Bulvinykas

Viskas turėtų prasidėti nuo drenažo ir ph sureguliavimo. Tokias ekoschemas aš visom keturiom palaikyčiau. Tada jau galima pradėti apie trąšų normas kalbėt. Bet čia tik pasvajojimai iš to pačio idealaus pasaulio kaip ir 30 valandų vienos kultūros sejai. O su fosforu tai turėtų būti įdomu kiek jo yra ir kur jis yra. Nes gali buti, kad turi sočiai, bet ne ten kur reikia.

Jei kalvotos vietos, tai Montana versija.

Deja bet atsiduria. Elementariai nuplaukia. Tie kuriems religija nebeleidžia žemės judint, panašu renkasi atomo skaldymą ir jokių kitų variantų nesvarsto. O man įdomu kaip pavyks tose stebuklingose ekoschemose suderint siekį mažint fosforo taršą ir seklaus dirbimo skatinimą.

Toks, kad nejudrus elementas atsiduria vandenį.

Koks?

Gal jau gana tų kalbų apie nieką. Geriau pakalbam apie pvz fosforą. Taigi mes juo teršiam vandenį. Bet juk fosforas faktiškai nejudrus dirvožemyje. Vadinasi problema mūsų trešimo būdas. Kaip spręsim šitą problemą?

Kai be emocijų savo žodžius nėra daugiau kuo pagrįsti, tai ir belieka tik kuo daugiau triukšmo kelt. Pradedi apie mobilumo paketą o skiedi apie medikus. Plataus profilio specialistas.

Ideali sėjomaina ir pelninga sėjomaina - sunkus atvejis daugeliui ūkių.

Kukurūzus auginant sėjomainoj su kviečiais ir dar beariminėj sėjoj, gali būti nemalonių siurprizų.

Ironija tame, kad lėktuvai su Airijos registracija. Ir jie atsisakė nutraukt nuomos sutartis.

Tuščias ginčas. Visi su savo tiesom ir visi savotiškai teisūs. Tik reikalas tame, kad valdžia uždės mum žymiai didesnį apynasrį nei dgp atstatymas. Seniau kažkaip visi kalbėjo apie pramonės, transporto taršą. Dabat to beveik neliko, jie jau stebuklingai neutralūs pasidarė ir visas dėmesys žū. Aš kažkaip negirdžiu, kad pramonei būtų žadama įvesti reikalavimus sustabdyt dalį įrengimų, arba traukinys iš Vilniaus nedavažiuos iki Kauno stoties 4km, kuriuos reiks pėsčiom eit. Ten viskas tvarkoj, pakeisim viską elektra (tik dar reik sugalvot kur jos gausim), o vat kaimiečius tai iš visų pusių užspausim. Ir nesvarbu, kad lyginant su kokiu Olandijos ūkiu, tai mes esam pusiau natūrinis kaimas. Ir visa tai fone kalbų, kad per ateinančius 30 metų maisto poreikis kils trečdaliu..

Panašu, kad gausis kaip ir prie komuniakų - pagal dirbančiųjų prašymus padarom tokią tvarką.... Tik norėtųsi, kad ilgai gumos netemptų.

Prasidėjo antklodės tampymas. Dabar gausis taip, kad pievas reiks sėt tiems, kurie nieko nepažeidė kai jas išdirbo. Prievolės galiojimas atgaline data? Įdomiai gaunasi.

Kai miestiečiui nelabai išeina apie žemės ūkį pašnekėt, tai dar galiu suprast. Nu bet kai ir kaimo japai panašią melodiją varo, tai neturiu žodžių.

Eilinės dieduko pasakos chalopams, kaip caras jais rūpinasi. O realiai tai gali tik eksporto struktūra pasikeisti.

Kai jau pasėta, tai vėlu dirvą tirt. Reikia žiūrėt ar augalas jo turi pakankamai. Bet šiaip tai abiem atvejais jau tik ateičiai tos žinios.

Nekenktų lapų tyrimus kur geltonuoja padaryt. Su pasėlių geltimu ateina kita problema - kenkėjams tai kaip signalas pult. Tada turim virusą. Aplink matau smarkiai pageltusių ankstyvos sėjos kviečių. Kadangi ne mano, tai neaišku ar jau viruso poveikis ar šiaip kažko trūksta, bet vaizdas nemalonus. Žodžiu rudenį kuo mažiau azoto ir kuo daugiau kalio. Kad lapai būtų kuo tamsesni ir kietesni.

Kur ir kada?

Gali taikytis kaip nori, bet ilgiausią dieną turi išnaudot.

Bėda tik, kad mūsų sezonas per trumpas laukti.

Nelabai ką galiu patart, nes kelis metus tik cl100 auginom.

Šiemet dar auginom, bet kadangi kviečių neatsėliavom, tai perėjom prie žieminio, kad pavasario sėją sutrumpint, nes ir be javų turim ką veikt pavasarį. Šiemet turiu lauką, kurio pusė buvo žirniai, kita - v. rapsas, tai bus galima palygint ar skiriasi derlius. O šiaip tai vasarinis rapsas visai gera kultūra, jei turi nervų nekreipt į vieną kitą vabalą dėmesio.

Nu kol kas ir pas mus rapsai pusė bėdos. Klausimas kaip jie atrodys po 5 mėnesių.

Kada išmoksi ne tik perskaityt kas parašyta, bet ir suprast?