dzipas

Nuomos kaina gali buti kaip ir valstybines zemes nuomos kaina, gali ir buti rinkos kaina, sitoj situacijoj manyciau savininkas atsius laiskeli su pageidaujama suma, jei jums pasirodys per didele, bus galima irodineti ir pagal teismo priimtas nutartis ir nustatyti kaina. Pas mus buvo kai norejo kainos "nuo lubu", parasem kad nesutinkam ir pasiulem moketi tiek kiek mokejom pagal valdiskus ikainius, bet gavosi taip kad ta zeme issipirkom, t.y. nespejom teisme pasigincyti Bet esant nesutarimui - kaina nustato teismas.

Pas mus policija kviestusi nzt, nes is esmes ne ju kompetencija nustatyti kieno teise i zemes naudojima, gal pas jus daugiau ant zemes reikalu patyre Bet svarbu tvarkosi ir nereiks bereikalingu islaidu gincams.

Nezinau kas cia su mano kompu, bet "tik dabar" pamaciau ta laiska. Ok situacija tokia - dalyvauja: valstybe (NZT), asmuo kuris atsistatineja nuosavybe, perekupas (nu gali buti ir vaikai ar vaikaiciai), treciasis asmuo ganantis siuo metu karves, ir ukininko kuriam buvo suteikta ilgalaike teise valdyti sklypa zmona ir vaikai. Kas turi teise siuo metu naudotis sklypu teisetai? Teoriskai siai dienai ganyti savo karves vis dar valstybei priklausanciame sklype rizikinga, nes gali buti patrauktas administracinen atsakomyben uz valdiskos zemes naudojima be leidimo arba uzvaldyma ir pan. Praktiskai kol kas aiskinsis kas cia ka gano ir ar turi teise - gali buti speti dokumentai sutvarkyti arba ne - todel fakto konstatavimas siandien yra butinas, kad ateityje gincyjantis teisme butu ka pasakyti ir pateikti irodymus. NZT turi uztikrinti kol neperduotas sklypas nuosavyben kad jis butu naudojamas to kas gali - taciau pas mus kaip visada - ai tai jam gi grazinsim ir taip toliau. Neatmeskim varianto, kad pats grazinimas (derinimai, matavimai, ir t.t.) gali uztrukti ir ilgiau nei menuo, du ar puse metu.... Paini situacija, kai nera zmogiskumo - o zemes istatymas sudeliotas taip kad jo butu kuo maziau.

Kadangi popieriu nematau, o cia tikrai niekas neispres, protingiausiai butu nueiti pas juristus, kurie pasakys mazdaug kaip viskas turetu buti, bet kadangi islindo faktas kad nuoma paveldima ir dar nera baigtas procesas, tai kaip ir nezinau kas toliau - NZT gali interpretuoti. Jeigu skyriaus bobeles nesneka, siulau rasyti i Vilniu NZT, atsius atsakyma tikrai.

Ilgalaike nuoma lieka - zinau is patirties.

Man tai ok visko gana ir tai esu ne syki viesai pasakes, ir daznai laikausi to ka pasakau, o sakau visada ta ka galvoju, be jokiu uzuolanku ir grozybiu.

Eini i NZT ir klausi kas kur ir kaip. Jeigu tikrai yra ilgalaike nuoma, turejo jam buti irasyta i sklypo naudojimo salygas, tada eini pas anstoli (jis gali konstatuoti fakta, kad zeme naudojasi kitas, o ne tu) padaro fotkes, suraso akteli ir tada kreipies i teisma del neteisetu kaimyno veiksmu - civiliniu ieskiniu del nedauganamu pajamu, treciaisiais asmenimis isitrauki NZT ir bylinejates kokius du metus..... Nu nepatinka aisku man tokie procesai, bet jeigu zmogus ant galvos lipa.... Aisku viena - taikiai manau neissispres sitas klausimas, o laimes kaip visada advokatai.

Zemes kaina labai prie ko - nes ji investicija pirmoji ir "privalomoji", pagal logika ir ekonomika ji turi buti finansuojama is pelno, taiciau nesant pelnui arba tiesiog kartais susidaro per didelis privalomas investicijos kruvis. Zeme daznai zmones parduoda visi is karto - nes is dalies tai ekonomijos ir pragyvenimo salyje lygio rodiklis - jei gerai visi gyvena ir uz didelius pinigus nenori isleisti senoliu zemeles, prasideda sikna su ekonomika visi pradeda leisti neitin likvidu turta savo reikalams "sutvarkyti" - aisku ne 100 proc. Be labai daznai pasitaiko toks atvejis kai nuomoji daugiau nei puse savo plotu ir vienais metais "pasiulo" keli savininkai issipirkti zeme, kuri tarkim sudaro daugiau nei ketvirti ploto - tada nei 6 nei 8 tonos nepaveza is karto nupirkti. Tada ka mes darom (mes t.y. dauguma ukininkaujanciu) - einam skolintis. Bet skola bendra dideja, ukio pajamos ne (neatsizvelgiant ar tai derliaus ar nederliaus metai), nes plotai nepadideja, juos tik issiperkam. Ir tada ta pirmutine "privalomoji" investicija atsistoja "pirma i kredito ismokejima", todel nori nenori skaiciuoji ja (jos metini mokejima bankui) i savikaina, nes kitu atveju ateis bankas ir..... Kodel si investicija yra pirmoji - aiskinti turbut nereikia, kad be zemes gelezu ir betono nereikia mums, prioritetas ilgalaikei nuomai, taciau ima zmones ir pasiulo issipirkti ta zemele, klausimas kada nustoti pirkti ir ar verta pirkti, nes daznai ispusta zemes kaina yra mazdaug 15-20 metu pelno is jos (cia su bankinem palukanom), tai klausimas kokia cia investicija - cia yra beda su kuria ukiai susiduria ir tada tai investicijai reikia papildomu 2-3 tonu, nes bankai neduoda ilgiau kaip 10 metu paskolos. Problema sakyciau galima butu isspresti jeigu paskolos i toki turta butu dar ilgesnes - 25-30 metu, juk kiekvienas sutiktumeme permoketi (moketi palukanas) ilgajame periode idant verslas turetu pagrinda, taciau kita medalio puse, tai kad jeigu atsirastu tokios paskolos - per kazkuri laikotarpi isaugtu zemes kaina ir vel gryztumeme i ta pradini 2-3 tonu papildoma poreiki zemes issipirkimui. Va is kur ir atsiranda, kad realus produkcijos uzauginimo kastai vienam ha ant 4 tonu, taciau prikultos 6 neatnesa pelno (nu taip mes ta vadinam), t.y. buhalterinis pelnas afigienas (dar ir sodrai sumokam nuo to), o realiai - tuscios kisenes.

Jei atsisako stoni i eile su visais rajono aplinkiniais kartu

Tada ne

Supranti yra toks reikalas, kad variklis uzlinktu arba deze tai reikia uzp..sti juos be gailescio, tuo labiau kad variklis su deze daznai buna kieme nevienas, tai jei uzlinko - padargus ant kito arklio ir darbus darai. Taciau kai uzlinksta padargas (ir neretai jis dar buna paraminis - metosi pakampiais po to kol nesibaigia isipareigojimai ir tada nuvezi i metala), tavo arkliai kieme stovi, zvengia, bet darbai nevyksta..... O darbus reikia daryti tada kai jiems ateina laikas daryti. Su lenkisku meslu atidirbau 15 metu (pirkdavau naujus) - bei kai viena vasara pradeto lauko sienauti pakrastys spejo i siena isdziuti, kol susitvarkes kita lauko pakrasti baigiau .... spjoviau ir nusipirkau stoll senuka, dabar dar sena taarup turiu, tai isvaziavai padarei darba, gryzai ir pastatei, reikia toliau ir vaziuoji. Paprasciausiai - ziurejau as i ta kazkokia kopija - gal JUS ir taupantys bukite bandymo triusiais, o man reikia darbus dirbti. Garaze ziema praleidziu - konstruoju kazka savo malonumui.

Ziurejau ziurejau i ta lenkiska - dadejau keturias stukas ir nupirkau claasa, ziurejau i ju grebli - ai sakau ka tos keturios stukos, dadejau ir tam.

Cia jau beveik metu laiko istorija - gal net ir tai nepagrindine priezastis buvo - manyciau pagrindine priezastis - testinumas - jo nenusimate, o zmonems laikas ir pencijoj normaliau pagyventi. Beje vienas ten salia ir su johniais ir classais kaip girdeti sunkiai juda (bent pavasary nemaciau lauku salietruojant). Dar viena tokiu ukiu rizika - per arti miestas, per daug "sklypeliu" namams statyti suprojektuota, kas iskelia zemes kaina iki tokio lygio kad zemdirbyste nepavelka jos ispirkti.

Reikia tau duoti vietoj 40 ha kokius 200 - mestum ta darba, sulystum i banka visai (nes mtzokai nugaisku per metus), tada sedetum ir verktum kodel as meciau gera darba.... Nera taip paprasta kaip atrodo, kuo didesnis plotai tuo atsiranda klausimas - 1 zmogaus mazai atlikti ta darba, o dvieju per daug, tada reikia nasesnes tehnikos, tada reikia daugiau uzdirbti, nes nasesnes tehnikos lizingui 200 ha mazai, tada reikia dar didesnes tehnikos ir dar kokiu 200 ha ir taip prarandamas saikas - dirbti reikia pagal pajegumus. P.s. tavo hobis kai kam galvos skausmas - tamsta siulai po 200 nuomos uz ha, kai tuo tarpu aplinkiniai gal but ramiai moketu ir po 150 ir jiem sitas verslas ne hobis - o sumoketa didesne nuoma vienam greitu metu virsta i didesne visuotine.

O pas paty tik pyst ir atsirado meile dirvozemiui ar jau seniai ji drasko krutine? Pasipasakok nuo ko prasidejo notill propagavimas...

Nu daugiau kaip puse musu zemdirbiu perka technika antrineje rinkoje - t.y. deveta, tai po kokiu 5 metu 'tausojimas' igaus pagreiti, nes dabar kazkaip prioritetai ne tie. Butu paslaugos augalininkystei issivyste pas mus butu daugiau tokio ar vienokio tausojimo taikytoju. O ka dabar nusipirkai atmusta vakariecio plugeli, drapakeli, kokia sejalka - taip ir bruzina visi. Vien i sejalka pvz mano ukiui investuoti nera nei logikos nei ekonomikos - toks uzburtas ratas gaunasi.

Kokia profilaktika nuo sios ligos?

Lenkai is manes imdavo tiek zieminiu kvieciu, tiek zieminiu kvietrugiu, tiek vasariniu kvieciu siaudus maisyti i kukuruzu silosa (silosavimo metu) vienodai, todel manau esme kad siaudai nebutu supelije.... Rugiu siaudai jau is esmes kitoki.

Praejusiu metu derliaus bandiniai kokybei nustatyti - t.y. ka su kuo pamaisyti pries pakraunant i fura. Desineje lentele LST parametrai, kaireje atrinkti bandiniai is aruodu ir analizuoti infrateku pas supirkeja. Bandiniai daryti rugpjucio pradzioje po kulimo pabaigos, grudai parduoti rugsejo gale, kur 4 ir 7 bandinys atitinkamai sumaisius su 3 ir 6 pardavime buvo I klase, visi kiti II klase. Is esmes kai skirtumas tarp klasiu 2-4 eur praktiskai nera tikslo labai plesytis, taciau turint vasariniu (praejusiais metais vasariniu kvieciu nebuvo) - kokybe pasikelti iki extros nedaug reikia. Abi veisles buvo auginamos analogiskai, abieju derlius nieko nesiskyre nuo "sudinai" vidutinio respublikos

Kolonu metalas palei svori be cinkavimo kainuos 2200, nes parsiduoda tik po 6 metrus, jei aukstis pastato 4 m tada dar i tarpinius jungtas kolonas panaudosi, kitu atveju arba 6 arba galai issimeta. Bet grubiai metalo gaminys kainuoja dvigubai svorio kainos - supjaustymas, ploksteliu privirinimas ir t.t.

15x32 8 tarpatramiai po 4 metrus. Tai yra 7 konstrukcijos ant soniniu kolonu, is galu vien tik kolonos 2 isorines ir 2 vidines (duris vis tiek bus) palei ilgi su stogu sujungtos per nuolydi. Viso gaunam 22 kolonas. Jei daryti kad eitu priduot, kolonos min 20x20 nu gal su 16x16 praeitu kokiu 8 mm storio (cia reiktu pakalkuliuot kokios dangos desis ir kokio ilgio kolonos - viso 22 kolonos, 22 greztiniai pamatai. Pamatai poliai manau (neaisku koks gruntas) - 30cm diametras 2,5 gylis. Dar visokios anokios detales, vejo rysiai ir t.t. Viso mazdaug iseitu pastatas be sienu ir grindu - konstrukcija 4830, kolonos 4400 (cinkuotos), kitas metalas 1000, poliai 2000. Viso grubiai manau min 12000 jei pats ant poliu susikelsi. Tai kazkur 25 uz kvadrata. O tai kaip ir nera labai humaniska kaina, nes reiks arsivezti konstrukcijas, reiks moketi uz surinkimair t.t. Aisku galima kaip dauguma - be leidimu (cia 15 tarpatramis - sudetingas statinys), ant kokiu el stulpu, patys susikelia susisuka susivirina..... Tai tada pigiau.

Kokia mesiniu veisle?

Mielai perleisciau, bet antrai ganyklai reikes. Jei uzmatysiu aukcione, paimsiu.

Uz mane misku masyvai - tai laukiniu visokio plauko, nuo raguotu iki skeltanagiu ir su iltimis Todel ir vargstam.

Trecia viela pajungiau kaip sako na vsiakij pozarnyj