dzipas

Ilgalaike nuoma lieka - zinau is patirties.

Man tai ok visko gana ir tai esu ne syki viesai pasakes, ir daznai laikausi to ka pasakau, o sakau visada ta ka galvoju, be jokiu uzuolanku ir grozybiu.

Eini i NZT ir klausi kas kur ir kaip. Jeigu tikrai yra ilgalaike nuoma, turejo jam buti irasyta i sklypo naudojimo salygas, tada eini pas anstoli (jis gali konstatuoti fakta, kad zeme naudojasi kitas, o ne tu) padaro fotkes, suraso akteli ir tada kreipies i teisma del neteisetu kaimyno veiksmu - civiliniu ieskiniu del nedauganamu pajamu, treciaisiais asmenimis isitrauki NZT ir bylinejates kokius du metus..... Nu nepatinka aisku man tokie procesai, bet jeigu zmogus ant galvos lipa.... Aisku viena - taikiai manau neissispres sitas klausimas, o laimes kaip visada advokatai.

Zemes kaina labai prie ko - nes ji investicija pirmoji ir "privalomoji", pagal logika ir ekonomika ji turi buti finansuojama is pelno, taiciau nesant pelnui arba tiesiog kartais susidaro per didelis privalomas investicijos kruvis. Zeme daznai zmones parduoda visi is karto - nes is dalies tai ekonomijos ir pragyvenimo salyje lygio rodiklis - jei gerai visi gyvena ir uz didelius pinigus nenori isleisti senoliu zemeles, prasideda sikna su ekonomika visi pradeda leisti neitin likvidu turta savo reikalams "sutvarkyti" - aisku ne 100 proc. Be labai daznai pasitaiko toks atvejis kai nuomoji daugiau nei puse savo plotu ir vienais metais "pasiulo" keli savininkai issipirkti zeme, kuri tarkim sudaro daugiau nei ketvirti ploto - tada nei 6 nei 8 tonos nepaveza is karto nupirkti. Tada ka mes darom (mes t.y. dauguma ukininkaujanciu) - einam skolintis. Bet skola bendra dideja, ukio pajamos ne (neatsizvelgiant ar tai derliaus ar nederliaus metai), nes plotai nepadideja, juos tik issiperkam. Ir tada ta pirmutine "privalomoji" investicija atsistoja "pirma i kredito ismokejima", todel nori nenori skaiciuoji ja (jos metini mokejima bankui) i savikaina, nes kitu atveju ateis bankas ir..... Kodel si investicija yra pirmoji - aiskinti turbut nereikia, kad be zemes gelezu ir betono nereikia mums, prioritetas ilgalaikei nuomai, taciau ima zmones ir pasiulo issipirkti ta zemele, klausimas kada nustoti pirkti ir ar verta pirkti, nes daznai ispusta zemes kaina yra mazdaug 15-20 metu pelno is jos (cia su bankinem palukanom), tai klausimas kokia cia investicija - cia yra beda su kuria ukiai susiduria ir tada tai investicijai reikia papildomu 2-3 tonu, nes bankai neduoda ilgiau kaip 10 metu paskolos. Problema sakyciau galima butu isspresti jeigu paskolos i toki turta butu dar ilgesnes - 25-30 metu, juk kiekvienas sutiktumeme permoketi (moketi palukanas) ilgajame periode idant verslas turetu pagrinda, taciau kita medalio puse, tai kad jeigu atsirastu tokios paskolos - per kazkuri laikotarpi isaugtu zemes kaina ir vel gryztumeme i ta pradini 2-3 tonu papildoma poreiki zemes issipirkimui. Va is kur ir atsiranda, kad realus produkcijos uzauginimo kastai vienam ha ant 4 tonu, taciau prikultos 6 neatnesa pelno (nu taip mes ta vadinam), t.y. buhalterinis pelnas afigienas (dar ir sodrai sumokam nuo to), o realiai - tuscios kisenes.

Jei atsisako stoni i eile su visais rajono aplinkiniais kartu

Tada ne

Supranti yra toks reikalas, kad variklis uzlinktu arba deze tai reikia uzp..sti juos be gailescio, tuo labiau kad variklis su deze daznai buna kieme nevienas, tai jei uzlinko - padargus ant kito arklio ir darbus darai. Taciau kai uzlinksta padargas (ir neretai jis dar buna paraminis - metosi pakampiais po to kol nesibaigia isipareigojimai ir tada nuvezi i metala), tavo arkliai kieme stovi, zvengia, bet darbai nevyksta..... O darbus reikia daryti tada kai jiems ateina laikas daryti. Su lenkisku meslu atidirbau 15 metu (pirkdavau naujus) - bei kai viena vasara pradeto lauko sienauti pakrastys spejo i siena isdziuti, kol susitvarkes kita lauko pakrasti baigiau .... spjoviau ir nusipirkau stoll senuka, dabar dar sena taarup turiu, tai isvaziavai padarei darba, gryzai ir pastatei, reikia toliau ir vaziuoji. Paprasciausiai - ziurejau as i ta kazkokia kopija - gal JUS ir taupantys bukite bandymo triusiais, o man reikia darbus dirbti. Garaze ziema praleidziu - konstruoju kazka savo malonumui.

Ziurejau ziurejau i ta lenkiska - dadejau keturias stukas ir nupirkau claasa, ziurejau i ju grebli - ai sakau ka tos keturios stukos, dadejau ir tam.

Cia jau beveik metu laiko istorija - gal net ir tai nepagrindine priezastis buvo - manyciau pagrindine priezastis - testinumas - jo nenusimate, o zmonems laikas ir pencijoj normaliau pagyventi. Beje vienas ten salia ir su johniais ir classais kaip girdeti sunkiai juda (bent pavasary nemaciau lauku salietruojant). Dar viena tokiu ukiu rizika - per arti miestas, per daug "sklypeliu" namams statyti suprojektuota, kas iskelia zemes kaina iki tokio lygio kad zemdirbyste nepavelka jos ispirkti.

Reikia tau duoti vietoj 40 ha kokius 200 - mestum ta darba, sulystum i banka visai (nes mtzokai nugaisku per metus), tada sedetum ir verktum kodel as meciau gera darba.... Nera taip paprasta kaip atrodo, kuo didesnis plotai tuo atsiranda klausimas - 1 zmogaus mazai atlikti ta darba, o dvieju per daug, tada reikia nasesnes tehnikos, tada reikia daugiau uzdirbti, nes nasesnes tehnikos lizingui 200 ha mazai, tada reikia dar didesnes tehnikos ir dar kokiu 200 ha ir taip prarandamas saikas - dirbti reikia pagal pajegumus. P.s. tavo hobis kai kam galvos skausmas - tamsta siulai po 200 nuomos uz ha, kai tuo tarpu aplinkiniai gal but ramiai moketu ir po 150 ir jiem sitas verslas ne hobis - o sumoketa didesne nuoma vienam greitu metu virsta i didesne visuotine.

O pas paty tik pyst ir atsirado meile dirvozemiui ar jau seniai ji drasko krutine? Pasipasakok nuo ko prasidejo notill propagavimas...

Nu daugiau kaip puse musu zemdirbiu perka technika antrineje rinkoje - t.y. deveta, tai po kokiu 5 metu 'tausojimas' igaus pagreiti, nes dabar kazkaip prioritetai ne tie. Butu paslaugos augalininkystei issivyste pas mus butu daugiau tokio ar vienokio tausojimo taikytoju. O ka dabar nusipirkai atmusta vakariecio plugeli, drapakeli, kokia sejalka - taip ir bruzina visi. Vien i sejalka pvz mano ukiui investuoti nera nei logikos nei ekonomikos - toks uzburtas ratas gaunasi.

Kokia profilaktika nuo sios ligos?

Lenkai is manes imdavo tiek zieminiu kvieciu, tiek zieminiu kvietrugiu, tiek vasariniu kvieciu siaudus maisyti i kukuruzu silosa (silosavimo metu) vienodai, todel manau esme kad siaudai nebutu supelije.... Rugiu siaudai jau is esmes kitoki.

Praejusiu metu derliaus bandiniai kokybei nustatyti - t.y. ka su kuo pamaisyti pries pakraunant i fura. Desineje lentele LST parametrai, kaireje atrinkti bandiniai is aruodu ir analizuoti infrateku pas supirkeja. Bandiniai daryti rugpjucio pradzioje po kulimo pabaigos, grudai parduoti rugsejo gale, kur 4 ir 7 bandinys atitinkamai sumaisius su 3 ir 6 pardavime buvo I klase, visi kiti II klase. Is esmes kai skirtumas tarp klasiu 2-4 eur praktiskai nera tikslo labai plesytis, taciau turint vasariniu (praejusiais metais vasariniu kvieciu nebuvo) - kokybe pasikelti iki extros nedaug reikia. Abi veisles buvo auginamos analogiskai, abieju derlius nieko nesiskyre nuo "sudinai" vidutinio respublikos

Kolonu metalas palei svori be cinkavimo kainuos 2200, nes parsiduoda tik po 6 metrus, jei aukstis pastato 4 m tada dar i tarpinius jungtas kolonas panaudosi, kitu atveju arba 6 arba galai issimeta. Bet grubiai metalo gaminys kainuoja dvigubai svorio kainos - supjaustymas, ploksteliu privirinimas ir t.t.

15x32 8 tarpatramiai po 4 metrus. Tai yra 7 konstrukcijos ant soniniu kolonu, is galu vien tik kolonos 2 isorines ir 2 vidines (duris vis tiek bus) palei ilgi su stogu sujungtos per nuolydi. Viso gaunam 22 kolonas. Jei daryti kad eitu priduot, kolonos min 20x20 nu gal su 16x16 praeitu kokiu 8 mm storio (cia reiktu pakalkuliuot kokios dangos desis ir kokio ilgio kolonos - viso 22 kolonos, 22 greztiniai pamatai. Pamatai poliai manau (neaisku koks gruntas) - 30cm diametras 2,5 gylis. Dar visokios anokios detales, vejo rysiai ir t.t. Viso mazdaug iseitu pastatas be sienu ir grindu - konstrukcija 4830, kolonos 4400 (cinkuotos), kitas metalas 1000, poliai 2000. Viso grubiai manau min 12000 jei pats ant poliu susikelsi. Tai kazkur 25 uz kvadrata. O tai kaip ir nera labai humaniska kaina, nes reiks arsivezti konstrukcijas, reiks moketi uz surinkimair t.t. Aisku galima kaip dauguma - be leidimu (cia 15 tarpatramis - sudetingas statinys), ant kokiu el stulpu, patys susikelia susisuka susivirina..... Tai tada pigiau.

Kokia mesiniu veisle?

Mielai perleisciau, bet antrai ganyklai reikes. Jei uzmatysiu aukcione, paimsiu.

Uz mane misku masyvai - tai laukiniu visokio plauko, nuo raguotu iki skeltanagiu ir su iltimis Todel ir vargstam.

Trecia viela pajungiau kaip sako na vsiakij pozarnyj

Nieko ispudingo. Is pradziu galvojau imsiu ir isigysiu el. piemeni su visais pribumbasais - valdyma per ismanuji ir pan. Bet netycia olandijoj aukcione pamaciau parduodamus fence controlerius ir sms siustuva - nupirkau uz 120 evribadziu du komplektus. Savaji el. piemeni pajungiau, SIM'uka is siustuvo siuncia i nurodyta telefono nr. tekstines zinutes. Kai signalas sumazeja maziau nei 2000, kai issijungia el. generatorius - gaunama sms zinute. Netgi manau kazka panasaus galetu pasiulyti ir signalizalcikai (tik nezinau kaip pasiims signala nuo el. piemens vielos. Jei atvirai galima isigyti jau paruosta komplekta, taciau del dideles kainos - normalus eina nuo 700 eur - man si alternatyva labiau patinka. Veliau jei "prasigyvensiu" - tikrai investuosiu ir i tvoros valdyma ir atskiru gardu atjungima ir pajungima, bei visos ganyklos stebejima.

nu jei esti yra ir tvora ne plastikiniai kuoliukai su "sniuru" - manau nepabegs. As irgi nerimauju kad gali pabegti, tuo labiau jog telycios dar jaunos ir "durnos".... Turiu pasiruoses tam reikalui sustatoma gaudykle is nesiojamu tvoru, pastoviai "paseriu" miltais, turiu viena garsa pasaukimui prie miltu ir duonos, kiekviena diena ziuriu el piemeni, baigiu susiinstaliuoti sms siuntima apie itampos dingima. Siaip turim tris "rankinukes", kurios veda visa banda, jei pabegs pirma prisisnekinti jas, kitos pacios pareis. Anksciau senas karves su versiais parsivesdavau su kibiru - pyrago principas veikia.... aisku jei pas gyvuliuis zmones eina viena karta per savaite - ner ka sneketi, bet vakarais bent pasirodyti - masina net atpazysta. Tada lengviau.... taciau irgi iki tam tikro skaiciaus galviju - todel mano vizija 60 mamu max - tada banda galesiu valdyti. Dar gal man lengviau visos 50 ha ganyklos vienoj vietoj vienam gabale.

Bet vargina kelio sanari kuris pastoviai dirba... Bet tai vis geriau nei tik aukstyn zemyn arba ant taburetes.

Taip is savo - gal jeigu nebutu traumu nuo britvos, gal kitiap... Silainiu poliklinika. Siupelis taip pat "pagerina" sveikata, taciau iki siupelio dar reikia suarti, kultivuoti, seti, purksti, tresti, pjauti zole, sukti rulonus ir t.t., todel ir reikia saugoti save kad iki siupelio atlaikytum