ludditas

apie fotonus skaitinėju jau metus interneto tyruose. Iki 40 serijos (40-50Hp) tai atitinka kiniečio prastąja prasme kokybę, nuo 60serijos (60-70) ir toliau traktoriai gaminami daug rimtesni, čia gamyklos atsovo paaiškinimas tractorbynet forume. Šiaip amerikiečiai jų nepeikia, ypač didesnių kai kurie vadina kinietišku belarusu, vokiečiai nlb kaip atsiliepia, lygina su 60 fendt'ais, suprask per mažai navorotų prigrūsta, lenkai irgi neblogai atsiliepia. Bendra nuomonė tie 20-40Hp fotonai skirti mėgėjams, neintensyviam darbui. Nors girdėjau pasakojimą apie vieną FT 25 saviniką kuris su juo sugebėjo nuvažiuoti nuo rokiškio iki panevėžio ir atgal savo pievų nusipjauti na tai gal ir patvarūs jie, kiti belarus'ų naujų iki namų nedavaro... ko gero tokiam diapazone geriau pasiimti mažą naudotą japoniuką, arba kokį kioti gal bet čia jau biški brangiau gautųsi. Dar gali pažiūrėti yra kažkokie branson traktoriukai už panašią kainą, bet tai turbūt irgi kitaicai

Kažkaip nlb myli šiame forume kitaicų traktorius , čia ko gero koks jimna ar dong feng gamybos, tik surinktas uk ir priklijuotas lipdukas. pvz kitas kitaicas foton, pardavinėjamas kaip europard, euroleopard, eurotrac...Tais fotonais ir lietuoje prekiauja tai gali bent gyvai pažiūrėti, na nebent to iš uk kaina labai gera

Iš tiesų sunku pasakyti, kaip ten bus, pats prieš kelis metus atlikau panašią operaciją, tik dėjau rąstus ne blokelius. Izoliacijos jokios nebuvo, tai dalis apatinio vainiko supuvę buvo, tačiau kitur jokio puvimo, namui 50 metų kažkur. man atrodo pradeda pūti ten kur būna ilgas drėgmės poveikis, pvz supustyta kokia pusnis kuri palaipsniui tirpsta, oras iki rąsto nepatenka ir matyt pradeda pūti. Dar anksčiau būdavo madinga apkasti pamatą ir dalį sienos sniegu, tas manau irgi skatindavo puvimą. Visų senų namų pamatas yra akmeninis. panašu jog per akmenį drėgmė migruoja ne taip gerai kaip per betoną dėl tankesnės akmens struktūros, bei tarpų esančių tarp akmenų, kurie dažniaus užpildomi smėliu o smėlis irgi sugeria drėgmę taigi nlb kam lieka gerti į medį+ vėjas išgarina tai ką sugeria medis., nesant izoliacijos tarp pamato ir sienos vyksta natūrali drėgmės migracija, ji keliauja ten kur jos mažiau. padejus hidroizoliaciją drėgmė iš pamato nesiskverbia į rąstą, bet tuo pačiu užkertamas kelias drėgmės migracijai iš rąsto į pamatą, toje vietoje manau su laiku prasidės puvimas. tokia vat susidariau teoriją, žiūrėsiu kokia bus praktika, nes po naujų rąstų priestatu padėjom ruberoidą žiūrėsiu kaip reaguos.

Šiandien įdėjau citatą iš NMA atsakymo keliais postais auksčiau. O šiaip tinkamai suformulavus galima nusiųsti savo konkretų klausimą į NMA atsakys per 5d.d.

gal bus kam aktualu apie EDV skaičiavimą, kadangi jis nesiekia pas mane 1 EDV, tai užklausiau kaip tai įtakotų šių metų deklaravimas, atsakė taip: Taip pat norėtume pažymėti, jog, vadovaujantis LR žemės ūkio ministro įsakymu 3D-1106 (Žin., 2010, Nr. 155-7882; 2011, Nr. 160-7608) patvirtintu Žemės ūkio valdos ar ūkio Bendrojo standartinio gamybinio pelno ir ekonominio dydžio, išreiškiamo ekonominio dydžio vienetais, apskaičiavimo tvarkos aprašo 2 nuostata, ● žemės ūkio valdos ar ūkio bendrasis standartinis gamybinis pelnas ir ekonominis dydis už praėjusių metų laikotarpį, prasidedantį sausio 1 d. ir pasibaigiantį gruodžio 31 d., apskaičiuojamas ir skelbiamas einamųjų metų sausio 30 d.; ● siekiant įgyvendinti Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos priemones, žemės ūkio valdos ar ūkio bendrasis standartinis gamybinis pelnas ir ekonominis dydis apskaičiuojamas už laikotarpį, prasidedantį praėjusių metų liepos 1 d. ir pasibaigiantį einamųjų metų birželio 30 d. (rodiklio reikšmė skelbiama einamųjų metų rugpjūčio 31 d.). Skaičiuojant žemės ūkio valdos ar ūkio bendrąjį standartinį gamybinį pelną ir ekonominį dydį už šį laikotarpį, naudojami einamųjų metų pasėlių deklaravimo duomenys. tai tik neaišku kaip būtų su gyvuliais jei tarkim tik šiemt deklaruoji, nes kažkas anksčiau rašė, jog skaičiuotų pagal tai kiek mėn laikai, bet ar tikrai, juk ir kokias bulves gali užarti bet kada...

dar vienas straipnis avininkystės tema su tuo pačiu herojumi

na avys anot literatūros mėgsta šaltį, o dėl tų statinių nuorodos šaltinio jis yra iš kanados, kur sniego tikrai būna daugiau nei čia. Kita vertus niekas neverčia aklai viską daryti, svarbu idėja oją gali pritaikyti prie vietos sąlygų

Šiek tiek panaršiau, pasirodo yra toks reglamentas:(EB) Nr. 1069/2009 13, 14 straipsniai, pagal juos kiek supratau leidžiama kompostuoti tiek kritusius gyvūnus (jei jie nesirgo užkrečiamomis ligomis), tiek skerdienos atliekos. Tiesa neradau kokie reikalavimai keliami kompostavimo įrenginiui. Panašu kad mūsų valdininkai mulkina, norėdami užtikrinti garantuotas pajamas monopolistui

na užkasti ir kompostuoti yra 2 skirtingi dalykai. užkasus egzistuoja galimybė užteršti gruntinius vandenis, tuo tarpu įrengus tinkamai kompostavimo vietą to išvengiama. reiks pabandyti paieškoti ką ES direktyvos sako šiuo klausimu

gal kas domėjotės kritusių avių (tame tarpe ir skerdienos atlikų) kompostavimo galimybėmis? Ar turi šiuo klausimu nuomonę mūsų vet priežiūra? Manau jog toks būdas būtų kur kas priimtinesnis nedideliems ūkiams, nei laidojimas ar gabenimas Rietavan? http://www.sheepandgoat.com/articles/compostsheep.html

Čia vertinimo prioritetai, tiesa neaišku išk ur jie paimti ŽŪM nieko nemačiau: http://www.jauniejiukininkai.lt/node/1

dar nlb tikra jog pradės rinkti nuo biželio: http://verslas.delfi.lt/country/gali-ke ... d=53409891 na man jau vistiek mėnesiu per vėlu bus

Biški gal ne vietoje paklausiu, bet kiek tu žadi avių laikyti tame 200ha plote? Ar čia tas plotas tik pašarui ar ir ganyklos? nes jei su ganyklomis tai šienauti tektų tik apie pusę turbūt? aš irgi planuoju panašiam užsieman pasinerti taigi įdomu tavo nuomonė. Ir ar tikrai reikia tų kelių traktorių kaip visi čia rašo? juk vienas nedirbsi vienu metu su dviem, riekės kažką samdyt kad dirbtų juo, gal tada reiktų samdyt su traktorium, kad dalį pievų pvz nupjautų, jei vienas nespėji, o tu toliau jau pats tą šieną susivyniotum. Kažkada lryte skaičiau apie avininkystės ūkį Kretingos rajone, tai jie technikos apskritai nepirko, pirkdavo gatavą pašarą, paskaičiavo, kad taip jiems labiau apsimokės. Nzn kaip dabar yra, neseniai juos rodė per panoramą, avių laiko berods 1000. Tas ūkis http://www.avys.lt berods

prašom http://www.lrt.lt/archyvas/?channel=234 ... 1326097572

Tuomet daržinikų forumas pati ta vieta klausti patarimų apiet tai

gal pirma suformuluok tinkamai klausima, o tada jau pasistenks kas nors ir i ji atsakyt. ką turi omeny ant savęs? dirbti? tai jei viską moki tai ir dirbi jau turbūt. o jei turi omeny paramą, išmokas ar ūkio registravimą tai nieko nebus be 18-iolikos

o kas pramiegosite nesunkiai šią laidą rasite lrt archyve. Beje prie kiekvienos laidos ten būna ir aprašymas, tai rasti bus lengva Kažkaip neužsuka daugiau čia šis avininkas

niekam neteko su tokiais susidurti gyvai? gan silpni atrodo iš demo video. šiaip kainos pakilo ant 20 eurų bet vistiek pigiau gaunasi nei pirkti tuos pačius iš lietuvių http://siltnamiaipigiau.lt/

Manau 8 lt yra labai nebloga kaina, turint didesnius kiekius. norfoje dabar mačiau česnakai buvo po 12 lt, parduodant po 8 lt ir pridėjus pvm kaina gautųsi apie 10 lt, o kur dar pelno marža, transportavimas etc. kiek skaičiau skelbimus tai supirkėjai didesnius kiekius (nuo 100 kg patys pasiima), nereikia pačiam kažkur vežti, ar leisti dienas turguje. Aš kol kas auginu nedidelius kiekius, per 2 metus galvoju pasidauginti sėklinės medžiagos. o tada pardavimą organizuoti maždaug taip:turėti pastovių klientų ratą kurie pasiimtų produkciją tiesiai iš ūkio, organizuoti internetinę prekybą, galima būtų dalyvauti kokiose mugėse ar česnako šventėse, tik deja pas mus jos kol kas neorganizuojamos, bet manau randantis didesniam augintojų ratui natūraliai atsiras ir tokios šventės, taip yra visame pasaulyje, manau mes nesam išimtis. kitką parduoti supirkėjams pagrinde taip vadinamus "žieminius" česnakus dėl trumpo sandėliavimo laiko. Beje norint pačiam kuo ilgiau pardavinėti česnakus reiktų daugiau auginti taip vadinamų "vasarinių". Šiaip tokia česnakų klasifikacija paplitus tik pas mus ir ex sovietų sajungoje. Visam pasulyje klasifikuojama pagal stiebą hardneck (kietastiebiai mums įprasti žieminiai) ir softneck (minkštastiebiai mūsuose vasriniai) gali būti atskiros rūšys išskiriamos kaip tinkamos sointi rudenį ar pavasrį tiek kietastiebių tiek minkštastiebių, bet visumoje dauguma sodinama iš rudens. Toliau šie porūšiai klasifikuojami į tipus pagal galvutės formą, spalvą, skonį (artichoke, rococomble turban etc) bet pradžiai užtektų skirtymo pagal stiebą

patikrinau vasarinius, tai kai kurie jau leidžia šakneles. P.s. gal kas turite kokių įdomesnių česnakų veislių ( gruziniškų, vid azijos, sibiro?)

tai, kad vakar rodė per panoramą, ir facebooke aktyviai reiškiasi, ar čia reiškia jog lryto straipsnyje minimoje vietoje nėra?

Čia pasirodo tas pats iš avys.lt, tai jo pas juos tokios kainos http://www.lrytas.lt/-12150119241214092 ... paudos.htm

Manau čia žurnalistai sumaišė, skerdieną su kumpiu antraip gautųsi auksiniai avinėliai , nors gal ir turį kokių išskirtinių klientų. Beje kokios ten veislės avys? gal romanovo, nes tokios nedidukės

senolių išminties galite pasisemti iš smetoniškos knygos "kaimo statyba", skyrelyje apie pastatus šienui yra nemažai kluonų konstrukcijų, gal kas tiks ir šiam atvejui, tik perdengti 12m angą reiktų jau nemenko balkio ir tokios rekonstrukcijos įtariu bus artimos naujo stogo uždengimui

Po tokio "apkarpymo" stogas gali sukristi vidun be niekeno pastangų . ta mėlyna atrama nieko išskyrus estetinį/psichologinį jausmą neduos. Jei kaip rašai tavo sandėlio plotas 12m tai jau kaip ir reikalingos atramos bent jau sandėlio viduryja, arba kaip kažkas minėjo keisti santvaromis (medinėm ar metalinėm), o tai pinigai ir didelis darbas, dargi ir bauda gali gauti už sdavavališką reokonstrukciją. jei pažiūrėsi pirmą nuotrauką tai tavo sudurtos gegnės remiasi ant ilginių kurie savo ruožtu paremti kolonomis. taigi išemus kolonas jungimo vioetoje stogas gali įklupti nuo savo svorio. Galima būtų bandyti dėti papildomą stygą transporterio (ar kas ten 1 foto) lygyje, arba žemiau, kur nori išmesti tas raudonas horizontalias sijas (atramas ties gegnių sujungimais palikti ir remti ant tų stygų), bet visgi reiktų pasitarti su konstruktoriumi kuris užsiima medinėmis konstr. (na aš projektuotojas, bet su medžiu nedirbu, tai tik kiek bendrai žinau) P.s. prikabinu truputį literatūros, ten yra įvairios stogų schemos, gali pabandyti kažką sau pritaikyti, pačiam bus geriau matyt nes žinai kokių tau reiks erdvių. Bet vistiek leisk paskaičiuoti konstruktoriui, sumokėsi bet tikrai pigiau nei sugadinti įrengimai ar žmonių aukos įgriuvus stogui 5 stogai.pdf