Miescionis

taip, drapox ir as seni draugeliai. jis ir co. man anksciau laukus ravejo, pagal jo pasakymus lyg ir taip iseitu.

man dar niekas nera irodes, kad zirnius apskritai ekonomiska nuo zoliu purkst. Kiek jus ju kuliat?

teisybes tame yra. Kiek zinau 3/28 naujas metinis susirinkimas. tai siulyk jiems profesionalesne informacijos vadyba. Kaip suprantu tvirtins ir metine ataskaita, tai reikia suziuret, kiek tam vadovui jie ten mokejo. Itariu, kad grasius palyginus asmeninemis ukio pajamomis.

LEUA nariai nera jokie biudzeto davejai (mokestis juokingas), o apie vieninga nuomone yra kalba per kiekviena metini susirinkima ir ta nuomone yra sudeliojama. Kaip ta kalba po to yra igyvendinama, cia jau yra kitas klausimas. Is esmes, jie nieko nei ima nei gauna, na mokam nario mokesti, bet kaip mokam is esmes, taip ir dirba. O i ju vieta isrinkus 100 kitu zmoniu, tai velnias zino ar geriau butu, nes pastangu jie ideda manau tikrai nemazai, o kai algos negauna, tai naturalu, kad nori, kad bent kazkaip jiems butu atlyginta. tai normali logika ir bent as tame nematau nieko bloga. visai kita situacija butu, jeigu samdytu asociacija profesionala uz alga, kuris neturetu sale nemazo ukio priziuret, manau ir atskaitomybes butu galima kitokios reikalaut. O dabar ka? zmogus daro tiek kiek glaimybes ir sugebijimai leidzia, kalbant apie LEUA vadova. O kai pats nieko nedarai, tia lengva lot. Cia aisku taikau ir sau. Kitas klausimas ar rastum toki profesionala, kuris sugebetu visas eko sritis suvienyt ir pragmatiskai viska vadeliot, BEI toki profesionala sau associacija galetu leisti pagal kisene samdyt. Manau nelabai, nes toks pats eis ukininkaut

LEUA itaka valdziai maza, nes vadovai ten kiek matos is pasisakymu patys susiskalde. Vieni tempia paklode ant gyvuliu, kiti ant augalininkystes, treti ant sojos ir panasiai, o kiek teke spaudos skaityt, ambicijos ju _asmenines_ labai dideles, net ZUR prezidentu vienas tapt norejo. Dar kiaip suprantu, sedi per kelias associacijas, todel mano nuomone, tinkamai atstovauti be akivaizdziu interesu konfliktu paprasciausiai negali. O info geros dabar gauti yra is esmes neimanoma, net ir toms interesantu grupems, kurios turi geresni idirbi nei LEUA, nes jos nezino turbut net Jasius (ideju yra, bet net apytiksliu skaiciu ne). Eko jau lyg skirta ne 500 bet 566 milijonai, atskira eilute (irgi ne LEUA vadovu nuopelnas, kad skaiciai "patikslinti" ir "atskirti"). Tai pasiskaiciuot tiketina ismoka 2015 - 2020 nera taip sunku, bet ka tai duos, jeigu ismoka bus diferencijuota? reiskia augalininkyste gali gaut 250, misrus ukis 2000 (o kas bus misrus ukis, kokie riekalingi SGV ir t.t. neaisku), bendras vidurkis pagal plotus 500 ar tai 550. Sakem ant vandens viskas pakolkas ir per daug nezinomu. Iseis naujos taisykles, kurios turetu iki 8/1/2014 ar 8/31/2014 is esmes iseit ir tada bus aisku, o iki to laiko LEUA gali gal kokia savaite anksciau kazka "pletku lygyje" zinot. Ar ta savaite ka pakeis? O kad LEUA padare DAUG ir ESMINIU klaidu atstovaujant eko ukiu interesus bei "derantis" (kabutese, nes jie gal mane, kad derasi) del paramos dydzio, isskyrimo atskira eilute ir t.t. tai akivaizdu, nes per kiekviena bet koki seminara LEUA vadas visada rekauja "su tuo kalbejau taip, o padaret taip", kas dalyvauja tikrai girdi zodziu nori "savo asmeniu" visur operuot, o realios itakos taip kaip nulis , tai apie ka mes kalbam. Reikia diplomatijos ir idirbio bei autoriteto paziurekit kaip dirba Kraujelis, ar Juodsnukis. Nei vieno nemegstu, bet savo igaliotojus gina gerai visada. O jei dabar pas ministra ant kilimelio nueina trys eko vadai, ir vienas dainuoja remkim gyvulius 5x, kitas remkim augalininkyste 5x, trecias seklininkystes 5x, aisku, kad atejo turgus i kabineta, o ne vieninga nuomone. O jei resursai riboti, ministerija padarys taip kaip jiems atrodo geriausia, ir eilini karta pasakys - tarp LEUA vieningos nuomones nebuvo, todel padarem taip kaip mes raseme savo partijos programoje, kai mus rinko rinkejau ir baigta. O rezultatas toks - is II ramscio, is kurio finansuojama Agrarine aplinkosauga - Viso litu - "Klimato Kaitos Svelninimas" 1683 mlrd ltl: 1. vadinamas "Mazas nasumas" - 991 mln.; 2. eko ukis - 566 mln; 3. misku visokios programos - ~450 mln. 4. agrarine aplikosauga ir klimatas - 193 mln - Cia krastovaizdzio tvarkymo programos, IKP ir rizikos vandenys; o ta pati IKP panasu bus bent jau 1/4 ekologijos o kiek turim darzoviu ukiu ?

Sitas istatymas buvo priimtas zemdirbiu iniciatyva. Faktas tas, kad kuo daugiau popieriu, pazymu, tai is to laimes tik vienas aparatas - biurokratinis. O koncernu pirkimas vistiek tesis toliau, nes istatymas surasytas artojo, bet ne teisininko. gal specialiai? Nereiktu daug proto surasyti taip, kad ir avys butu sveikos ir vilkas sotus. Aisku is pradziu reiktu savo jegom baigti 12 klasiu bei univiera, kuriame ne tik traktoristus ruosia

Eko ir ne eko kalendra is esmes beveik tas pats, nes jos ne eko bent lietuvoj nera, o kai cia nera, tai ir rinka nisine, bei maza. O kai maza, tai perka tik is zinomu pardaveju, nes su kalendra didele rizika mikrobiologines tarsos. O zinoma pardaveja is lietuvos i _vakaru_ uzsieni as zinau rimtai tik viena. Is esmes siemet kalendros kaina tikrai gera, eko kainu neteko matyt, bet paprasta, kai kuriais atvejais galutines 99,99% svarumo be puseliu, be mikrobiologines tarsos ar mechanines tarsos kainos sieke iki 4,5 ltl/kg. Cia rudeni, del pavasario nezinau, bet irariu kad neturetu stpriai pigt. Ar prises rusai, ukrainieciai ir bulgarai - nezinau. Siaip siemet ir pernai kalendra lietuvoj TIKRAI augo gerai.. ir tikrai ne 200 - 300 kg/ha. cia gal zoletuose ar apartose pievose tiek. Normaliuose laukuose tikrai visai kiti skaiciai. Siaip nepatarciau niekam, kas sugeba gerus zirnius ar v. kviecius isaugint, siuos augalus augint, taciau jei reikia velai sezono eigoj surinkt tuos 50 ha aromatiniu, kultura nebloga tik is mano patirties reikia rusisku veisliu ieskot, o ne is bulgarijos ar ukrainos. tik pagal tai ka matau seklos kaina (nes lietuvoj neimanoma jos isaugint daigios - bandes ne karta) nusimato apie 20 ltl/kg.

Idomiai jus cia skaiciuojat. Nasumo balas turi tikrai skirtinga itaka skirtingiems ukiams. Imk zymaus puslapio auginimo technologijas iv. kulturu, suskaiciuok kas gaunas ir zinosi "koks konkurencingumo lygis" koki nori dideli gudrus zmones nustatyt, kad jie mums butu nepasiekiami. zemes ukis yra ne naudojama chemija ir gamta, nes tie dalykai mus visus daro lygius, bet naudojama "galva". Jei galvos neturi, belieka ZUR sutka aisku. Mano skaiciavimas paprastesnis: 1. (P) Turi isvertinti kiek 1 ha saziningai tavo ukyje uzdirba (Derlius - tiesiogines islaidos derliui pasiekti - technikos amortizacija - administraciniai kastai - tavo alga - tavo pelno % nuo apyvartos) = P. Ir cia ne pagal kurlturas o pagal balanso apatine eilute padalinta is dirbamu ha. 2. Isivertinti ar su turima technika gali dirbti papildomus ha be didesniu investiciju. tada (P1)= (Derlius - tiesiogines islaidos derliui pasiekti - tavo pelno % nuo apyvartos) 3. Objektyviai isivertinti savo sugebejimus planuoti pinigus. t.y. ar gaudamas alga 2 kart per metus, gali isgyventi visus metus komfortabiliai be "kriziu". Tada formule paprasta, ir tikrai ne mano sugalvota: Imant kad bankai dabar fiziniam ukininkams (ne bendrovems) iki 40 skolina labai noriai 20 - 25 m paskolos ilgiu su 1,5 - 3 % marza ant euribor. na imkim "riebiai" 4%. Hektaro kaina i metus skaiciuojant kad _visa_ (skaiciavimui palengvinti, taciau bankai paprastai nori apie 20% savu) suma skolina bankas, ir kad zeme tampa tavo po 20 metu "uz dyka": Kaina Palukanos 4% Palukanos 10% 5.000 368 587 7.500 552 881 10.000 736 1.175 12.500 920 1.468 15.000 1.104 1.762 17.500 1.288 2.056 20.000 1.472 2.349 30.000 2.207 3.524 40.000 2.943 4.698 50.000 3.679 5.873 100.000 7.358 11.746 Tai va.. tada lygint reiktu su P arba P1. Tarkim svedai matomai spaudzia is ha ~2k EUR/metus.. idomu ka jie augina Imant kad kazkas sake, kad 15k yra tas skaicius tai tada ju uzdarbis po pelno yra ne maziau 1104/ha. tai va ir galit kiekvienas savo konkurenciniguma pasitikrint.. jeigu uzdirbat, 552/ha, o kaimynas 920/ha, tai manau tik visa nuosava zeme gali toki uki islaikyt. Kiekvienas gudresnis turetu suskaiciuoti kiek sitie gali moketi uz 1 ha: http://www.lrytas.lt/-13424278021342355 ... %C4%99.htm P = 3.7 mln. / 2800 ha = 1321/ha P1 = 5.2 mln / 2800 ha = 1857/ha (sitas grubesnis skaicius, ir diskutuotinas ar tikrai P1 Ju galimybes skolintis turetu buti is esmes prastesnes nei eilinio fizinio ukininko. tai manyciau P turetu buti teisingesnis skaicius, todel objektyviai ziurint, labunavos pusej jie butu motyvuoti kitais aspektais jei nemoketu 15k/ha. O visi kiti aspektai susije su psichologija, palukanu "prognoze" ir panaisiai. p.s. pas juos, sale ju neturiu zemes, todel tikrai paemiau tik kaip pavyzdi, nes skaiciai viesi ir pakankamai sviezus arciausia zeme 18.5 km nuo ju centro. Siaip didziausia beda siuo metu mano nuomone yra tikrai netvari situacija pasaulinese pinigu kainu rinkose. Mano nuomone teisingiau butu ziuret i 10%, nes "visu teisingu ejimu" niekas nepadaro, tai tie 6% tikrai geras buferis padarytoms klaidoms islyginti. na va vel uzflamins, tai bus galima puse metu pasedet ramiai. Geros visiems ziemos.

Pienmėgys - greiciausiai tavo tiesa, nes as ne chemikas. taciau.. Mano pamastymas tik toks, kodel LIETUVOS AGRARINIŲ IR MIŠKŲ MOKSLŲ CENTRO FILIALAS AGROCHEMINIŲ TYRIMŲ LABORATORIJA (agrolab), miltuose, gerose granulese, prastose granulese, kurios yra chemija ir t.t. rado mazdaug tai ka deklaruoja gamintojas, o tuose misiniuose/skyciuose organines kilmes rado maziau geru daiktu nei slapime? Siaip pavyzdzio tikrai nemoku paimti pripazinsiu. tiesiog griebiau po maisiuka is ivairiu visokiu likuciu kampuose ir tiek. tiketina, kad visus pavyzdziu paemiau vienodai neteisingai?

pridaviau siemet ivairiu dalyku, nes tai nera brangu. visos trasos, kurios buvo "chemines" buvo galima sakyti tai ka rase ant etiketes, nepriklausomai nuo gamintojo. Kitos mano priduotos "trasos" kurios buvo "organines", "ekologines" kilmes kartu kartais skyresi nuo etiketes, kai aiskinaus, pasirodo yra "keli budai" istirti, ir musu vargsu agrolab naudojami budai yra labai netikslus ypatingai tais atvejais. tyrimo budu tikrai yra ne vienas. zodziu kaip kas norit taip tas ir supraskit.

na taip taip, bandos mentalitetas. Daviau linka i tikrai gera info, kur link lietuva anskciau ar veliau juda. Kodel? todel kad grudus jau pardavinejam uz pasauline kaina, trasas perkam - irgi, dauguma dirba irgi nebe su caro-maro laiku technika, auginamos zemes ukio kulturos per ukius irgi labai suvienodejo, taip kaip jums dviems galvotiems atrodo, kur mes link judam? Pigesniu zemes nuomos kainu link? apskritai, as mastau, kad mes judam sparciai link to, kad stambesni zemes savininkai zemes dirbs patys ir jos apskritai nenuomos uz jokia kaina.

na taip... as moku angliskai dekui uz komplimeta. as taip pat skaitau Mato Grosso Tribuna da Cidade, Buenos Aires Herald, Svedu Dagens Industri ir kitus. Nes tikrai nemanau, kad as esu toks gudras, kad kazka sugalvociau pats, todel iseitis viena - kopijuot kitus. Lietuvoj jau viska nukopijavau Ner ko dviracio isradinet, ne tik mes vieni lietuviai esam gudrus Ar kilo kam kada klausimas keliaujant, kodel paseliu struktura kardinaliai skiriasi nuo valstybes iki valstybes, bet yra 1:1 toj pacio geo plotmej tarp ukininku, YPATINGAI tose vietovese, kur zemes ukis nebuvo draskytas 50 metu? kas lietuvoj madas diktuoja ?

jevgenijau, as garsiai nerekiau bet manau supratai apie ka as.. hipotetine situacija. 1. 50 ha vienam gabale kedainiu rajone sale tavo ukio, n.b. 45 - vidutine zeme, galai pamirke bet be durpes privaziavimas prastas su fura prie lauko neprivaziuosi, 10 metu nuoma, 750/ha kad pasirasyt nuomos sutarti vienkartinis mokestis, ir 550/ha 10 metu fiksuota nuoma, kurios zemes savininkas negali absoliuciai niekaip nutraukt, pakelt ar pakeist. Zemes mokesti moka zemes savininkas; "skaidri nuoma", t.y. be jokiu grynu ir panasiai. 2. perki zeme uz rinkos kaina siandien. Kaip manai kas geriau, imant kad ukio 1 ha net po visko (idejimai, amortizacija, kapitalo kastai, valdymo kastai, pelno mokestis ir t.t.) imtis 800?

pabandysiu

jevgenijau, paprastai rasai gudriai, bet siuo atveju nusisneki absoliuciai. pasiskaityk new york times straipsni sio sekmadienio.. apie kainas neziurek, bet ziurek "kaip zemes produktyvumas yra dalijamas tarp zemes savininko ir zemes dirbejo". http://www.nytimes.com/2013/08/17/your- ... d=all&_r=0 Is esmes, lietuvoj zemes NUOMA buvo ir yra BE GALO pigi.