX mygtukų.

Dėl 712. Arba jis dirbęs vien su frontalu, kas ko gero mažai tikėtina, nes tam būtų naudojamas teleskopinis krautuvas. Arba jo valandos tikrai atsuktos. Nes pas mane prie 10000 MV priekinės padangos kiek mažiau padilusios, nors su frontaliniu taip pat dirba nemažai. Tad manau tikėtina kad bus daugiau nei kokia 12000 MV.

Kadangi pas mane 714 yra TMS, tai be jo skaityk ir nebandęs važiuoti, bet ryt būtinai pabandysiu. O šiaip manau, kad turi veikti tos funkcijos. Tik jei nėra TMS tai gaziuką teks su koja minti arba, nustatyti ant rankinio akseleratoriaus, arba susiprogramuoti MIN arba MAX apsukimus. Šiaip Tempomato (kruizkontrol) arba kaip sakai autopiloto funkcija, kaip pavadinsi taip nepagadinsi, veikia tik kai apsukimai didesni nei 1300.

Internetas, TV ir radijas ne tiek jau seniai atsirado, ypač kaime, tad orus žmonės stebėdavo patys ir visokius pastebėjimus perduodavo iš kartos į kartą. Pasidomėjau, ką liaudies išmintis byloja apie tokius orus kaip šiemet. Jei gruodis šiltas, tai vėlyvas bus pavasaris. Šaltas sausis - lauk vėlyvo pavasario. Jei vasaris vandenį paleidžia, tai kovas sutraukia. Jei vasaris šiltas - balandis šaltas. Pagal visa tai galima spėt, kad kove bus daug pašalimų, o balandis irgi bus šaltokas, pavasaris vėlyvas. Pažiūrėsim ar besikeičiantis klimatas dar kažkiek atitinka senovinius orų dėsningumus.

Kadangi pats kažkada per naktis pasėdėdavau pokerio turnyruose, tai atsakysiu tuo pačiu. Čia būtų stumti all in turint skirtingų spalvų 7 ir 2. Blefas pokerio sudedamoji dalis, be to nebūtų šio žaidimo, bet toks juodas blefas tolygus pražūčiai. Manau supratai mano nuomonę dėl tokių rizikingų atsėjimų. Geriau jau rinktis kažką mažiau rizikingo, kaip vasarinius kviečius ir panašiai. Pats kažkada prieš kokia 15 metų buvau per 50 proc pasėlio surizikavęs apsėti rapsais ir sausra papuolė, tai po to finansiškai ,,kraujavau'' kelis metus kol išsikapanojau.

Na, tokie orai kai dieną pliusas naktį minusas daugiausiai numatomi, tai tikrai situacijos nepagerins, bus tik blogyn vaizdas. Pagerintų situaciją šiluma ir šiltas lietus ir kad vėliau nebesvyruotų temperatūra labai. Bet vargu ar tai tikėtina. Dar labai ankstyvas metas, visko gali dar būti. Kad toks vaizdas būtų kovo mėnesį būtų daugiau šansų.

Drąsiai nurašyk ir paskubėk įsigyti sėklos. Jei ir išgyventų kažkiek tai bus tokie reti, kad nieko gero nekulsi iš tokių.

Šituos atpjovimo peilius naudodavau ant Kvernaland korpusų. Sunku įžiūrėt iš foto, bet man rodos čia tie plonesni dedami po kaltu. Tai šie iš tikro greitai sudyla. Geriausiai naudoti tvirtinamus prie lauko lentos. Tie stori ir prireikus parestauruoti lengviau. Tai tikrai nebrangi investicija, o vagos dugnas būna švaresnis, briauna lygi, dėl ko pagražėja arimas. Be to mažiau dyla verstuvės priekinė dalis. Pievoms sakyčiau nelabai tinka, nes velėnos neperpiaus jis, reiktų diskų. Man asmeniškai peiliai labiau patikdavo nei diskai, nes nebūna problemų su jais dėl kišimosi. Gaila, bet naujam Rabe juos galima naudoti tik su kamporaižiais, nes su priešplūgiais jei tai pastriginėja akmenys.

Pas mus lapų viršutinė dalis po kokia 2-3 cm nurudavo daugumoj, tai pagal viską čia pasėliams daugiau kaip skiepai suveiks, nei kad bus žala. Užsigrūdino, kad geriau perneštų ateinančius pavasarinius šalčių siurprizus, kurių dar žada iki 10 šaltuko ir tai normalu tokiam laikui. Neturėtų nieko blogo be nutikti manau. Bet jei tie parudavimai stiprūs ir bus nemažai augalų visai žuvusių, pasėlis išretėjęs, tai iš savo patirties galiu pasakyti, kad geriau jau paaukoti ir atsėti. Mūsų krašte daugiau buvo tų apšalimų, tai galiu pasakyti, kad neteko gailėtis atsėjus. Ir atvirkščiai ne kartą teko pasigailėti neatsėjus ir ne mano vieno čia patirtis. Tiesiog tokie pasėliai jau labai jautrūs ir lepūs kiekvienam temperatūros svyravimui. Jų būklė iš po žiemos atrodo geriau nei būna pavasarį prasidėjus vegetacijai.

Atkreipkit dėmesį į žodžius: esant palankioms oro sąlygoms. Tokios palankios buvo nebent praėjusį sezoną, kai iki javapiūtės vyravo labai sausi orai. O esant normaliom orų sąlygom pagal jų rekomendacijas pritręšus viskas gulės ant žemės ir tada nebus kaltų, sakys: susiklostė blogos orų sąlygos. Čia ne kviečiai ir su tręšimais ypač azotu reiktų labai atsargiai.