Bulvinykas

Nesakyk ką man daryt ir aš nesakysiu, kur tamstai eit.

Už tiek teisingos sistemos neįdėsi. Daugink iš 4-5.

Neverta dėl 30 proc paklaidos dėt. Visų sistemų tikslumas priklauso nuo kalibravimo tikslumo ir dažnio.

Čia eilinis tamstos, iš didelio rašto išėjo iš krašto, atvejis. Vizualinis pasėlio vertinimas yra vienas iš kriterijų priimant sprendimus.

Į bet kokį kombainą gali sumontuot. Gal nivai reiktų pačiam burt tvirtinimus, bet viskas įmanoma. Latvijoj jau yra dileris.

Carbon farming jau dabar kai kuriose šalyse ūkininkų tarpe yra toks sau keiksmažodis. Tu sakai pajamų šaltinis, o realybėje ateina kompanija su milijonais, nuvaro ūkininkus nuo žemės ir pasodina mišką. Pasidomėk, ką apie carbon farming mano NZ avių augintojai.

370 Eur/t.

Tiesioginė lauko diena dabar

Nelabai su kooperacija ant Lietuvos. Jei broliai nesugeba po viena vėliava dirbt, tai apie svetimus nėr ką kalbėt.

Paskambinsiu ryt Dariui ir paklausiu kiek gi šitas stebuklas kainuoja ant žemės. Nes kosmose tai kaina geresnė litrais nei kg. Ir beje nesveria jo litras 1,5kg. Nuo 1,41 iki 1,47.

Tu dar kartą jo matematiką patikrink.

Čia jau turbūt baigiasi bendras išsilavinimas ir prasideda biochemija, o jos aš nesimokiau. Bet manau, kad kiekvieno augalo šaknynas turi skirtingas galimybes paimti prieinamas medžiagas, vykdyti neprieinamų sintezę, todėl jam tiesiog sumažėja maisto medžiagų. Mes tręšiam, bet taisyklės galioja tos pačios, tiesiog padidinam prieinamų medžiagų koncentraciją. Kitas augalas toj pačioj dirvoj jausis puikiai, nes ras formas, kurias gali panaudot augimui. Tai tokia mano primityvi teorija.

Kol kas prieinamas būdas - augalų šaknys.

Tai pats gi pasakei. O kas yra giliau, tai čia jau kaip pasiseks, t.y. priklauso nuo vietos kur gyveni. Lietuvoje nuosėdinis uolienų storis labai skiriasi. Pie jūros virš 2000m o dzūkai tik 200 turi. Vargšai ane. Ir P, K ten nekažką yra.

Ir kaip tada javus pasėsi tarp kojų? Tu čia kalbi apie noraginę sėjamąją, kur 6m gali su 140 Ag traukt. Amazonė tokią daro su diskais prieš kiekvieną koją, tas pats horch st tik ne su originaliom kojom ir kaltais. O focusas tai sėjamoji su įdirbimu.

Fosforo maždaug 2000 metų turėtų užtekt. Vidutiniškai. P.S. jau daugiau nei 30 metų praėjo.

Jau buvau išsigandęs, kad nesusišnekėsim. Žinoma, jei padarom klaidų. Tavo amžiui turėtų užtekt. Bet mes gi norim kažką ateities kartom palikt. O tau svarbiausia, kiek yra fosfato jono. Būt gerai, kad daug jo nepriskaldytum, nes tada Baltija kenčia.

Ir ką manai čia mum paaiškinęs? Kad reikia tręšti, siekiant palaikyti balansą? Ačiū žinoma, bet mes tai ir taip žinojom. Beje augalai nepaiima gryno P, tai šita schema nelabai korektiška.

Žinai Zvaniuk, tas organizmas funkcionuoja nepriklausomai nuo mūsų. Mes galime tuos procesus įtakot, bet labai savo jėgų pervertint nereiktų. Jau senai suskaičiuota, kiek metų gali gaut derlių iš dirvoje esančių junginių. Ir tas skaičius nėra begalybė.

Jūs čia bandot energijos tvermės dėsnį paneigt? Ar tiesiog visus aplinkinius durnais laikot?

Tyrimas labai paprastas - sudegink grūdus, kas liks, tai yra tai ką tu paėmei iš dirvos.

Nuomotų žemių sąvininkai turėtų reikalaut iš tokių "atomo skaldytojų" kompensuoti išneštų iš jų dirvų medžiagų vertę.

Sėjant javus įprastais tarpueiliais, jokių nedirbtų juostų nelieka, tai kurioj vietoj čia ta juostinė sėja? Klausimas kaip būtų sėjant 30cm ir kokius 800000 sėklų į ha. Daug didesnė nauda būtų, jei tokie klausimai kiltų mokslo žmonėms, agrovizijos dalyviams ir pan. Bet...

Man tai kliūna, kad jos vadinamos strip till, nors tokios nė velnio nėra. O rapsui sėt yra ženkliai pigesnių variantų.

Jei reikia parduot po 6cnt., tai jų visų pirma sodint nereikėjo. Nežinia kaip bus su eksportu, bet šiai dienai 25 cnt. pavasarį yra visiškai nerealu. Jau šiemet paskutines daug kas labai sunkiai pardavė.