bmarius

gal kas galite pasidalinti informacija koks tirpalo PH purškiant geriausias,ar skirtingiems pesticidams reikalingas skirtingas PH?

gal kas turite pasistate granpal, ar sas agro-eko,ar koki kita katila kurenama grudais?kazin kokios panasiai grudu sanaudos ir ar patogi eksplotacija

[Kadangi kolega ne maza laika dirbo su laverda, tai is kart gime klausymas ar pirktumete toki kombaina nauja siai diena laverda geras kombainas geriausiai apibudino rusai"don horosheva kchestva" ,pries 15 metu 6 kratuku 8 metu kainavo tiek kiek clasas 12 metu o minusai pradziai atrodo smulkmenos ,bet laikui begant uzksnisa pvz visi variatoriai be ivoriu ir beveik visos judancios dalys(tokios kaip visos svirteles ar begiu svirtys pvz yra ant vieno strypo sumauti trys judantis mechanizmai per vamzdelius ir viskas yra netapami)laikui begant labai nervina,bet siap pagal kaina geras kombainas.dar vadybos akcentuojamos cinkuotos dalys idomu kam to reikia jei ten kur nedyla ir taip per n metu nesurudys o kur dyla joks cinkas nelaikys.o jei pirkt nauja tai visada noris kazko naujo o toj pacioj galios ir kainos kategorijoje jiems iki pvz class dar reikia laiko padirbet nekaip cia sake remigijus del nasumo o del daug kitokiu sprendimu ir kulimo patogumo .o remigijus galetu papasokot tokia smulkmena kaip valosi kratomoji lenta arba kodel per tiek metu laverda naudoja primytiviausia vejalka ir

taip teisingai, Don pabande nukopijuosti sita isradima, tik pasiliko prie pjaunamosios ir nevisai toks veikimas (panasus) o Laverda PFR imontavusi nuo pat pradzios nuozulnioje kameroje, del ko net ir kalniniu kombainu dirbant 40 proc slaite, ar lygumu kombainu normaliuose laukuose mase yra tiekiama tolygiai ir be uzskimsimu. PFR turi rotoriskai isdeliotus pirstus su apsauga (kurie is pjaunamosios nuo srages paduota mase besiskukdami islygina i ploti ir teikia tolygaus storio mases sluoksni nuozulnios kameros transporteriams kurie nesa link kulimo sistemos (skirtingoms kulturoms reguliuojasi jo padetis ir pirstu degimas, todel ar kultumet kukuruza ar aguonas veikia nepriekaistingai, taip pat esat ekologiniam paseliui, arba maziau priziuretam net ir labai zoletus javus tolygiai pateikia kulimui, nenduoda vyniotis ramunems ar kitokiems augalams ant pjaunamosios sraiges ir pan...siokia tokia nauda ir patiems mechanizmams, kadangi nuozulni kamera yra ilgesne nei kitu gamintoju, bet transporteriai islieka trumpiausi, del ko maziau devisi, issitampo, o ir lystes dirba vienodai visu plociu, todel ir skersine kryptimi devisi tolygiai... kadangi kuliau su laverda 3850 daugiau kaip 10 m. tai galiu pasakyti kad cia visiskas briedas nes jis mases srauto nei tolygiai paskirsto nei lygina nes paziurekit i konstrukcija jis tik paima is sraiges ir paduoda nuozulnes transporteriui vienas geras pliusas isto kad maziau dulka chederio priekyje(gal ir geriau nei class dulkiu nutraukejas) o jei sraige atnes netolygiai mase jis neturi jokios galimybes ja kazkaip islygint ir paskirstit per visa ploti tai vadybiniku tvirtinimai apie neva kazkoki lygintuva ir dar kazkaip prilygstanti claso aps daugiau nei nervina ps. dukart sudilo spragilai ir daug labiau per viduri nei krastuose

Laverda Nuozulnioje kameroje turi mases lyginimo ir padavimo vola, kuris islygina mase per visa bugno ploti tolygiai. Tada laverda bugnas+atmusimo-permetimo biteris+rotorinis separatorius claasas viso labo aps sistema, tik dar va gelbeja sukos virs kratuku kazkiek beje ir bugno parametrai Laverda 600mm skersmens 8spragilai+8baslastai (didesnis inercinis stabilumas) Claas viso labo 450mm skersmens su 6 spragilais kaip suprantate Viktorai (ir pobugniu plotas skiriasi, ir skirtingose salygose Laverda bugnas islaiko stabilias apsukas) svarbiausias skirtumas siuose kombainuose kulimo-separavimo sitema: 3 bugnu kulimo-atskirimo ir vieno bugno su mases greitintuvu (plius kazkiek separavimo sukos) dar kokiu klausimu gal turite? gal ne pakankamai issamiai paaiskinau? tai kokiu budu tas volas islygina mase per visa ploti tolygiai?

atsiprasau HL027 ,nebeveikia hidraulikos pakelimas , nuleidimas ir neberodo pakelimo aukscio

gal kas zinot NH gedimu kodus,uzsidege FL 027,traktorius NH8870

jei 1 % per delna 5-7 grudai tai septintukui truksta dar kokiu 100 kumeliu,reiktu cipsuoti nes pagrindinis stabdys yra variklis ,idomu kodel kompas raso kad vaarikliui 286 kw kai turetu buti 261kw

jei del barstymo tai nezinau kiek procentaliai bet norint rasti grudu ant zemes reikia paieskoti

Na mane jau perspjoviai bunkeri esu 2008m prikules per 12 min., tai kokiu greiciu leki pernai kvieciuose gan sunkiai kulesi ,greitis buvo 6,5 iki7 bunkeris budavo apie 16 min.,siemet beveik visi kvieciai zuvo tai dauguma atsejom kvietukais,kai cia kazkas rase kad rotorius nemegsta dregnu tai yra nesamone,dauguma derliaus kulem 20-17 dregmes o nasumas kaip ir rasiau vidutiniskai 12-14 min bunkeris,greitis tai 7-8km/val.prie 7su pliusu derliaus, cia jau kiek arkliukai pavelka,kvietukai du kartus trumpinti tai aukstumo kaip mieziai tai todel ir ėjo tik daina

šiemetinis rekordas 48 ha per diena su case septintuku,derlius apie 7 t/ha kvietuku,siemet bunkeris vidutiniskai 12-13 min. Dreqme 20-17.,rekordas 9 min. Bunkeris

dėkui uz nuoroda

gal kam teko dziovinti kmynus su porcijine džiovykla tipo mepu,kažin ar neskiša tarp džiovinimo kanalu?kokia turėtu būt paduodamo oro temperatūra

tai ten tas raudonas u raides?tai ji reikia prisukti i tas pacias skyles tik is virsaus?

gal galima butu smulkiau ka ten kaip perkelti reikia?

na tiek arkliuku neturim tai ir neziurim i 5m mums uzteks ir 4m. su kiosku nesimusam, bet ir rysiu kazkaip nesinori, poto kai teismais pradejo grasinti,bet cia jau sena istorija... horso 4m noraginis 67tukst. vaderstad cultus 87tukst. kitu dar nezinau bet cia tik tel. pokalbio kai atvyks i vieta gal kainos kazkiek koreaguosis bet horso naudai stovi 20stuku, manau nemazai tai cia horsas 67 tlt bus pakabinamas,ar nepersunku bus traktoriui ji veziotis gal geriau dadeti iki prikabinamo?o vederis 87 gal jau prikabinamas?

na siemet zada sugrieztinti trasu ir pesticidu naudojimo kontrole tai ir neaisku kaip viskas bus.as kazkaip maniau kad 170vm/ha bendro azoto kiekis,jei tik organiniui tai viskas ok

170 vm/ha pagal nupirkta trasu kieki,tai jei priskaiciuosi azota is rudeniniu trasu tai 160 pavasarinio jau virsis norma,o je augini tik rapsus ir kviecius tai nezinau kaip galima nevirsit sio reikalavimo

idomu kaip kitais metais bus su es reikalavimais del azoto kiekio hektarui nes cia jau raso ,kad vel mus tikrins ir tikrins,nes vorui toks tresimas butu pirmas ir paskutinis

gal galit pasakyt ar galima gauti supaprstinta parama jei ukis registruotas pries du metus bet veikla vykdoma ir paseliai deklaruoti tik vienus metus?

gal kas bandete kmynus purksti rudeni nuo zoliu ,pas mane rudeni pridygo z. rapsu tai sakau gal butu galima nupurksti su kokiu bazagranu ar stompu arba su ju misiniu?

pradzioje kai kuleme dregnoka rapsa teko vienakart valyti kratomaja ir sietus tai su suspaustu oru eina tik daina ,pusvalandis ir viskas blizga

Na jei perkulimas ne atskiras tai tada perkula bugnas arba rotorinis separatorius. Tad kemsama pobugne ir kratikliai kaip tik toje vietoje kur perkulama mase ismetama. Nivai kratikliai ir pobugne ziauriai kemsama, tad dristau gincytis, ar geriau pobugne ir kratukus krapstyt, ar virsutini sieta. Kiek zn kratukai kemsasi ne tik nivai, ir kitiem kombianam, tik vakarietiskiem maziau.O renkantis kombaina lb ziuret reik kaip valyt ji imanoma. Nes maciau tokiu modeliu kur prie kratomos lentos prieti galima nbent per gala. O issima tik per prieki, nuemus kamera nuozulnia. SIaip jau niva kombaianas visai geras, tik jei tvarkingas ir tinkamas variklis idetas. Laiduma tiri gera, o sietu niekada nebuvo uzkimse. na kas del valymo,tai kaip rotoriniam geriau nerasi,sonus prasidarei ir viskas ranka pasiekiama su oro kompresorium praputei ir viskas svaru

gal galima butu gaut tel nr.

na ner ten baisiai daug,vakar kulem olivina tai jau kaip ir normaliai,kol kulem akteura tai kaip ir uk.algis rase dulkes ruksta bet kuliasi sunkiai o vakar jau liuks