TadasJ

Iš smalsumo paklausiu, kurią versiją Heatime nauodjate ir ar yra abonentinis mokestis? Ar draugauja su bandos valdymo programa?

Bendrai yra virš 30. Dar apie 35 yra nuo 300 iki 500 karvių. Šiaip, http://www.vic.lt/?mid=53 yra įvairos statistikos, kur galima stebėti, kaip keičiasi gyvulių skaičius Lietuvoje.

Teoriškai, jei davikliai ant kojos, kažkokį padidėjusį aktyvumą galima užfiksuoti (sumažėjęs gulėjimas, padidėjęs ir padažnėjęs stovėjimas). Jei davikliai ant kaklo, tai nieko doro nebus. Nežinau, kokio gamintojo sistema, bet jos neskirtos pririštoms karvėms. Įdomu būtų pamatyt rezultatus.

Čia, kaip sakė vienas protingas žmogus, tas pats, kas 4 asmenų šeimai dantis valytis vienu šepetėliu Dėl tų 180-190 melžimų tikrai atlikimo: yra keli esminiai faktoriai, kurie įtakoja - pieno kiekis, pieno srautas, gyvulių apsikeitimo greitis, tešmens paruošimo melžimui ir melžiklių uždėjimo greitis ir gyvulių skaičius/vidutinis melžimų skaičius per parą vienam gyvuliui. Tarkim, jei pieno srautas bus mažesnis už 2kg/min., 180 melžimų galima pasiekti melžiant vidutiniškai 3.1 karto per parą, kai vid. produktyvumas - 27 kg/parą (čia įvertinti sistemos plovimai, gyvulių pasiskirstymo netolygumas ir kt. faktoriai). O servisas, ypač robotų, visada turi kur tobulėti. Tas galioja visoms įmonėms ir ne tik Lietuvoje.

Galiu pasiūlyt pasibandymui demonstracinę GEA DairyPlan versiją.

Va, čia įdomu padiskutuoti. Gerai, gausite krūvą duomenų kiekvienai karvei kasdien ir kokia sprendimų priėmimo procedūra? Tarkim, 17 karvių bus sumažėjęs pieno riebumas, bet padidėjęs pieno kiekis, o kitoms 20 karvių - sumažėjęs pieno kiekis, bet padidėję baltymai. Koks sprendimas tokiu atveju?

Kiek supratau, naudoja "švelnų" siurblį (kad nesuplakti pieno), transportavimo metu pašildo iki ~72 laipsnių 15-kai sekundžių, tada šį pieną ataušina plokšteliniame šilumokaityje su įeinančiu šaltu pienu iki ~18 laipsnių... Čia tikslas yra apdoroti pieną kiek įmanoma švelniau, kad išlaikyti kuo panašesnį tik ką pamelžtam. Iš video sudaromas įspūdis, kad pasterizuoja pieną tiesiai iš melžimo aparato. Bet iš pasakojimo panašu, kad pamelžia į talpą (gal ir ataušina), tada prasuka per pasterizatorių ir plokštelinį šilumokaitį, tada grąžina į aušintuvą.

Na, mokslo yra daug šioje srityje ir klaidų pasitaiko nemažai. Svarbiausia - gerai paskaityti naudojimo instrukciją, kur bus nurodyta reikalinga koncentracija/dozavimas, temperatūra, laikas, etc. Dažnai pastebiu, kad nesilaikoma temperatūros reikalavimų (per vėsus vanduo).

Koks tvarto plotis ir aukštis? Kiek ir kokių gyvulių bus? Naujas tvartas ar rekonstrukcija? Norint efektyvios ventiliacijos, reikia skaičiuoti oro apykaitos poreikį. 1.1m, mano galva, duos mažai oro ir šviesos.

Galiu, bet reiktų daugiau informacijos, bet, norint parinkt tinkamą vilgiklį, reikia įvertinti keletą faktorių (bakterijas, somatus, melžimo eigą ir higieną, spenių būklę, guoliaviečių priežiūrą, asmenines preferencijas veikliajai medžiagai ir pan.). Žodžiu, reikia suprasti, kokių rezultatų norima pasiekti ir kokiomis sąnaudomis. Tuomet pasiūlyčiau vieną ar porą vilgiklių šališkai ir vieną nešališkai

Pirma, Lenkijoj (dėl mažesnio eksporto, kitų eksporto krypčių, ir, matyt, mažesnio perdirbėjų godumo) kainos krito mažiau, po Naujųjų netgi radosi šiokios tokios kainos kilimo tendencijos. Antra, Lenkija 2013/2014 viršijo kvotą 166941t (arba 457t per dieną). Skaičiau lenkiškam straipsny, kad pienas gali atpigti, kai bus panaikintos kvotos, todėl yra tikimybė, kad mažesniems gamintojams neapsimokės jo gaminti, be to, pabrėžiama rizika, kad pigesnis pienas iš užsienio gali užplūsti Lenkijos rinką, o perdirbėjai gali turėti sunkumų konkuruoti su stambesniais Vokietijos perdirbėjais. Na, čia pasvarstymai, tačiau lenkai apsukrūs - jei apsimokės pirkt pieną Lietuvoje, tai ir pirks. Trečia, ir sutapk tu man taip, kad apie tai pakomentavo MPK (t.y. įmonės, bene labiausiai jaučiančios lenkų veiklą regione) vadovas

Mielai paskaityčiau, kas negerai su ta automatika...

Prikabinu palyginimą, kaip atrodo sietelis po 100 darbo valandų su originalia alyva ir neoriginalia. Kiekvienas gali sau nuspręsti, ar būtina, ar nebūtina naudoti tam skirtą specialų tepalą, tačiau aš asmeniškai nesiimčiau atsakomybės už patarimą, kad galima pilti autmobilinę pusiausintetiką.

Nepainioju, aš norėjau pasakyt, kad žmonės dažnai nepadaro visko, kad karvės melžtųsi gerai ir nurašo ilgą melžimąsi kietumui.

Klausimas: kam gaminti pašarą su įvairiomis kenksmingomis medžiagomis?

Idealiu atveju, karvė turi būti sveika. Melžiančiojo asmens veiksmai neturi sukelt stresinės situacijos karvei. Nuo pirmo prisilietimo prie karvės iki melžimo aparato uždėjimo turi praeiti 60-90 sekundžių. Tai yra laikas, per kurį išsiskiria pieną atleidžiantis oksitocinas. Jo išsiskyrimą sutrikdo adrenalinas - stresas, skausmą sukeliantys veiksmai, triukšmas, svetimas žmogus ir t.t. Stimuliavimas efektyviausias spenių galiukuose - jautriausiose spenių vietose. Būtent galiukų švelniu "masažavimu" žemo lygio vakuumu paremta automatinio stimuliavimo sistema (Westfalia - oops, reklama ). Labai svarbu visuomet laikytis tos pačios melžimo eigos - veiksmų sekos, jokių nereikalingų judesių ir garsų. Paruošimo melžimui metu jautresnėms karvėms nereiktų iškalt pult prie spenių (t.y. jautriausios vietos), geriau pirmiau įremt ranką į tešmenį, kad karvė pajaustų kontaktą - tuomet ji ramiau reaguos į tolimesnius veiksmus. Tai tokie trumpai pieno atleidimo reikalai, įtakojantys pieno tėkmę melžimo pradžioje ir vėliau. Kalbant apie patį melžimą, aparatas turi kabėti laisvai ir lygiai po tešmeniu, nesukelti tempimo (pvz., atgal ar į šonus). Vakuumo lygis turi būti ne per aukštas. Labai svarbu pulsacija (fazės). Vėlgi, bereikalingi triukšmai, veiksmai melžimosi metu nepageidautini. Šie dalykai įtakoja pieno srautą. Pieno srautas apsprendžia, kiek laiko karvė melšis, t.y. per kiek laiko ištekės visas (ir ar išvis visas ištekės) pienas iš ketvirčių. Apibendrinant, karvės "kietumas" yra apsprendžiamas genetikos ir melžimo eigos bei įrangos būklės. Genetikos tešmeniui su pienu jau nebepakeisi, bet melžimo praktiką galima

Spėju, pulsatorius bus. Jei spalva mėlyna, greičiausiai, DeLaval servisas padės Sėkmingam "kietų" karvių pieno atleidimui labai svarbu tinkama stimuliacija bei paruošimo melžimui laikas.

Koks skirtumas, vis tiek dauguma perka kainą

Kas yra geras vilgiklis? Aišku, galėčiau konkrečiais pavadinimais, bet geriau parašysiu esminius momentus, pagal kuriuose reiktų rinktis vilgiklį Geras vilgiklis - produktas, kuris po melžimo naudojamas trims funkcijoms atlikti: - dezinfekuoti spenių odą (po melžimo ant spenio yra pieno likučių, kas yra puikus maistas mikroorganizmams, taip pat galioja jau aukščiau minėtas pavyzdys, kai karvė atsigula). Šią funkciją atlieka veiklioji vilgiklio medžiaga. Populiariausios yra jodas, pieno rūgštis ir chlorheksidinas. Pastaba: pieno rūgštis nepasižymi biocidiniu poveikiu, todėl vilgikliuose (kaip taisyklė, brangesniuose) ji yra junginiuose su kitomis medžiagomis (pvz., tuo pačiu chlorheksidinu). Dezinfekcinės savybės priklauso nuo veikliosios medžiagos koncentracijos, todėl pardavėjo visada klauskite, kiek % arba ppm yra produkte (koncentracija gali svyruoti nuo maždaug 0,1 iki 0,8%, taigi, tiek pat svyruoja ir dezinfekcinės savybės). - prižiūrėti spenių odą. Melžimo metu speniai veikiami mechaniškai (po melžimo spenys gali trumpam pailgėti iki 50%), dėl ko oda sudirginama, pradeda sausėti, trūkinėti, padidėja keratino spenio kanale. Nepaisant akivaizdaus fakto, kad melžimo įranga turi būti geros būklės, vilgikliuose esančios odos priežiūros medžiagos padeda pagerinti odos būklę - drėkina, mažina sudirginimą, sutepa ir pan. Be to, šios medžiagos pagelbėja ir hiperkeratozės profilaktikai. Dažniausiai naudojami komponentai - glicerinas, alantoinas, lanolinas, alavijas ir t.t. Renkantis vilgiklį, visada pasidomėkite, kokių odos priežiūros medžiagų yra jame. - uždaro spenio kanalą, t.y. vilgiklio lašas uždaro po melžimo neužsidariusį spenio kanalą ir neleidžia į jį patektį patogeniniams mikrobams. Šiuo požiūriu daug veiksmingesni tirštieji vilgikliai, kurie ne taip varva. Barjeriniai vilgikliai sudaro apsauginę plėvelę ant spenio ir taip apsaugo visą spenį. Tačiau, ko dažnai nepasako pardavėjai, prieš kitą melžimą tos plėvelės likučius reikia pašalinti (čia sausa servetėlė netiks). Taigi, idealus vilgiklis yra barjerinis, tirštas, su aukšta veikliosios medžiagos koncentracija ir daug odos priežiūros medžiagų. Tačiau jis yra ir brangiausias, todėl rinktis reikėtų pagal situaciją ūkyje - jei somatų nedaug, spenių oda lygi ir švelni, hiperkeratozės nėra - galima taupyti. Jei staigiai padaugėja somatų, vertėtų rinktis aukštesnę veikliosios medžiagos koncentraciją, jei spenių oda sausa ar sutrūkinėjus - verta rinktis vilgiklį su daugiau odos priežiūros medžiagų.

Kaip runkeliai runkeliams nelygu. Nuo švarumo daug priklauso

tai gal pats prekiauji domina paimciau parasyk Pats neprekiauju, Jūsų regione nusipirkt galima iš UAB "Westfalia" technika +370 686 16259

Jei kam aktualu, iki spalio 31d. akcija naujiems Westfalia Classic melžimo aparatams. Kaina - 719 Lt+PVM (su juodomis gumomis).

Melasos kaina iš gamyklos yra tonomis (arba kg). Normalios, t.y. neskiestos, melasos kainos Lt/kg ir Lt/l skirtumas yra nuo 25 iki 35 proc. Būkit budrūs, jei perkat ne iš gamintojo

Su putomis ir vilgikliu užkratas neturėtų persinešt. Kokios kokybės ir koncentracijos tie produktai - jei "vandenėlis", tuomet neužtikrina reikiamos spenių dezinfekcijos. Po melžimo Jūsų situacijoje patartina naudoti barjerinį vilgiklį. Šluostes, jei nenaudojate dezinfekcinių skalbimo miltelių, skalbkite 90 laipsnių temperatūroje. Kokie pas Jus melžimo aparatai ir kas nustatė tokį vakuumo lygį? Kada keistos melžiklių gumos ir žarnelės? Prikabinu nuotrauką, kaip atrodo guminio melžiklio vidinis paviršius po 1000 darbo valandų - puiki terpė bakterijoms. Kuo plaunate/dezinfekuojate melžimo aparatus po melžimo? Ar melžimo aparatą dezinfekuojate po pamelžimo prieš uždedant kitai karvei?

Jei jau kalba apie pašarų robotus ir žmogiškąjį buratinų faktorių užėjo,