Jump to content

vrimvydas

Nariai
  • Pranešimai

    1474
  • Prisijungė

  • Lankėsi

  • Laimėta kartų

    23

Atsakymai kurių autorius vrimvydas

  1. Prieš 8 valandas, grazbek pranešimas:

    Biški pats sAu prieštarauji... jei jau taip veiksminga firmos noras kuo daugiau parduoti savo produkto.Tai imi konsultacijų lygi perkelį į gamyba parodai runkeliui prie bapkiu kur jo nauda ir pinigai patys teka nepaliaujamu srautu į kasa.Nes rašyti ,daryti ir gauti rezultata yra skirtingi dalykai.Kartais ir netgi nebijau pasakyti to žodžio dažniausiai rezultatai iki tikslo yra da tempia mi.

    Sutinku . Teko stebeti viena konsultanta is ES . Atejes i uki jis apziurejo turima technika ir perkamus produktus ir buhalterini balansa .Tada sudeliojo vizija 5 metam .  Pirmiausei pakeite produktu sarasa ir sejomaina . Savo atligi ir naujai perkamos technikos islaidas pazadejo uzsidirbti . Ukininkui beliko viska daryti taip sudeliota ir keliu valandu tikslumu (kas pradzioje mane nustebino). Po penkeriu metu ukis issiplete 30%nes auga pelningumas . Esminis pasikeitimas optimatizuota darbo jiega (1 zmogus ant 200 ha) otimatizuota technika . (Jei nesuklisiu 15ag /ha o visa kita 1O valandu vienai operacijai atskirai kulturai. ) trasu ir pesticidu sumazino 50% . Matematika susideliojo . Bandziau pasikonsultuoti nemokamai tai isgirdau aptkakes frazes .

  2. Prieš 16 valandų, niino pranešimas:

    Ziurint jei veisles vienodos buvo, bet turbut kaimyno kukuruzu veisle kita ir FAO mazesne ....

    Na taippp . Dar sitos kukuruzos gavo daugiau  lietaus ne kaiminu ir trasu privare be proto. Reikia baigti gyventi komercineis stereotipais . Sitas ukis samdo nepriklausomus agronomus kurie samdo mokslininkus is viso pasaulio tame tarpe ir is Lietuvos . Uz prieziura ir konsultacijas moka 100-200€ /ha. Bet rezultata matome . Tesiog mum tai nepriimtina nes mes geriau zinome kaip ukininkauti .

  3. prieš valandą, dumoju pranešimas:

    Kokia prasmė įtraukti pievas į šią ekoschemą? Tam, kad kiekvienais metaos kiekvienas pareiškėjas, ale, įsės kažkokią mistinę žolės sėklą atnaujinimui? Viso deklaruojamų pasėlių yra 2,8mln.ha. Tai pagal dabartines sąlygas gauti gali apie 2mln.ha., t.y. 15eur/ha.

    Imant tik grūdines kultūras, deklaruojama apie 1,1mln.ha. Iš jų ariama maks.iki 15-20proc. T.y. 0,9mln.ha neariama, kas yra lygu 35eur/ha. 

    Nieko išskirtinio nepadaryta, tik sudarkyta gera ekoschemos idėja. Remiami visi ūkininkai.

    Jokio priedo už prisidėjimą prie palankesnio ūkininkavimo nėra, ką yuri ir gauna ekologai. Kuo mes, naudodami Notill technologiją blogesni? Yra vietos diskusijoms. Tikiuosi į jas pakviesit :)

    Panasei ir skaiciavo daugelis . Bet vaizdelis bus kitoks . Viska keicia reikalavimas kad norint gauti ismokas tarkim bearimines reikia pasirinkti dar dvi papildomas programas . Po viena ekoschema ismoku nomokes . Todel norinciu ratas gerokai sumazes . Kas liecia ekologines ismokos tai jos gali net dideti nes yra isipareigojimas patrygubinti ekologinius plotus . Notill ininkai gales tiketis anglies kaupimo programose per aplinkosaugos fondus . Aisku zaidimo teisikles dar tik kuriamos . Idomiausei tas kad tie kas dabar kaupia angli nieko negauna ir paleidus programas jei nors kiek ja pamazins gaus sankcijas . Yra net tokiu pasvaiciojimu kad reiks atstatyti senus zemes boniteto balus (nasumo balas) kurie yra puses amziaus senumo ir neaisku kaip suformuoti . Kas pamena kaip jie buvo formojami viskas priklause nuo pirmininku . Kad gauti trasu ar kitu resursu nasumas buvo dirbtinai iskraipomas . Negalma uz pagrinta imti tu duomenu . Bet asfalto zmonem tai ne motais , jie mokslus baige ir jiem aiskiau matos . 

  4. prieš 27 minutes , AG Paulius pranešimas:

    O sakėt, kad nebus pinigų. 

    Screen Shot 2022-10-26 at 23.04.35.png

    Pasvajok . Prizinis fondas ribotas ir pakeitus savoka noriunciu gali buti labai daug . Nors kiek kalbejomes mane patikino kad as klystu ir mazai kas nores pasirinkti sita ismoka . Nes kad ja gauti reikia pasirinkti papildomai  dvi negamybines priemones .

  5. Prieš 3 valandas, dzipas pranešimas:

    Svarbu pakomentuot ir pasiulyt pati netikusi padarga lekstini skutika ypac meslui. Su sudu turejot tamsta reikalu? Ypac su tuo kuri is tvarto ministerija isveja pusmeciui i siaudu paklode ir kaldra - vadinama rietuve ir butent tuos siaudus uzkasti reikia. Kazkaip panasejat i tuos gedimino bruko piliecius - beje pats postas ne jums buvo skirtas, nes kas turejo reikalo su tirsto galviju meslo skleidimu tas net bijo apie notill pagalvot. Aisku butu remiamos investicijos i meslo saugojima, pudyma ir vartyma kelis metus - skleidimui ant razienos nebutu klausimu ir uzkasti nereiketu.

     Du metus maciau kai iskracius praeina su Claydon Terrastar ir nemato bedos . Dar teko girdeti apie siaudu plovima . 

  6. prieš 26 minutes , dumoju pranešimas:

    Kas tas "tikras Notill". Pastoviai girdžiu šitą sąvoką ir nesuprantu kokia jos esmė.

    Kai nenaujama jokios chemijos ir viskas sutvarjoma naturaliu budu be chemijos ir trasu . Meslas , sejomaina , poselis . Visa kita yra tik kompromisas ar dar kitaip sakoma Ukrainietiskas varjantas . Tu pakraipu yra daug , kaikur net girdejau kad seklus dirbimas iki 3cm tai taippat notill. Gaila kad is technologijos padare kazkoki mados sauksma . 

  7. Prieš 4 valandas, dzipas pranešimas:

    Vistiek pagrindinio klausimo niekas neatsako nei seminaruose nei taisykliu ir isakymu rengejai - ka daryti misriam ukiui, kuris ariama zeme (nu dabar jau reiktu sakyti neariama) dirba (na tiesiog tik seklas iterpia) notill arba striptill budu bet turi ir meslo is gyvuliu, ir pagal dabartinius kanonus mesla butina "uzkasti" ir kuo skubiau. Mano atveju belieka variantas pagal tresimo ir sejomainos plana - striptill su penktu metu arimu meslo uzkasimui. Rugpjutis parodys kaip atrodo javai ir kokie derliai - 4 metai nedirbimo ir penkti metai privalomo suarimo.

     

    Niekas nesako uzkasti . Yra zodis iterpti ar kaip ten . Galma su lekstiniu , bet yra tam specialiai skirti skutikai kurie sugeba susitvarkyti su meslu net pievose . Viskas sugalvota reik tik dometis 

  8. prieš 3 minutes , dumoju pranešimas:

    Suglumau perskaitęs...

    Vėjo, vandens erozija, dirvožemio struktūros sudarkymas, atsparumas stresinėms (sausra) sąlygoms? Nepamirškime, kad būtent mikroorganizmai maitina augalą. Nutraukus simbiotinius ryšius padidėja mineralinių trąšų poreikis. Visi žinom, kad augalo startas turi būti greitas ir stiprus, maisto medžiagos ranka pasiekiamos. Tokiu būdu augalas augs sveikas ir augins anglį. 

    Taip viskas teisinga ta mes ir darom ir matom rezultatus . As kalbu i tai kad nereikia mestis i krastutinumus. Tarp plugo ir tikro  notill yra dar bent desimt technologiju. Dar reik ivertinti musu klimato juostos specifika kuri yra butent siuo laiku . Kad reikes notill net nesigincioju . Notill turetu judeti tokiu pat greiciu kaip ir juda nepalankios ukininkavimui salygos . 60 km per metus .

  9. prieš 58 minutes , AG Paulius pranešimas:

    Taip žinoma, kad po arimo mikroorganizmų skaičius sumažėja, dalis jų žūsta dėl pasikeitusių sąlygų. Tačiau jei sąlygos yra palankios jie taip pat greit atsinaujina ir vėl susiformuoja tipinga dirvožemio mikrobiota. Aš namau, kad jei dirvožemis bus palaipsniui praturtinamas organika ir jos tik daugės tų mikroorganizmų bus žymiau daugiau visame armens sluoksnyje. Svarbu, kad deguonis įsiskverbtų kuo giliau į dirvožemį ir jame būtų ką veikti mikroorganizmams jie turi rasti junginių kuriuos galėtų skaidyti. 

    Naturaliai aktivus dirvozemis formuojasi 1 cm per 50 metu . Pas mus yra labai plonas ir labai jaunas tas sluoksnis . Ukraina , Danija ,Kanada ,JAV ir tt turi kitaip susiformavosi derlinga sluoksni . Cia eina kalba ledinmecio poveiki . Todel labai greitai ir daug padaryti butu sunku . Mes galime kalbeti tik apie 10-15 cm sluoksni kur aktivumas ir taip buves mazas o dabar ir pribaigtas nuo chemijos ir aktivaus dirbimo . Taipkad suku pasididinti derlinga sluoksni ir kesta ariant niokoti keliu metu vargus . O protarpinis arimas atsirades del nekantrumo ir konsultantu itikinejimo . Aiskiai pasakyta kad 3-5 metus dirva sunkeja ir tankeja ir kai tik prasideda minkstejim kempinejimo momentas neatlaiko nervai ir viskas vel pradedama ispradziu  

  10. Prieš 2 valandas, AG Paulius pranešimas:

    Aš nepsakyčiau kad arimas ima ir sugadina visą įdirbį. Anglies sankaupos ir oganinė dalis per kelis metus sukaupta dirvožemio paviršiuje yra palaidojama šiek tiek giliau nei 15 - 20 cm. Ar tai yra blogis ? Aišku nuomonių šiuo teiginiu gali būti labai daug. Tačiau mano logika sako, kad dirvožemis turi būti produktyvus ir gyvybingas visų kultūrinių augalų šaknų sistemos gyliu. Gilesniame sluoksnyje esanti organika ir anglis veikia kaip kempinė kuri sugeria ir išlaiko drėgmę, suriša maistingiasias medžiagas ir taip išlaiko tolygų maisto medžiagų pasiskirstymą. Manau pagrindinė esmė yra vadybos praktika stebint augalų kaitą ir balansą kiek išnešame su derliumi t/ha ir kiek paliekame organinės dalies liekanų t/ha. jei proporcija sugebame išlaikyti derlius t/ha< Organika t/ha laukas turi teigiamą balansą ir jo būklė tik gerėja. 

    O kaip  su uzkastais  aerobineis mikroorganizmais kurie sudaro iki 50% dirvos produktivumo . Kazkaip labai jau matematiskai mastoma . 

  11. prieš 14 minutes , dumoju pranešimas:

    Ne visai kolega esate tikslus šiuo klausimu. Nuo pat pradžių buvome kaltinami, kad norime diferencijuoti nearimininkus. Jūsų pozicija buvo, kad to nereikėtų daryti. Prašau neklaidinti ;)

    Tai , tiesa . Nebuvo apibrezimo kas yra kas ir kaip tai patikrinti kad nebutu piknaudziavimo . Galiausiei su kaikieno pastangomis buvo tuo pasinaudota ir issitycuota apskritai is bearimines savokos. Pagal dabartini apibrezima mes visi bearimininkai . Pries veja nepapusi ... 

  12. prieš 7 minutes , dumoju pranešimas:

    Seminare aiškiai ištransliuota mintis, kad Notill subsidijavimas nereikalingas, neva JAV to nėra daroma arba labai mažai. Tačiau paklausus pranešėjos apie tai, su kokiomis problemomis susiduriama taikant šią technologiją, buvo atsakymas, kad su jokiomis problemomis nesusiduriama. Jei nėra problemų, tai gal ir teisinga. Pas mus problematika yra su šiaudais, kenkėjais, probleminėmis piktžolėmis ir t.t. Tad lygintis mums su jais gal nereikėtų.

    Manau nei vienam nekyla abejonių, kad Notill yra ateitis, saugomas dirvožemis, aplinka, bioįvairovė. Tad ši technologija turi būti skatinama, ko ir siekiame :)

    Visos tavo isvarditos problemos tikrai sprendziamos ir nelabai sunkiai . Reikia tik pasidometi ir viska daryti taip kaip priklauso o ne taip kaip isena . O paramos reikalingos tik pirmus 5metus nes reik spec technijos ir buna finansiniu netekciu . Pakolkas pasmus nera notill poreikio bet cia tik laiko klausimas . Tie kas jau juda ta linkme kai bus poreikis tures geresnes startines pozicijas . 

  13. prieš 33 minutes , AG Paulius pranešimas:

    Šis technologinis apibrėžimas, labiau yra skirtas ūkio ekonomikos skaičiavimuose. Ne visada ir visur tinka No till, strip till, min till. Technologijos pasirinkimas yra asmeninis ūkiniko reikalas. Aš teigiamai įvertinu No till technologija, tačiau mano pačio asmeniniame ūkyje kuris nėra didelis man ekonomiškai labiau pasiteisina min till. Kartais net pasvarstai siekiant maksimalaus produktyvumo ar dar neverta kai kurioms kultūros ir arimą padaryti. Nes mane domina maksimalus produktyvumas neturint masto ekonomikos. 

    Negalma mestis i krastutinumus . Viskas daroma palaipsniui .  Tada ir finansiniu sukretimu nebus Aisku trys metus nearti ir paskui visa ta geri ka sukurei uzkasti taippat nera logikus . Reikia suprasti kad duobe visada buna , ta rode ir per seminara . Kokio gylio bus ta duobe priklauso nuo dirvos ir ukininko ziniu . Kaitalioti technologijas pats blogiausias varjantas .

  14. prieš 41 minutes , AG Paulius pranešimas:

    Taip taip, Jūsų pačių tarpe tiek daug asmeninių interesų, turiu galvoje ūkinikų atstovus. Buvo pasiūlymų iš vis jokių išmokų beariminei žemdirbystei neskirti. 

    Taip yra zmoniu kurie buriasi i asociacijas kad nuveikti kanors gero bet yra ir kurie nori isisavinti lesas . O lesu paskirstima kaip kaldra visi tempia i save ir nori kad ta kaldra butu kuo storesne . 

  15. prieš 25 minutes , jevgenijus pranešimas:

    Įdomu buvo tai, kad amerikonai sugeba susitvarkyti sąvokose, mes ir toliau, visus plūgo ne naudojančius vadinsime "nearimininkais". Net kalbine prasme tas žodis nusako ne kas tai yra, o kas tai nėra. Jau nekalbant apie "notill" sąvoką. 

    Susitvarkykit. 

    Buvo bandoma tvarkyti bearimines tausojamosios zemdirbistes asociacijos jegomis . Kadangi nariu dar nera daug asociacijos nariu ju balsas nebuvo isgirstas ir padare taip kaip norejo tie kurie "i akis soka "

  16. Prieš 4 valandas, bLiudas pranešimas:

    Neturėjau galvoj vien tik bakterijų naudojimo, rašiau plačiaja prasme apie visus abejotinus skyscius ir kitokius dalykėlius leidžiančius jų pardavėjams pasidalint ūkininko pelnu. Kiek jau jų visokių buvo , visokių penacu, bionu, žalintojų, skatinančių ir t.t. timac trašos irgi stebūklingos... Tegul naudoja kas nori, man tai netrugdo, juolabiau nekainuoja. 

    Manau, kad reikia mokytis iš gamtos, ten  viskas subalansuota, nereikia jokių skystimėlių apart vandens, Vos tik žmogus įsikiša tuoj atsiranda vienokios ar kitokios problemos.

     

     

     

    Pritariu . Kuo maziau kisamasi tuo pigiau gaunasi taciau yra vienas BET . Tarkim kvieciu veisles sukurtos taip kad be mikriku ar stimuliantu derliaus negausi . Tada ir prasideda matematika . Aisku priemoniu ir technologiju yra daug . Pvz norint kad javai nesugultu vietoje augimo reguliantu kurie mazina derliu galma meginti stiprinti ir storinti siauda . Na o biologija tai ji visu pirma naudojama tam kad atstatyti balansa kuri pakeiteme su agresiviu zemes dirbimu ir chemija bei trasom ir idarbinti jas sprendziant ligu plitima arba norint susimazinti trasu poreiki nemazinant derlingumo . Tik eilini karta pasikartosiu tam reikia supratimo ir ziniu nes cia netinka bandimu metodas .

  17. Prieš 8 valandas, bLiudas pranešimas:

    Labai teisingai parašėte, kad ne lauki rezultato, bet "tikiesi rezultato"...

    Nieko asmeniško, tiesiog savo ūkyje "myžaliukų" niekada nenaudoju, todėl keista, kad yra tikinčių nelogiškais dalykais ;)

    Net ir nebandik nes su tikiu poziuriu net ir tikedamas rezultatais nieko nelaimesi . Nereklamuiju tos technologijos bet ir noreciau kad ir ja netikintis butu nors kiek tolirantiski . 

  18. Prieš 2 valandas, Algis... pranešimas:

    Cia tu teisus , inesdamas biopreparatus tu aplamai nezinai ka padarai dirvos biotai , nezinai kas pas tave yra , nezinai kokiu reikia bakteriju ar grybu , dirvozemije yra balansas o tu inesdamas vienoki ar kitoki preparata ta balansa sugriauni. Dabar mada naudoti o kazkam priemone pasakiskas uzdarbis.

    Isivedus biologija privalu mazintis kitus cheminius elementus , todel paipldomu islaidu nera o problemu galma issispresti galima daug . Ar ju reikia naudoti gali pasakyti " nesvariu apatiniu " ekspermentas .

  19. On 2022-07-30 at 12:50, axe pranešimas:

    Gal kas esat darę bandymą palyginat keletą biologinių preparatų skirtų šiaudų mineralizacijai paspartinti? Ar apskritai naudoję kažkurį produktą tuo klausimu ir ar yra akivaizdus veiksmingumas, ar neverta mokėti pinigus ir kažko tikėtis? Galvoju išbandyti kažkurį iš tam skirtų produktų, kad sumažinti šiaudų kiekį kokybiškesnei rapsų sėjai. Būtų įdomu išgirsti nuomones, jei kas naudojate ar esat bandę pasidalinkit patirtim

    Biologija tai ne cheminis produktas kurio rezultata galma matyti iskarto . Bandimo procesas  kat ji vizualiai pamatyti uztrunka 3-5metus. Todel bandimams gali nepakakti laiko. Kad biologija veikia tai faktas tik reikia isanalizuoti produkto gamybos technologija ir naudojamu motinyniu bakteriju ipatumus . O tada perki , naudoji ir tikiesi rezultato . 

×
×
  • Create New...