Jump to content

vrimvydas

Nariai
  • Pranešimai

    1494
  • Prisijungė

  • Lankėsi

  • Laimėta kartų

    27

Atsakymai kurių autorius vrimvydas

  1. Prieš 3 valandas, axe pranešimas:

    Rapsai kas antrais metais? Kiek metu jau varo taip? Esu keleta kartu padares rapsai-kvieciai-kvieciai-rapsai ir toks jausmas budavo kad baisu nusikaltima darau :icon-lol:

    Prisivare ir vokieciai . Dabar pas jos pagal ekonomini skaiciavima rapsas kas 5 metai max . Labai noreciau kaimyna turinti tokia sejomaina ...

  2. Prieš 9 valandas, kesstonis pranešimas:

    Reiketu musu atstovus Briuselyje ir zu ministeri uz kiausu pakabint uz tokius darbus.Dabar daug kas atseliuoja kviecius bet 1 metus,jei tik kas trecius leis seti,tai ant kiek sumazes kvieciu plotai.Tai pati pelningiausia kultura,kaip bus su ukiu pelnais,daug kas turi paskolas pasieme,o dar dgp reiks atstatyti,kazkoks absurdas vyksta.

    Apsurdas vyksta su masimu . Po manes kad ir tvanas . Tai pirma o antra tai tu zaluoti galesi pagsl schemas . Jei nori tureti sejomaina kvicia , kvieciai ,sniegas   kvieciai jokiu problemu . Atidedi du triacdaliys zemes nedirbimui ir tyciokies toliau .  Dar varjantas atsisskai ismoku ir pelninkis i sveiketa ..

  3. Prieš 2 valandas, kesstonis pranešimas:

    jeigu isare anksciau nedeklaruotas pievas,tai ju atstatyti nereikes,reiks atstatyti kur anksciau buvo deklaruotos kaip daugiametes.Aplink mus tai nebeliko laikanciu gyvulius,kam tos pievos,tai ir aria .

    Reikes ir nedeklaruotas atstatyti nes tokiu suartu pievu yra 11% nuo bendro kiekio   laukai , pamiskes , buvusios sodybos ir tt , plius 4% reikes atideti nuo ariamos . 

  4. prieš valandą, sigitass pranešimas:

    Aš kviečiam sulfato po 120 tai laukų spalva tolygiai žalia, yra kas netrešia sulfatu tai geltoni plėmai per lauką eina, nežinau kiek tie geltimai turi įtakos derliui

    Sulfatas momentiskai parukstina dirva todel augalas pasiima daugiau maisto medziagu o ypac fosforo . Pliusas derliuje buna tik tada kai tam tikrais tarpsneis  del gamtiniu salygu reikia apgauti augala . Neatsakingas sulfato naudojimas skatina patagenu dauginimasi o naudojant so3 forma apskritai surisa ir padaro neprieinamus daugeli augalui reikalnigu elementu . Zodziu reikia labai pasverti ar verta ir ar butina . O jei nori nesveikai zalios lauku spalvos gal.a panauduoti zalius dazus .

  5. Prieš 1 valandų, min-de pranešimas:

    Priešsėlio herbicido žala pasireiškia sulėtėjusiu vystymu, arba jaunų, augimo kugelyje esančių lapų spalvos pakitimu. Išsivysčiusių lapų spalvos pakitimai- maisto trūkumas. 

    Taip sutinku   bet kad priesselio herbicidas , glifosatas arba fungicidu naudojimas zemoje temperaturoje kerta augalui per maumeneli isitikinau is praktiniu stebejimu . Aisku gali buti ir nukripimu nuo desningumu , pvz krituliu kiekis , temperatura arba zemes struktura . Kaip nekarta sakiau yra tik pagrindiniai desniai kuruos kardinaliai gali pakeisti gamtines salygos arba nelaiku ir nekokybiskai atlikti darbai . 

  6. Prieš 1 valandų, min-de pranešimas:

    Herbicido zala pasireiskia kita forma

    Tada destik savo mintis nor sunku tai padaryti nezinant viso vaizdo . Pvz vienas vadybininkas apziurinedamas paraudusi rapsa ramiu veidu deste kad cia problemos del uzmirkimo plutos ir maistiniu medziagu trukumo o realybeje ukininkas prie +9laipsniu su Orijusu parasisuko ir viska uzblokavo . 

  7. prieš 38 minutes , ggg pranešimas:

    Bet ten kur buvo foto su pabaltavimu, tai tikrai nuo herbicido arba jo likuciu.

    Tiktai taip . Zinau kaip vienas zmogus pamirso kad rapsas tam lauke bus ir neatsakingai naudojo herbicida . Idomiausei tame kad jis nekaltas jauciasi ir keikiasi pilna burna ant blogos seklos ir naujos  sejamosios. 

  8. prieš valandą, swe pranešimas:

    kvieciai 400kg n34, 150 ns  ~ 170 N

    rapsas  400kg n34, 250 ns  ~ 190 N

    čia jeigu pasėliai bus gražūs.

    Pritariu  ,  tik reik likuti pavasari issitirti Biski rapsu daugoka . Kvieciam 8 t rapsui 3.5 Dar reik nepamirsti iskaicuoti rudenini npk ir visokiu karbamidus ir mikriku koktelius kur yra N .

  9. prieš 22 minutes , Zvanas pranešimas:

    Sintetinis N nepavirsta organiniu, jis niekaip netampa humuso dalimi, jis nesiriša su dirvožemiu. Taip sako mokslas.

    Klisti . Su sintetiniu gali sugeneruoti per tarpinius augalus panasu kieki organinio plius papildomai anglies ir dar visokiu geru dalikeliu . 

  10. prieš 15 minutes , min-de pranešimas:

    O palikus paviršiuje kažkas pasikeičia, ar rezultatas tas pats, tik laiko atžvilgiu tai trunka ilgiau? Momentinis anglies išskyrimas didesnis, bet ta patį šiaudų kiekį “suvirškinus” bendra anglies išeiga turėtų būti tokia pat.

    Ir taip ir ne . Cia labiau vaizduojama apie gilu iterpima . As kalbu apie vertical till .  Ir butinai imetu azoto jis paspartina procesa ir pavirsta augaliniu . 

  11. prieš 16 minutes , min-de pranešimas:

    Mūsų gamtinės salygos dar blogesnės, nei kituos regionuos.  Nebeturime pastovumo. Turime arba mėnesį alinančios kaitros, arba besitesiančius lietus. Orų reiškiniai praktiškai kraštutinumai,  nežinome ko tykėtis sekantį sezoną. Kai tuo tarpu žemyninėj dalį, kaitra ir sausra įsišaknijusi nuo seno.

    Patikek mes dar Dievo uzanti , bet situacija blogeja . Kai pasieksim Balkanu klimato grimasas tikrai turesim kazko imtis . Reikia nusitekti kad bus blogiau ir tam reikia ruostis . Kiek supratau dauguma forumieciu tai ir daro yik sprendimai skiriasi priklausomai nuo ukio .

  12. Prieš 11 valandų, Vilius pranešimas:

    Su šituo teiginiu  nelabai sutinku. Pastoviai uždengta žemė augalinėmis liekanomis tai mūsų mulčas.

    Su sumo juostinę sėja kas matė tarpueilius galvojo kad su no till pasėta o ne noragu. Gražu žiurėt i šiaudais uždengta ir užplakimo riziką mažinančia technologija

    Ka ir norejau pasakyti kad musu gamtinem salygom nera butinumo tureti ant pavirsiaus vien angalines liekanas nes neturime super ekstremaliu kaitru ar liuciu . O mulcas tai galima tureti ir 3cm  liekanu ir zemiu misinuka . Su vienu momentu sutinku kad priverstinai suaktivinus augaliu liekanu irima yra perkraunama tuo procesu zeme ...

  13. prieš 54 minutes , Zvanas pranešimas:

    Nesupyk, bet kalbi kaip miesto žmogus absoliučiai nesigaudantis ta tema, bet bandantis kažką protingai pasakyti :) 

    Skaičiuoti, planuoti, modeliuoti techninius klausimus, inovacijas pilnai sutinku, kad esi stipriai pažengęs  :)

    Dirvožemyje vyksta procesai, labai sudėtingi, o mes juos galime stimuliuoti į gerąją pusę arba į blogąją ir kiekvienas tai darome savo ūkiuose vieni ilgiau kiti trumpiau. Špyžius parašė puikų pavyzdį iš savo asmeninės patirties, o ne iš kažkur ten toli toli, kaip skiriasi tos pačios žemės derlingumas dėl skirtingo jos naudojimo. Kiekvienas galime rasti panašių pavyzdžių savo kaimynystėje.

    Mitų mitas yra, kad negalima taikyti no till čia, o galima ten kažkur. Pateikit įrodymų, kad negalima. Kodėl nesiremiat mokslu? 

    Skaitinejau svedu agronomu studijas . Jie dare daug metu bandimus . Isvada -notill ju salygomis nepasiteisina . Strip till parode geriausia finansini efekta . Lieka pagalvoti ka reikia isiklausyti Ukraina su savo klimatu ir specifine dirva , Kanada kur dideli plotai ir reikia viska speti laiku ir yra ekstremaliu oro salygu   ar svedu kurie labiau atitinka musu salygas . Beje nors ir Lietuva maza yra vietu kur notill tikrai pasiteisintu . 

  14. prieš 5 minutes , dumoju pranešimas:

    Ne man jus mokinti. Žinių bagažą tikrai turite. Bet, manau, puikiai suprantate, kad nėra nieko geriau už kuo pastovesnį drėgmės ir temperatūros režimą dirvoje.

    Sutinku bet visa tai turi savo kaina ir reikia skaicuoti ar to tikrai reikia maksimum ir kokius praradimus turim . Smartill yra balansas .

  15. Prieš 4 valandas, dumoju pranešimas:

    Rimvydai, konkrečiai sakykit, kodėl netinka? Kažką per aplinkui čia buriat. Kas pas mus įvyksta to, dėl ko reikia iš notill pereiti į kitą technologiją?

    Musu salygomis nera butinumo pastoviai tureti zeme uzdengta augalinemis liekanomis . Noreciau paklausti kodel ukis taiko notill technologija . 

  16. On 2021-10-08 at 18:50, jevgenijus pranešimas:

    Gal gali sukonkretinti apie jauną dirvožemį ir apie mūsų klamatines sąlygas?

    Nerandu nuorodu bet esme tame kad pas mus perplonas derlingas sluoksnis ir susiformaves is ledynmecio sanasu ir tt . Kas liecia klimata tai mes turime maza sumine saules ir silumos kieki palanku augalam ir liekanu skaidimui . Notil labiau tinkamas Ukrainoje del dirvos ar Kanadoje del klimato . Pas mus tik kaip kompromisas . Pvz Anglijoje notill visai netinka .

×
×
  • Create New...