arimas

Aš skaitau nepatogiu trukumu jei lauką turi ruošti prie sėja ir dar galvot ko nepadarei po sėjos. Sumokėjus tokius pinigėlius. Galbūt todėl ir buvo bendras projektas su laumetriu rapso sėjamajai. Kai kurias vietas perdarinėjom po kelis kartus. Su Naujais, Kraštiečiai, ir visi kiti kolegos

Ten tas video kur su case sėja į išdirbta dirva strip till vadinasi? :))

Aš  visiškai sutinku su pačio požiuriu į gamtosauginius klausimus, mes tuo klausimu esame europoij ir ne tik ,vėliavnešiai , Lietuvos karvės teršia? tegu pažiuri i kaimynų  šilumines elektrines, viena elektrinė išmeta co tiek kiek visa Lietuva....... Aš nieko bendro neturiu su politika
  toliau galima padiskutuoti " jeigu jie užauga" . daug  firmu gan sėkmingai atrado klasika, diskai, ratai, išsėjimas. kodėl prisireikė lyst gilyn? privertė gyvenimiškos problemos, pradėjo laukai plaukt.  Arimo padas iš 20 cm persikėlė į 10cm.  šlapiais metais sunkiose dirvose ta problema pasidarė labai aktuali. ir prasidėjo kurmių era, nes be jų kai kurie augalai nebe labai pradėjo užaugt. jei augini  kultūras su kuokštinėm šaknym, tai viskas gerai, bet jai kultūros su liemeninėm šaknym? jos paprašciausiai pasidarė bukos.  Čia galima rašyt ir rašyt, aš studijuoju, daug metų augalo  poreikius, ko reikia , kad jis smagiai augtu minimaliais idėjimais. Apie bakterijas išvis tyliu, elementarus dalykas ,nevartykim  žemės i saulę, nesuminkim, ileiskim oro, šiaudus palikim viršui ir nereiks pirkt tu bakteriju.  O kai kas parašo kokią žemę paliksim anūkams? galiu drąsiai pareikšt kad paliksim žymei kokibiškesnę nei mes ja nupirkom. Bet čia vėl prasideda politika
  Tą ką aš čia rašliavoju daug kam gali ir netikt, nes viskas priklauso nuo dirvožemio strukturos.

kai už lango -23 leisiu sau truputi parašinėt.
čia  mano pilna rapso technologija 
   
 

neblogai rapsai atlaiko ir toki šiaudų kiekį

jo,  visi kviečiai iš po žirnių, rapso, runkelių sėta su mažesniu kurmiu +vėderis 3metru su dirbimu ir mzuriu bandymui. sėjant kviečius reikia žiurėt į rapso pabiru dydį, jos labai džiovina dirvą. O dėl patirties dalinimosi argi gaila, vis vien iš 10 perskaičiusių 1,5 patiki kad tai tiesa

jo,  visi kviečiai iš po žirnių, rapso, runkelių sėta su mažesniu kurmiu +vėderis 3metru su dirbimu ir mzuriu bandymui. sėjant kviečius reikia žiurėt į rapso pabiru dydį, jos labai džiovina dirvą. O dėl patirties dalinimosi argi gaila, vis vien iš 10 perskaičiusių 1,5 patiki kad tai tiesa

jo,  visi kviečiai iš po žirnių, rapso, runkelių sėta su mažesniu kurmiu +vėderis 3metru su dirbimu ir mzuriu bandymui. sėjant kviečius reikia žiurėt į rapso pabiru dydį, jos labai džiovina dirvą. O dėl patirties dalinimosi argi gaila, vis vien iš 10 perskaičiusių 1,5 patiki kad tai tiesa

kai už lango -23 leisiu sau truputi parašinėt.
čia  mano pilna rapso technologija 
   
 

kai už lango -23 leisiu sau truputi parašinėt.
čia  mano pilna rapso technologija 
   
 

čia gal kam nors bus idomu pažiūrėt kaip dirba atskiri mazgai, įrašas senas kai kas  pakeista
DPL-3 Garuckui v1.mp4

čia gal kam nors bus idomu pažiūrėt kaip dirba atskiri mazgai, įrašas senas kai kas  pakeista
DPL-3 Garuckui v1.mp4

kiekvienas batsiuvys batus siuva savotiškai. Aš bandymus sveriu lauke su svarstyklėm o kasas purškiamas per šlangutes

čia gal kam nors bus idomu pažiūrėt kaip dirba atskiri mazgai, įrašas senas kai kas  pakeista
DPL-3 Garuckui v1.mp4

čia gal kam nors bus idomu pažiūrėt kaip dirba atskiri mazgai, įrašas senas kai kas  pakeista
DPL-3 Garuckui v1.mp4

čia gal kam nors bus idomu pažiūrėt kaip dirba atskiri mazgai, įrašas senas kai kas  pakeista
DPL-3 Garuckui v1.mp4

čia gal kam nors bus idomu pažiūrėt kaip dirba atskiri mazgai, įrašas senas kai kas  pakeista
DPL-3 Garuckui v1.mp4

čia gal kam nors bus idomu pažiūrėt kaip dirba atskiri mazgai, įrašas senas kai kas  pakeista
DPL-3 Garuckui v1.mp4

Rimvydai keisk požiurį, Aš mastau jau kitaip ,neprastumti laiką, o sustok akimirka žavioji. Graži žiema, gaila kad tik savaitė.

kai už lango -23 leisiu sau truputi parašinėt.
čia  mano pilna rapso technologija 
   
 

gerbiami kolegos, nedraskykime maikių, Jeigu galima pabandysiu įnešt aiškumo apie arimo padą. Ne vadybininkai ta terminą sugalvojo. Jis atsirado senai, nuo rusų laikų ir iš mokslo specialistų. Kas tai yra ir kada jis susidaro? Kažkas bandė teisingai aiškint, tai smulkių dirvos dalelių, dulkių ,suplovimas i vieną armens sluoksnį, liaudiskai,   Paėmi kiaura bliudą ir pili vandenį, jis bėga, pabarstyk miltų ir jis užsiklijuos, tas pats ir dirvoij, kaip to pado išvenkt? pagrindinė priežastis nemalt dirvos iki dulkių, negadint dirvos struktūros, tai visokie tampomi balkiai, dirvos lygintuvai ir t.t. sekantis būdas tai kaitaliot arimo gylį, pradedant 18cm ir baigiant 25cm, Tas arimo padas nesusidaro per 1 arba 2metus, tai sistemingas to pačio gylio ir balkio naudojimas.  Teko pažint garbų moksliniką (amžinatilsi ) kuris tarybiniais laikais buvo parašęs mokslinį darbą ir sukuręs agregatą kaip kovot su arimo padu. Turėjau galimybę ji įsigyt ir su juo paeksperimentuot, Dabar tas aparatas vadintusi kurmis tik be volo. rudeni važiuoji per dirva ir kurmis daro gilias atviras vagas, kurios prisigeria vandens ir kai buna išalas tada ledas ispurena dirvozemį. Bet visa tai tinka normaliom žiemom kai pas mus įsalas budavo iki 0,5metro. Ir tada apie jokį čiabuvių darba dirvoij nebuvo net minties,jie ramiai miegodavo įšale. Šiemet ,jei ne tas sniegelis, prie tokio šaltuko pavasarį gera kainą turėtu kviečiukai, nors iki pavasario dar toli,tai dar gali būt visko. dėkui  už kantrybę.

gerbiami kolegos, nedraskykime maikių, Jeigu galima pabandysiu įnešt aiškumo apie arimo padą. Ne vadybininkai ta terminą sugalvojo. Jis atsirado senai, nuo rusų laikų ir iš mokslo specialistų. Kas tai yra ir kada jis susidaro? Kažkas bandė teisingai aiškint, tai smulkių dirvos dalelių, dulkių ,suplovimas i vieną armens sluoksnį, liaudiskai,   Paėmi kiaura bliudą ir pili vandenį, jis bėga, pabarstyk miltų ir jis užsiklijuos, tas pats ir dirvoij, kaip to pado išvenkt? pagrindinė priežastis nemalt dirvos iki dulkių, negadint dirvos struktūros, tai visokie tampomi balkiai, dirvos lygintuvai ir t.t. sekantis būdas tai kaitaliot arimo gylį, pradedant 18cm ir baigiant 25cm, Tas arimo padas nesusidaro per 1 arba 2metus, tai sistemingas to pačio gylio ir balkio naudojimas.  Teko pažint garbų moksliniką (amžinatilsi ) kuris tarybiniais laikais buvo parašęs mokslinį darbą ir sukuręs agregatą kaip kovot su arimo padu. Turėjau galimybę ji įsigyt ir su juo paeksperimentuot, Dabar tas aparatas vadintusi kurmis tik be volo. rudeni važiuoji per dirva ir kurmis daro gilias atviras vagas, kurios prisigeria vandens ir kai buna išalas tada ledas ispurena dirvozemį. Bet visa tai tinka normaliom žiemom kai pas mus įsalas budavo iki 0,5metro. Ir tada apie jokį čiabuvių darba dirvoij nebuvo net minties,jie ramiai miegodavo įšale. Šiemet ,jei ne tas sniegelis, prie tokio šaltuko pavasarį gera kainą turėtu kviečiukai, nors iki pavasario dar toli,tai dar gali būt visko. dėkui  už kantrybę.

Norėčiau patikslint, laumetrio gaminys kurmis, o koja kuri naudojama yra simbos, kokio pločio noragėlis, nežinau. Noragėlį naudoju agricarbo gamintojo su kietlidinio plokštelėm, pasėjau virš 300ha manau dar 150 turėčiau pasėt, pati nagą perku iš laumetrio , bandžiau gal kokius 4 gamintojus, tai atsirinkom vieną ,tikrai neblogai atlaiko apie 150ha. paliginimui hevos paprasti nagai su noragėliais apie 40ha.
kokio pločio sėjant rapsus, šaknys geriau paruošia žemę? nežinau, to niuanso nesu analizavęs,  
su 30cm tarpueiliais, į lauką su geru tonažu kviečių, nepasėsit. kolegos su 50cm tarpueiliais be diskų kai kuriuos laukus skuta, nes kitaip kemšasi.
Dėl noragėlių pločio, problemos nematau, reikia tinkamai sureguliuot noragėlio atakos kampą, kad nekeltu žemės į viršų ir nedarytų grumstų. esu girdėjas kad sunkiose dirvose juos pjausto, siaurina. Ar tai padeda? negaliu pakomentuot.

gerbiami kolegos, nedraskykime maikių, Jeigu galima pabandysiu įnešt aiškumo apie arimo padą. Ne vadybininkai ta terminą sugalvojo. Jis atsirado senai, nuo rusų laikų ir iš mokslo specialistų. Kas tai yra ir kada jis susidaro? Kažkas bandė teisingai aiškint, tai smulkių dirvos dalelių, dulkių ,suplovimas i vieną armens sluoksnį, liaudiskai,   Paėmi kiaura bliudą ir pili vandenį, jis bėga, pabarstyk miltų ir jis užsiklijuos, tas pats ir dirvoij, kaip to pado išvenkt? pagrindinė priežastis nemalt dirvos iki dulkių, negadint dirvos struktūros, tai visokie tampomi balkiai, dirvos lygintuvai ir t.t. sekantis būdas tai kaitaliot arimo gylį, pradedant 18cm ir baigiant 25cm, Tas arimo padas nesusidaro per 1 arba 2metus, tai sistemingas to pačio gylio ir balkio naudojimas.  Teko pažint garbų moksliniką (amžinatilsi ) kuris tarybiniais laikais buvo parašęs mokslinį darbą ir sukuręs agregatą kaip kovot su arimo padu. Turėjau galimybę ji įsigyt ir su juo paeksperimentuot, Dabar tas aparatas vadintusi kurmis tik be volo. rudeni važiuoji per dirva ir kurmis daro gilias atviras vagas, kurios prisigeria vandens ir kai buna išalas tada ledas ispurena dirvozemį. Bet visa tai tinka normaliom žiemom kai pas mus įsalas budavo iki 0,5metro. Ir tada apie jokį čiabuvių darba dirvoij nebuvo net minties,jie ramiai miegodavo įšale. Šiemet ,jei ne tas sniegelis, prie tokio šaltuko pavasarį gera kainą turėtu kviečiukai, nors iki pavasario dar toli,tai dar gali būt visko. dėkui  už kantrybę.

gerbiami kolegos, nedraskykime maikių, Jeigu galima pabandysiu įnešt aiškumo apie arimo padą. Ne vadybininkai ta terminą sugalvojo. Jis atsirado senai, nuo rusų laikų ir iš mokslo specialistų. Kas tai yra ir kada jis susidaro? Kažkas bandė teisingai aiškint, tai smulkių dirvos dalelių, dulkių ,suplovimas i vieną armens sluoksnį, liaudiskai,   Paėmi kiaura bliudą ir pili vandenį, jis bėga, pabarstyk miltų ir jis užsiklijuos, tas pats ir dirvoij, kaip to pado išvenkt? pagrindinė priežastis nemalt dirvos iki dulkių, negadint dirvos struktūros, tai visokie tampomi balkiai, dirvos lygintuvai ir t.t. sekantis būdas tai kaitaliot arimo gylį, pradedant 18cm ir baigiant 25cm, Tas arimo padas nesusidaro per 1 arba 2metus, tai sistemingas to pačio gylio ir balkio naudojimas.  Teko pažint garbų moksliniką (amžinatilsi ) kuris tarybiniais laikais buvo parašęs mokslinį darbą ir sukuręs agregatą kaip kovot su arimo padu. Turėjau galimybę ji įsigyt ir su juo paeksperimentuot, Dabar tas aparatas vadintusi kurmis tik be volo. rudeni važiuoji per dirva ir kurmis daro gilias atviras vagas, kurios prisigeria vandens ir kai buna išalas tada ledas ispurena dirvozemį. Bet visa tai tinka normaliom žiemom kai pas mus įsalas budavo iki 0,5metro. Ir tada apie jokį čiabuvių darba dirvoij nebuvo net minties,jie ramiai miegodavo įšale. Šiemet ,jei ne tas sniegelis, prie tokio šaltuko pavasarį gera kainą turėtu kviečiukai, nors iki pavasario dar toli,tai dar gali būt visko. dėkui  už kantrybę.