Aš irgi galvojau tiesiai užart, bet, kai pamačiau užaugusį mišką, persigalvojau. Labai jau gero plūgo ir artojo reiktų Todėl be sąžinės graužimo suguldžiau viską lėkštėmis, masė atsidūrė labai negiliai po žemės sluoksneliu. Ten palikau porai savaitėlių ir paskui apariau. Pusė lauko taip, pusė bė žalios trąšos. Pasižiūrėsiu kiek skirsis.
Pagrinde jausis antrais metais, nes pakeltos maisto medžiagos ne taip greit suvaikšto į dirvožemį agal