Bulvinykas

Vieną lauką sukultūrinom, tai parašiau jiems. Žiūrėsim kaip reaguos. Bet įdomiausia, kad nuotraukos darytos pernai liepos 24d. (bent jau mūsų krašto). Radau save lauke su kombainu dirbantį.

Mano požiūriu - fungicidas nėra invescticija didinanti derlių. Tai tik potencialaus derliaus, į kurį jau investuota, draudimas. Ir vat to draudimo efektyvumas priklauso nuo veiklios medžiagos. Daugiamečiai tyrimai rodo, kad pripikonazolo efektyvumas sumažėjo nuo 80-90proc, kai jis pradėtas naudot ir dabar nesiekia 30proc.

Kodėl manai kad koks magistras ar bakalauras, ar šiaip paprastas ūkininkas gali atlikti bandymus blogiau nei koks profesorius papirktas chemijos kompanijos? Bandymas yra bandymas, juo lab, kad aš pats esu gerai įsitikinęs ne kartą minėtų fungicidų efektyvumu kai palieki kokią juostą nepurkštą (minėjau ne kartą, bandymus aš mėgstu). O kodėl tu atsakinėji už visą LT vertindamas pagal savo vidurio LT žemes? Klausęs žmogus tai ne iš ten. Negalima visko spręsti pagal savo kurpalių. Kaip galvoji atpirkti fungicidus už 300 Lt/ha tokio Kupiškio žemėse prikuliant 4t/ha pašarinių miežių po 500 Lt/t. Duodant tokius kategoriškus patarimus kaip kad pats mėgsti daryti, visų pirma reikia įvertinti kad LT mažytė tik ant žemėlapio. O natūroj didelė ir labai skiriasi gaunami pelnai ŽŪ atskirų regionų. Kai jūs kuliat po 1,5 t/ha daugiau nei pas mus prie tų pačių įdėjimų, tai galima švaistytis ir brangiais fungicidais po 2-3 kartus ir kt. Lietuvoj visi bandymai ir yra nupirkti arba kaip tavo pavyzdyje - atlikti neprofesionaliai. Jei neskubėdamas skaitytum, ką rašau, tai pamatytum, kad aš naudoju žodelį "jei". Tai reiškia, kad saugoti reikia tuo atveju, kai yra ką saugoti. Toks uždaras ratas - tipo prasta žemė - neinvestuosiu - nėra normalaus derliaus. Atvažiuok kada į svečius. Parodysiu tau vidurio Lietuvos žemes. Mes irgi tik dabar pradedam per save perlipt ir kažkaip paaiškėjo, kad galima tam priesmėlį kult 7t kviečių be superinių investicijų. Su gamtos pagalba žinoma, bet galima.

Vargu ar bus lietuviškas vertimas. Artimiausias pardavėjas lenkuose. Kaina nuo 24000Lt maždaug. Geras daiktas.

Drapox kaip tik ir pateikė puikų lietuviško "mokslo" pavyzdį, kai net fungicido pavadinimas magistro darbe parašomas klaidingai. Ką jau kalbėt apie tai, kad bandymas darytas visiškai skurdžioje žemėje su dar skurdesniu tręšimu. Kai lyginami du skirtingas ligas veikiantys fungicidai. Kai vertinamos tik dvi ligos. Galiu vardyt ir vardyt. Jei jus tenkina tokie bandymai ir gautos išvados, tai valio. Aš visada noriu žinot daugiau, todėl naudojuosi visa prieinama informacija.

Tamstos tariamos žinios apie mano tariamas fobijas - gerokai perdėtos. Tiesiog aš nelinkęs tikėti, kad gmo - visuotinis gėris. Kaip ir nesu ekologijos propaguotojas. Tiesiog kai perskaitau, kai vienos kompanijos atstovas pareiškia, kad jų tikslas yra parduoti kuo daugiau gmo sėklos ir patenkinti akcininkus, o maisto kokybe turi rūpintis atitinkamos tarnybos, tai mano palankumas gmo tikrai nedidėja. Šiaip tai labai jau ne į temą mes čia.

Kiek skaičiau, tai efektyvių priemonių nelabai yra. Padeda tik ansktyvas prevencinis purškimas azolais. Lietuviams tik reikia perlipt per save ir suvokt, kad trys šimtai litų/ha į ligų kontrolę yra geras (bet negarantuojantis sėkmės) pamatas gausiam derliui. Žinoma jei naudoji trąšas kaip priklauso, o ne purškalioji stebuklingus miltukus.

Kaip selekcijos būdu galima kito augalo geną įsodint?

Kad jau ne į temą - tamsta be abejo padarėte ilgalaikius tyrimus, kad taip kategoriškai čia pasisakote? Lyginti selekciją ir genų inžineriją - hm, čia jau šokate aukščiau bambos manyčiau.

Jei nori tik užsidėt pliusiuką, kad purškei - pats tas produktas, žalą padarysi tik savo piniginei. Jei nori rezultato - vyk tokį pardavėją iš kiemo. Nu bet turi kažkas kolegas ūkininkus paprotyt, kad jie leidžia pinigus vėjais. Mindaugai - gali vadintis kaip nori, bet tokiu atveju turėtum patart žmogui nepurkšt visai miežių su folikuru. Tebukonazolas yra viena iš veiksmingesnių priemonių mažinant fuzarium riziką, tegul ir pigiausia, bet kokia nauda miežiuose?

Tam, kuris tau pradavė šitą šlamštą miežiams purkšt - gali drąsiai vožtelėti į ausį. Tikrai žinos už ką gavo. Beje galėtum paviešinti, kokia kontora taip durnina ūkininkus. Ponas vadybininke - kokiu tikslu siūlote naudot folikur miežiuose?

Senos žinios. Amerikonai praras kelis užsakymus. Bus priversti daryt tyrimus. Kainai įtaka - nulis.

Butent. Toks lengvai mistinis momentas. Bet, fusarium lemia ir like orai iki javapjutes, tai gal viskas bus gerai. Mes purskima padarem tik pasirodzius varpom, bet ir tai jau dalis buvo su "ziedais". Atsiprasau uz sveplavima, gal kas zino koki android klaviaturos app su normaliom raidem?

Galit atkreipt demesi - varpa tik pasirodo, o jau galima rast grudo uzuomazga - tai cia jau po zydejimo vadinasi? Maljorka - mes daug lengviau ukininkaujam. Dar nevaziavau pasizvalgyt, bet prie progos padarysiu nuotrauku.

Tai visgi kada zydi kvieciai? Ten, kur esu dabar, dalis javu jau nukulta. Taip, kad metas ruost kombainus.

Teisingai darai, kad netiki. Tik tada klausimas kodėl netiki ne vienerių metų bandymų rezultatais, kuriais naudodamiesi tos šalies ūkininkai gauna gerokai didesnius derlius, nei tavo kolegos ūkininkai? Anglų kalbą pasikartok. 100kg karbamido išbarstyt vėliavinio lapo tarpsnį, vėliau jau tirpint panašų kiekį. Nepamirškit kad čia skaičiavimai daryti baziniam 9,8t/ha derliui gauti, tiksliau pakelti baltymų kiekį, nes optimaliai treštam pasėlį baltymų bus apie 12 proc. tiktai.

Man toks klausimas kilo - kodėl jūs mokotės vieni iš kitų, kai galite rast sočiai informacijos šia tema ir kitur? Extra N may be applied in two ways, with different effects: – At end of May around flag leaf emergence as fertiliser granules. Up to 40kg/ha N will boost grain protein (by 0.5-0.7%) and slightly increase yield (0.1-0.2t/ha). – In July around milky ripe stage (GS75) as a foliar spray of a urea solution. Spraying 40kg/ha urea N generally increases protein by 0.75-1.0%.

Jei čia tas norac apie kurį galvoju, tai jis skirtas sijų aukščiui automatiškai reguliuot. Vat ką reiškia, kai temos autorius nesugeba iki galo paaiškint problemos. Visiems belieka tik spėliot, apie ką kalba eina.

taip galiu duot gyvus pavyzdzius,kontaktus ir pan, ne nuo pigaus alaus sumasciau toki fynta o propikonazolas misiniuose naudojamas masiskai,aisku vienas jis silpnas net nauji produktai be propiko neapseina Kaip supratau, jokių lentelių nebus. O aš matau duomenis, kurie rodo, kad impactas jau dviejų medžiagų rinkinys, tik pas mus likučius pardavinėjat. Lyginant veiklių medžiagų efektyvumą - inputas daugiau nei dvigubai geriau veikia. Propikonazolas jau turėtų būt į šiukšlyną senai išmestas. Man kas nors paaiškinkit, kokiu stebuklingu būdu praradusi efektyvumą medžiaga mišinyje su užrašu "Naujiena" patampa veiksminga?

Purškiau tomigana 0,4l+granstaras 0,015gr.+lipučke+inputo 0,4l. Maitinima ir trumpinima palikau kitos savaitės galui. viskas ok, tik kam 2 kart brangesnis fungicidas? 3 kartus po 0,23l Impact, idealu O tu be abejo gali pateikti efektyvumo bandymų rezultatus. Užteks ir žvaigždučių nuo 1iki 5 pavidalu. Dar matyt kažkam ir kokį bumperį panašiai parduodi - pigiau du kart.

tai galetu nezadet taip, tai ir patys islostu, bo vistiek kazkur tai bus potvynis ar sausra ir vel atkils kaina, o cia dabar tos ptognozes kad birzos turetu ka spekuliuoti. Jie neprognozuoja - jie jau dabar pardavinėja būsimo derliaus kviečius laive po maždaug 680. Kai kas jau siūlo ir pigiau. Kuo javapjūtė arčiau, tuo jie didins spaudimą kainai, nes problema labai elementari - nebus kur sandėliuot.

Jei Juodosios jūros regionas kuls ką žada - 600lt/t už maistinius bus labai gera kaina šiemet.

Nu tai apšviesk mus, kas, apart variklio geležies, ten yra bendro? Ir kokia čia ta negirdėta bendra gamykla?

Jokių paslėptų minčių, tik smalsumas. Reikalas tas, kad žemės pas mus jau pradeda reikalaut kalkinimo, o jo infrastruktūra kaip žinia sugriauta nepataisomai, vadinasi kainuos tas reikalas brangiai. Todėl javus auginam visai be sulfato ir gaunam tuos derlius pagal mūsų žemę. Dabar dėl azoto normų - nereikia pamiršt, kas jis tik vienas iš elementų ir svarbiausia yra balansas, galbūt trūksta kažkurio kito ir tavo azoto dalis lieka neįsisavinta. Labai daug niuansų. Kokiam anglui visai normalu bert 300kg gryno į ha, nes jis žino, kad kitaip 10t/ha nebus. Bet prie to pačio ir dirvožemio tyrimai, keturi fungicido (veiksmingo o ne tik žąlinančio ) purškimai ir t.t. Aš kartais pagalvoju, kad jie ten gerus derlius turi ir dėl to, kad nepagaili pingų apmokėt už nepriklausomus tyrimus ir neperka visko pagal vadybos norus.

tonai grudu 3kg sieros butu jau neblogai. beja siera labai idomus elementas Vadinasi pilnai užtenka sulfato iki 150 kg/ha. Kam reikia antra tiek?