ludditas

Šiek tiek panaršiau, pasirodo yra toks reglamentas:(EB) Nr. 1069/2009 13, 14 straipsniai, pagal juos kiek supratau leidžiama kompostuoti tiek kritusius gyvūnus (jei jie nesirgo užkrečiamomis ligomis), tiek skerdienos atliekos. Tiesa neradau kokie reikalavimai keliami kompostavimo įrenginiui. Panašu kad mūsų valdininkai mulkina, norėdami užtikrinti garantuotas pajamas monopolistui

na užkasti ir kompostuoti yra 2 skirtingi dalykai. užkasus egzistuoja galimybė užteršti gruntinius vandenis, tuo tarpu įrengus tinkamai kompostavimo vietą to išvengiama. reiks pabandyti paieškoti ką ES direktyvos sako šiuo klausimu

gal kas domėjotės kritusių avių (tame tarpe ir skerdienos atlikų) kompostavimo galimybėmis? Ar turi šiuo klausimu nuomonę mūsų vet priežiūra? Manau jog toks būdas būtų kur kas priimtinesnis nedideliems ūkiams, nei laidojimas ar gabenimas Rietavan? http://www.sheepandgoat.com/articles/compostsheep.html

Čia vertinimo prioritetai, tiesa neaišku išk ur jie paimti ŽŪM nieko nemačiau: http://www.jauniejiukininkai.lt/node/1

dar nlb tikra jog pradės rinkti nuo biželio: http://verslas.delfi.lt/country/gali-ke ... d=53409891 na man jau vistiek mėnesiu per vėlu bus

Biški gal ne vietoje paklausiu, bet kiek tu žadi avių laikyti tame 200ha plote? Ar čia tas plotas tik pašarui ar ir ganyklos? nes jei su ganyklomis tai šienauti tektų tik apie pusę turbūt? aš irgi planuoju panašiam užsieman pasinerti taigi įdomu tavo nuomonė. Ir ar tikrai reikia tų kelių traktorių kaip visi čia rašo? juk vienas nedirbsi vienu metu su dviem, riekės kažką samdyt kad dirbtų juo, gal tada reiktų samdyt su traktorium, kad dalį pievų pvz nupjautų, jei vienas nespėji, o tu toliau jau pats tą šieną susivyniotum. Kažkada lryte skaičiau apie avininkystės ūkį Kretingos rajone, tai jie technikos apskritai nepirko, pirkdavo gatavą pašarą, paskaičiavo, kad taip jiems labiau apsimokės. Nzn kaip dabar yra, neseniai juos rodė per panoramą, avių laiko berods 1000. Tas ūkis http://www.avys.lt berods

prašom http://www.lrt.lt/archyvas/?channel=234 ... 1326097572

Tuomet daržinikų forumas pati ta vieta klausti patarimų apiet tai

gal pirma suformuluok tinkamai klausima, o tada jau pasistenks kas nors ir i ji atsakyt. ką turi omeny ant savęs? dirbti? tai jei viską moki tai ir dirbi jau turbūt. o jei turi omeny paramą, išmokas ar ūkio registravimą tai nieko nebus be 18-iolikos

o kas pramiegosite nesunkiai šią laidą rasite lrt archyve. Beje prie kiekvienos laidos ten būna ir aprašymas, tai rasti bus lengva Kažkaip neužsuka daugiau čia šis avininkas

niekam neteko su tokiais susidurti gyvai? gan silpni atrodo iš demo video. šiaip kainos pakilo ant 20 eurų bet vistiek pigiau gaunasi nei pirkti tuos pačius iš lietuvių http://siltnamiaipigiau.lt/

Manau 8 lt yra labai nebloga kaina, turint didesnius kiekius. norfoje dabar mačiau česnakai buvo po 12 lt, parduodant po 8 lt ir pridėjus pvm kaina gautųsi apie 10 lt, o kur dar pelno marža, transportavimas etc. kiek skaičiau skelbimus tai supirkėjai didesnius kiekius (nuo 100 kg patys pasiima), nereikia pačiam kažkur vežti, ar leisti dienas turguje. Aš kol kas auginu nedidelius kiekius, per 2 metus galvoju pasidauginti sėklinės medžiagos. o tada pardavimą organizuoti maždaug taip:turėti pastovių klientų ratą kurie pasiimtų produkciją tiesiai iš ūkio, organizuoti internetinę prekybą, galima būtų dalyvauti kokiose mugėse ar česnako šventėse, tik deja pas mus jos kol kas neorganizuojamos, bet manau randantis didesniam augintojų ratui natūraliai atsiras ir tokios šventės, taip yra visame pasaulyje, manau mes nesam išimtis. kitką parduoti supirkėjams pagrinde taip vadinamus "žieminius" česnakus dėl trumpo sandėliavimo laiko. Beje norint pačiam kuo ilgiau pardavinėti česnakus reiktų daugiau auginti taip vadinamų "vasarinių". Šiaip tokia česnakų klasifikacija paplitus tik pas mus ir ex sovietų sajungoje. Visam pasulyje klasifikuojama pagal stiebą hardneck (kietastiebiai mums įprasti žieminiai) ir softneck (minkštastiebiai mūsuose vasriniai) gali būti atskiros rūšys išskiriamos kaip tinkamos sointi rudenį ar pavasrį tiek kietastiebių tiek minkštastiebių, bet visumoje dauguma sodinama iš rudens. Toliau šie porūšiai klasifikuojami į tipus pagal galvutės formą, spalvą, skonį (artichoke, rococomble turban etc) bet pradžiai užtektų skirtymo pagal stiebą

patikrinau vasarinius, tai kai kurie jau leidžia šakneles. P.s. gal kas turite kokių įdomesnių česnakų veislių ( gruziniškų, vid azijos, sibiro?)

tai, kad vakar rodė per panoramą, ir facebooke aktyviai reiškiasi, ar čia reiškia jog lryto straipsnyje minimoje vietoje nėra?

Čia pasirodo tas pats iš avys.lt, tai jo pas juos tokios kainos http://www.lrytas.lt/-12150119241214092 ... paudos.htm

Manau čia žurnalistai sumaišė, skerdieną su kumpiu antraip gautųsi auksiniai avinėliai , nors gal ir turį kokių išskirtinių klientų. Beje kokios ten veislės avys? gal romanovo, nes tokios nedidukės

senolių išminties galite pasisemti iš smetoniškos knygos "kaimo statyba", skyrelyje apie pastatus šienui yra nemažai kluonų konstrukcijų, gal kas tiks ir šiam atvejui, tik perdengti 12m angą reiktų jau nemenko balkio ir tokios rekonstrukcijos įtariu bus artimos naujo stogo uždengimui

Po tokio "apkarpymo" stogas gali sukristi vidun be niekeno pastangų . ta mėlyna atrama nieko išskyrus estetinį/psichologinį jausmą neduos. Jei kaip rašai tavo sandėlio plotas 12m tai jau kaip ir reikalingos atramos bent jau sandėlio viduryja, arba kaip kažkas minėjo keisti santvaromis (medinėm ar metalinėm), o tai pinigai ir didelis darbas, dargi ir bauda gali gauti už sdavavališką reokonstrukciją. jei pažiūrėsi pirmą nuotrauką tai tavo sudurtos gegnės remiasi ant ilginių kurie savo ruožtu paremti kolonomis. taigi išemus kolonas jungimo vioetoje stogas gali įklupti nuo savo svorio. Galima būtų bandyti dėti papildomą stygą transporterio (ar kas ten 1 foto) lygyje, arba žemiau, kur nori išmesti tas raudonas horizontalias sijas (atramas ties gegnių sujungimais palikti ir remti ant tų stygų), bet visgi reiktų pasitarti su konstruktoriumi kuris užsiima medinėmis konstr. (na aš projektuotojas, bet su medžiu nedirbu, tai tik kiek bendrai žinau) P.s. prikabinu truputį literatūros, ten yra įvairios stogų schemos, gali pabandyti kažką sau pritaikyti, pačiam bus geriau matyt nes žinai kokių tau reiks erdvių. Bet vistiek leisk paskaičiuoti konstruktoriui, sumokėsi bet tikrai pigiau nei sugadinti įrengimai ar žmonių aukos įgriuvus stogui 5 stogai.pdf

Neteisingai tave informavo, I grupės nesudėtuingi statiniai yra iki 50m2, pagalbiniai, ūkio ir pan., jei tai gyvenamasis namas jis tampa IIgr nesudėtingu statiniu (iki 80m2) yra ir daugiau niuansų: STR 1.01.07:2010

Aš visą lapkritį savaitgaliais po kelis maišelius pasodindavau česnakų, kadangi žalioj stotelėj česnakams nuolaida, o orai sodinimui palankūs. sodinti prieš 2 savaites jau išleidę 5mm šakneles, paskutinius pasodinau 12.03 žiūrėsim kaip bus, daugiau turbūt jau nebesodinsiu nes panašu, kad atšals orai. Beje jeigu turite sėklos o žemė jau sušalusi ar neparuošta galima sodinti taip: Paimti tuos vamzdelius ant kurių būna suvyniotas tualetinis popierius, tada pripilti komposto, sudėti česnakų skilteles ir palikti kur namuose, kai išleidžia šaknis išnešti į lauką, apipilti mulču jei žemė jau sušalusi, arba tas tūtas sustatyti į numatomą jų augimo vietą jei žemė dar neįšalusi. Čia tokį receptą aptikau anglų daržininkų forume, aišku tai tinka nedideliems kiekiams

kraštovaizdininkams paprastai moka paskutiniems, kai išmoka išmokas tikriems ūkininkams. Dalies (tiesioginių išmokų) gali tikėtis apie sausį, vasarį, o paskutinių už pačią kraštovaizdžio programą apie balandžio vidurį

na jei paveldėtojai rūpinasi savo palikimu tai įmanoma atsekti, o jei paveldėtojai netvarko dokumentų tai tas sklypas taip ir kabo, beje kaip suprantu tada ir žemės mokesčio niekas nemoka, nes tai jog tau paliko paveldėjimą dar nereiškia kad tu jį priimsi gali ir atsisakyti. šiandien kaip tik su matininku šiuo klausimu šnekėjau, sakė reiktų kreiptis į notarą, jie gali kažkaip patikrinti, kas yra paveldėtoajai ir ar apskritai tokių yra. aplink keli sklypai stovi kur svininkai mirę prieš 10 metų ar daugiau o palikimu niekas nesirūpina...kažkur skaičiau jog buvo kažkoks projektas įstatymo (2010m) jog tokias žemes gražins į valst. žemės fondą, bet panašu jog jis dar dūla kur stalčiuje, nes priimto nėra

seniniūnija nieko nežinos, na nebent tą lauką kažkas delaruotų...Prie tų registro duom bazių priena pvz., matininkai, tai jei yra pažinčių pagelbėtų, bet tai gautum tik pavardes ir adresus (deklaruotus), jokios garantijos, kad ten kas gyvena o ką daryti jei savininkė seniai mirus (10 metų), paveldėtojai neaiškūs arba gal net nėra? kur tada ieškoti

galvojau koks skirtumas kada mulčiuoti, savaitgali pamačiau, pakėlus mulčą pamačiau nemažai pelių labirintų , viską nustūmiau lauksiu šalčių

Ne mandžiūrija o mozūrija jeigu ką, ir ji visai šalia už Seinų dešiniau ir jau prasideda - Lenkijos pajūrio kraštas nuo Karaliaučiaus į apačią maždaug. Šiaip l. panašus į Lietuvą gan kalvotas su dag ežerų miškų, ko kitur lenkuose nlb.yra o iki manžiūrijos tai ir vytautasas kiek žinau nebuvo nukakęs, ji gi kinijoje