AgroP

Pabandyk čia kreiptis http://agrolab.lt/, čia Kaune, aš mėginius imu pats savarankiškai ir vežu čia daryt tyrimus, jie taipogi gali ir patys paimti, pabandyk pasiklaust, gal pigiau bus ir kaip sakau jei neplanuoji kintama norma tręšt, tai užteks ir 1 iš 5ha arba 1 iš zonos, tarp lauko gali buti 2-5 zonos skirtingos pagal daugiameti produktyvumo žemėlapi. va pvz iš šito lauko 4 mėginiai gavosi pagal zonas, 18ha

O ką tirs ? Jeigu ph P ir K tik, tai brangokai skamba. Ir dar ar tu planuoji trešti su žemėlapiais kintama norma ? Jei ne, tai užtektų ir 1 meginio iš 5ha.

Sėjos data? Kuliasi kada ?

Kai kviečiai bus po 160-170 tai miežiai tikrai nebekainuos 140. Reik savikaina skaičiuot, kad atsirinkt ką augint.

Apie 140-150

Skagen, Bright, Wileijka

Buk žmogus, nebuk kaip vadybininkas taip sakydamas. Sakyk iškart jau kokie tie produktų pavadinimai

Verta pagalvot, gal tegu pasiima visa nuosava žemę mano LA kam man ta nugarą lenkt. 400€ gaunant už ha. Jei tik mokės.

https://zum.lrv.lt/lt/naujienos/stabdomas-reikalavimas-atkurti-daugiametes-pievas/?fbclid=IwAR0U0tnHFH3e_Ct_EvUGBKmY8lqzxUo96JCbldOqPLPMT_241-XSIzz0tEw Laukiant Europos Komisijos (EK) įvertinimo, kuris galėtų sudaryti prielaidas sumažinti daugiamečių pievų kasmetinį referencinį santykį, pareiškėjams išsiųstų 2023 m. gruodžio mėn. administracinių sprendimų dėl daugiamečių pievų atkūrimo vykdymas yra stabdomas.

Neatsiras fosforas iš oro pakalkinus, aišku sureguliavus ph jis taps labiau pasisavinamas, o dėl pačio fono fosforo tai reikia daryt na tręšimą kintama normą.

Kažin ar kas prekyboje turi butent toki pavadimima, bet kam tau butent tas Calma? Čia eilinis trinesepak etilas kaip ir tarp Modus, Nexa, Optimus.

Bet atsakymas tai teisingas. Tik nesupratai. Nemačiau jokios naudos iš biologiniu preparatų.

Geram daiktui nereikia, kad įkalbinėtu jo pirkti. Vadybos tikslas parduot, o ką parduot nesvarbu, svarbu nupirktu.

Mūsų žemės ūkio ministerija vadovaudamasi ES reglamentu 2012 m. patvirtino įsakymą DĖL PARAMOS UŽ ŽEMĖS ŪKIO NAUDMENŲ IR KITUS PLOTUS PARAIŠKOS IR TIESIOGINIŲ IŠMOKŲ ADMINISTRAVIMO BEI KONTROLĖS TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO 2012 m. kovo 15 d. Nr. 3D-171, kuriame numatė naują pasėlių klasifikatoriaus kodą DGP ("Daugiametė ganykla arba pieva – užsėtas daugiametėmis žolėmis arba natūralus nenaudojamas sėjomainoje penkerius ar daugiau metų žemės plotas gyvuliams ganyti, žolei ar žolės produkcijai gauti") prie jau buvusio GPŽ kodo. Tame pačiame įstatyme pagal 38.17. punktą apibrėžė, kad "deklaruojant ganyklų (pievų) (iki 5 m.) lauką plote, kuriame keturis paskutiniuosius metus iš eilės buvo deklaruotos ganyklos (pievos) (iki 5 m.), laukui turi būti suteikiamas klasifikatoriaus I grupės 16 eilutės kodas „Daugiametės ganyklos (pievos) (5 m. ir daugiau)". Tačiau tuo metu nebuvo sukurtas tarpinis pasėlių klasifikatoriaus kodas (kurio ES reglamentas nedraudė), kuris žemės ūkio subjektams būtų leidęs deklaruoti žemės sklypus su žolinę danga dalyvaujančius ūkių sėjomainoje. Pvz.: jei ūkis ir buvo 1-5 metais persėjęs pievą (atnaujinęs pievą) po jau buvusios žolinės dangos pasėlių deklaravimo sistemoje toks laukas vistiek buvo deklaruojamas GPŽ kodu. Ir vadovaujantis to pačio įstatymo 81.16. punktu, kuris skelbia: "deklaruojant lauką klasifikatoriaus kodu GPŽ „Ganyklos arba pievos, daugiametės žolės iki 5 m.“ plote, kuriame penkis paskutiniuosius metus iš eilės buvo deklaruotos ganyklos arba pievos iki 5 m., laukas turi būti deklaruojamas klasifikatoriaus kodu DGP „Daugiametės ganyklos arba pievos 5 m. ir daugiau“ (deklaruojant kodu GPŽ PPIS negalima išsaugoti tokio lauko)" visi žolinės dangos laukai automatiškai buvo verčiami daugiametėmis ganyklomis arba pievomis, kas neatspindėjo realios situacijos natūroje. Esant aukščiau išvardintoms aplinkybėms, jau 2014 m. įvyksta kardinalūs pokyčiai pasėlių deklaravimo sistemoje ir GPŽ plotai progresiškai mažėja lyginant su DGP plotais (grafikas "ŽOLIŲ PLOTŲ APSIVERTIMAS"), kas, mano nuomone, ir lėmė dabartinę keblią situaciją šalies žemdirbiams, kadangi subjektai norėdami atitikti pasėlių deklaravimo taisykles ir reikalavimus pasėlių deklaravimo metu dažnu atveju neturėjo kito pasirinkimo kaip buvusius GPŽ plotus tiesiog deklaruoti DGP plotais.

1. Dirbtinai 2014 m. Lietuvos statistikoje padidintas daugiamečių pievų plotas nuo 400 tūkst. ha iki 700 tūkst. ha turi būti spendžiamas pačiu aukščiausiu lygmeniu ir taip, kad žemės savininkams tai nebūtų papildoma finansinė našta, o savo turimą turtą - žemę jie galėtų naudoti ekonomiškai naudingiausiu būdu. 2. Uždrausti pirkti ar tranzitu per Lietuvą vežti grūdus, pašarus, kurie gali būti rusiškos kilmės. Sukontroliuoti situaciją, kad rusiški grūdai netaptų kitos šalies grūdais ir taip apeitų apribojimus. 3. Žemės paskirčių pakeitimai iš dirbamos žemės į šlapynę ar natūralią pievą turi būti pagrįsti ne įsakymais ar įstatymais, o moksliniais tyrimais. Jei pakeistos žemės ūkio paskirties žemės specialiosios naudojimosi sąlygos įtakoja žemės savininko esamus ir būsimus finansinius rodiklius, už įteisintus apribojimus būti numatytas įstatymais atitinkamas valstybės atlygis. 4. Valstybės tarnybos, stebinčios bei reguliuojančios rinką, turi nuolat prižiūrėti ir tirti maisto kainų grandinės dalyvius. Situacija, kai žaliavos gamintojas gauna neadekvačiai mažas pajamas už parduodamą produkcijos žaliavą, o vartotojas atitinkamai keliskart permoka daugiau už tokį produktą lentynoje yra netoleruotina. 5. 6. Ministerijos, priimdamos atitinkamus sprendimus, įsakymus privalo remtis Lietuvos mokslo įstaigų rekomendacijomis, jų studijomis, kaštų ir naudos analizės skaičiavimais, poveikio ekonomikai vertinimu. Eksperto statusas turi būti pripažįstamas Lietuvos mokslo bendruomenėje. Ministerijos privalo naudotis mokslo įstaigų paslaugomis, o ne ieškoti tariamų ekspertų, kurie pateisintų priimamus valdžios sprendimus. 7. Keisti mėšlo ir (ar) srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimus taip, kad jų įterpimo bei paskleidimo terminai būtų nustatomi pagal gamtines sąlygas, o ne pagal Aplinkos ir Žemės ūkio ministrų įsakymuose įtvirtintas konkrečias datas, kurios keičiantis klimatui realiai yra sunkiai pritaikomos. 8. Aplinkosauginiai projektai, turintys abejotiną reikšmę savo išsikeltiems tikslams pasiekti, turi būti stabdomi. Jie gali būti vykdomi tik juos išbandžius gerokai mažesne apimtimi ir tik po plačios mokslo bendruomenės diskusijos apie jų realią naudą. 9. Pakrančių apsaugos juostų išplėtimas ir veiklos apribojimai tose išplėstose zonose turi būti atšaukti. Kitu atveju už įteisintus apribojimus turi būti numatytas įstatymais atitinkamas valstybės atlygis. 10. Atšaukti įstatymą, apribojantį greta vėjo jėgainių esančių žemės sklypų laisvą disponavimą. Vėjo jėgainių statytojai, statydami vėjo jėgaines apriboja galimybes laisvai keisti žemės ūkio paskirties žemės paskirtį, todėl žemės vertė drastiškai nukrenta. Toks turto nuvertėjimas turi būti kompensuojamas pačių vėjo jėgainių statytojų pagal susitarimą su sklypų savininkais, o ne įstatymais. 11. Trąšų ir augalų apsaugos produktų duomenų deklaravimas turi būti peržiūrėtas. Situacija, kai kiekviena valstybės įstaiga reikalauja atskiro deklaravimo yra netoleruotina. Ir toks neefektyvus ES lėšų panaudojimas vis naujų sistemų kūrimui yra nepateisinamas. Lietuvoje sunaudojami trąšų ir augalų apsaugos produktų kiekiai jau yra apskaitomi importuotojų bei gamintojų ir pateikiami tiek muitinės, tiek Aplinkos apsaugos agentūros AIVIKS (integruotoji kompiuterizuota aplinkosaugos informacinė sistema) sistemose. O tuos pačius duomenis žemdirbiui dar kartą atskirai pateikinėjant PPIS (Paraiškų priėmimo informacinė sistema) sistemoje per tam tikrą laiką jau yra pertekliniai. Pagal ES teisyną užtenka, kad nuo 2026 m. žemdirbys tik elektroninėje formoje turėtų tręšiamųjų produktų duomenis, kad ir Excel skaičiuoklės formatu, ir esant poreikiui juos pateiktų jį tikrinančiai įstaigai. 12. ŽŪM privalo prisiimti atsakomybę ir pripažinti, kad 2023 m. rudeniniai pasėlių deklaravimo rezultatai nepasiekė Strateginiame plane keliamų tikslų ir yra tikra nesėkmė. Pavasarį, prieš pasėlių deklaravimą, žemdirbiams už įsipareigojimus buvo žadamas vienoks atlygis, o atėjus rudeniui paaiškėjo, kad ŽŪM atlikti skaičiavimai gerokai prasilenkė su realiais rezultatais ir žemdirbius pasiekia gerokai mažesnės išmokų sumos. Tai yra netoleruotina, nes pats deklaravimas yra gerokai sudėtingesnis, reikalingų įgyvendinti ūkiui įsipareigojimų yra daugiau, o už tai net nėra pagrįsto atlygio. Patikėję pavasariniais ŽŪM pažadais apie išmokų dydžius tos pačios ŽŪM buvo apgauti. 13. Reikalaujame, kad suskystintoms naftos dujoms numatytas akcizas būtų ne didesnis nei besiribojančiose kaimyninėse valstybėse. Drastiškai didinamas akcizas, visų pirma, paliečia gyventojus, neturinčius galimybės kitokiu būdu gamintis maistą ar šildytis gyvenamuosius namus, didina ūkininkų išlaidas džiovinant grūdus, didina maisto ir pašarų savikainą technologinėse gamybos grandinėse, kuriose reikalingos dujos. Dažnu atveju propanui-butanui alternatyvų nėra arba jos dar gerokai brangesnės. 14. Stabdyti Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos (NŽT) pertvarką, pagal kurią iki tol teiktos NŽT rajoninių skyrių paslaugos perkeliamos į regioninius centrus. Taip sudėtingėja paslaugų prieinamumas ir viskas daroma, jog reikalingos paslaugos tolinamos nuo žmogaus, vietoje to, kad jos būtų paprastesnės ir patogesnės. 15. Panaikinti VĮ Registrų centro (RC) reikalavimą, kad nuomos sutartys būtų būtinai pateikiamos su žemės sklypų planais. Tai perteklinis reikalavimas, skatinantis nuomos sandorius vykdyti neregistruojant jų RC. 16. Lietuva privalo prisidėti prie EK skirto 10,6 mln. Eur. finansavimo 200 proc. iš nacionalinio biudžeto, kaip tą leidžia ES reglamentai. Pienininkystės ūkiai tiesiogiai prisideda išlaikant pievų plotus, tačiau pieno krizė vis dar neišspręsta, ūkiai traukiasi iš gamybos. Per 11 mėn. pieno ūkiai prarado 171 mln. Eur. pajamų lyginant su 2022 m. tuo pačiu laikotarpiu. 17. Grąžinti Pereinamojo laikotarpio nacionalinę paramą (PLNP) pieno gamintojams peržiūrint ir atnaujinant jos referencinius dydžius. Panaikinti paramą kuomet pieno ūkiai dėl sumažėjusių pajamų ir vis dar besitęsiančios pieno krizė traukiasi iš gamybos yra nesusipratimas.

www.vieningaszu.lt http://www.vieningaszu.lt

https://www.google.com/maps/d/viewer?mid=1hXyiPmqfvDttKUTX5IwLQ93pEsk2u5s&ll=54.929754908662424%2C23.912894315168337&z=7 Laužų žemėlapiai

Trinesepak etila pagrinde, maksimalias normas, jei įmanoma nurašyt tai ir padidinta normą, anksti pavasari kai tik galim palei orą, kad nesusivėlint, jei apačia paleidi tysti nepagaves laiku tai ji silpniausia vieta būna, kad tiksliai pasakyt kada reik čia jau augalą stebėti kaip ten bambliai juda perpjovus.

Tiesa, 8t kuliam, tai ir nerizikuojam rudenį skatint dar labiau, bet gal pabandžius, gautųsi ir 10+ nes yra kas tiek kulia ir kiek žinau turi gyvulininkystės ūkį šalia, tai srūtų palaisto iš rudens tai va ir azotas tas rudeninis ir derlius.

150-160 vm duota, status visi. Trumpimus stiprius padaryt. Visa azotą anksti pavasatu atiduoti. Yra rekomendacijų iš rudens duoti 20-30% azoto dėl krumijimosi, bet neišbandyta dar dėl iššutimo baimės.

Tas jau senai aišku, kovojam su tokiais vadybininkų raginimais kiek galim skubiai kažką pirkt ir t.t. Matosi nervinasi kai neperkam aklai ką pasiūlo.

Per seminarus, kurie bus organizuojami manau kai visad metų pradžioje, reiktu paklaust kur jų prisidėjimas, firmų.

1. Dirbtinai 2014 m. Lietuvos statistikoje padidintas daugiamečių pievų plotas nuo 400 tūkst. ha iki 700 tūkst. ha turi būti spendžiamas pačiu aukščiausiu lygmeniu ir taip, kad žemės savininkams tai nebūtų papildoma finansinė našta, o savo turimą turtą - žemę jie galėtų naudoti ekonomiškai naudingiausiu būdu. 2. Uždrausti pirkti ar tranzitu per Lietuvą vežti grūdus, pašarus, kurie gali būti rusiškos kilmės. Sukontroliuoti situaciją, kad rusiški grūdai netaptų kitos šalies grūdais ir taip apeitų apribojimus. 3. Žemės paskirčių pakeitimai iš dirbamos žemės į šlapynę ar natūralią pievą turi būti pagrįsti ne įsakymais ar įstatymais, o moksliniais tyrimais. Jei pakeistos žemės ūkio paskirties žemės specialiosios naudojimosi sąlygos įtakoja žemės savininko esamus ir būsimus finansinius rodiklius, už įteisintus apribojimus būti numatytas įstatymais atitinkamas valstybės atlygis. 4. Valstybės tarnybos, stebinčios bei reguliuojančios rinką, turi nuolat prižiūrėti ir tirti maisto kainų grandinės dalyvius. Situacija, kai žaliavos gamintojas gauna neadekvačiai mažas pajamas už parduodamą produkcijos žaliavą, o vartotojas atitinkamai keliskart permoka daugiau už tokį produktą lentynoje yra netoleruotina. 5. 6. Ministerijos, priimdamos atitinkamus sprendimus, įsakymus privalo remtis Lietuvos mokslo įstaigų rekomendacijomis, jų studijomis, kaštų ir naudos analizės skaičiavimais, poveikio ekonomikai vertinimu. Eksperto statusas turi būti pripažįstamas Lietuvos mokslo bendruomenėje. Ministerijos privalo naudotis mokslo įstaigų paslaugomis, o ne ieškoti tariamų ekspertų, kurie pateisintų priimamus valdžios sprendimus. 7. Keisti mėšlo ir (ar) srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimus taip, kad jų įterpimo bei paskleidimo terminai būtų nustatomi pagal gamtines sąlygas, o ne pagal Aplinkos ir Žemės ūkio ministrų įsakymuose įtvirtintas konkrečias datas, kurios keičiantis klimatui realiai yra sunkiai pritaikomos. 8. Aplinkosauginiai projektai, turintys abejotiną reikšmę savo išsikeltiems tikslams pasiekti, turi būti stabdomi. Jie gali būti vykdomi tik juos išbandžius gerokai mažesne apimtimi ir tik po plačios mokslo bendruomenės diskusijos apie jų realią naudą. 9. Pakrančių apsaugos juostų išplėtimas ir veiklos apribojimai tose išplėstose zonose turi būti atšaukti. Kitu atveju už įteisintus apribojimus turi būti numatytas įstatymais atitinkamas valstybės atlygis. 10. Atšaukti įstatymą, apribojantį greta vėjo jėgainių esančių žemės sklypų laisvą disponavimą. Vėjo jėgainių statytojai, statydami vėjo jėgaines apriboja galimybes laisvai keisti žemės ūkio paskirties žemės paskirtį, todėl žemės vertė drastiškai nukrenta. Toks turto nuvertėjimas turi būti kompensuojamas pačių vėjo jėgainių statytojų pagal susitarimą su sklypų savininkais, o ne įstatymais. 11. Trąšų ir augalų apsaugos produktų duomenų deklaravimas turi būti peržiūrėtas. Situacija, kai kiekviena valstybės įstaiga reikalauja atskiro deklaravimo yra netoleruotina. Ir toks neefektyvus ES lėšų panaudojimas vis naujų sistemų kūrimui yra nepateisinamas. Lietuvoje sunaudojami trąšų ir augalų apsaugos produktų kiekiai jau yra apskaitomi importuotojų bei gamintojų ir pateikiami tiek muitinės, tiek Aplinkos apsaugos agentūros AIVIKS (integruotoji kompiuterizuota aplinkosaugos informacinė sistema) sistemose. O tuos pačius duomenis žemdirbiui dar kartą atskirai pateikinėjant PPIS (Paraiškų priėmimo informacinė sistema) sistemoje per tam tikrą laiką jau yra pertekliniai. Pagal ES teisyną užtenka, kad nuo 2026 m. žemdirbys tik elektroninėje formoje turėtų tręšiamųjų produktų duomenis, kad ir Excel skaičiuoklės formatu, ir esant poreikiui juos pateiktų jį tikrinančiai įstaigai. 12. ŽŪM privalo prisiimti atsakomybę ir pripažinti, kad 2023 m. rudeniniai pasėlių deklaravimo rezultatai nepasiekė Strateginiame plane keliamų tikslų ir yra tikra nesėkmė. Pavasarį, prieš pasėlių deklaravimą, žemdirbiams už įsipareigojimus buvo žadamas vienoks atlygis, o atėjus rudeniui paaiškėjo, kad ŽŪM atlikti skaičiavimai gerokai prasilenkė su realiais rezultatais ir žemdirbius pasiekia gerokai mažesnės išmokų sumos. Tai yra netoleruotina, nes pats deklaravimas yra gerokai sudėtingesnis, reikalingų įgyvendinti ūkiui įsipareigojimų yra daugiau, o už tai net nėra pagrįsto atlygio. Patikėję pavasariniais ŽŪM pažadais apie išmokų dydžius tos pačios ŽŪM buvo apgauti. 13. Reikalaujame, kad suskystintoms naftos dujoms numatytas akcizas būtų ne didesnis nei besiribojančiose kaimyninėse valstybėse. Drastiškai didinamas akcizas, visų pirma, paliečia gyventojus, neturinčius galimybės kitokiu būdu gamintis maistą ar šildytis gyvenamuosius namus, didina ūkininkų išlaidas džiovinant grūdus, didina maisto ir pašarų savikainą technologinėse gamybos grandinėse, kuriose reikalingos dujos. Dažnu atveju propanui-butanui alternatyvų nėra arba jos dar gerokai brangesnės. 14. Stabdyti Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos (NŽT) pertvarką, pagal kurią iki tol teiktos NŽT rajoninių skyrių paslaugos perkeliamos į regioninius centrus. Taip sudėtingėja paslaugų prieinamumas ir viskas daroma, jog reikalingos paslaugos tolinamos nuo žmogaus, vietoje to, kad jos būtų paprastesnės ir patogesnės. 15. Panaikinti VĮ Registrų centro (RC) reikalavimą, kad nuomos sutartys būtų būtinai pateikiamos su žemės sklypų planais. Tai perteklinis reikalavimas, skatinantis nuomos sandorius vykdyti neregistruojant jų RC. 16. Lietuva privalo prisidėti prie EK skirto 10,6 mln. Eur. finansavimo 200 proc. iš nacionalinio biudžeto, kaip tą leidžia ES reglamentai. Pienininkystės ūkiai tiesiogiai prisideda išlaikant pievų plotus, tačiau pieno krizė vis dar neišspręsta, ūkiai traukiasi iš gamybos. Per 11 mėn. pieno ūkiai prarado 171 mln. Eur. pajamų lyginant su 2022 m. tuo pačiu laikotarpiu. 17. Grąžinti Pereinamojo laikotarpio nacionalinę paramą (PLNP) pieno gamintojams peržiūrint ir atnaujinant jos referencinius dydžius. Panaikinti paramą kuomet pieno ūkiai dėl sumažėjusių pajamų ir vis dar besitęsiančios pieno krizė traukiasi iš gamybos yra nesusipratimas.

Iš praktikos tai na, buvo stabdė, tikrino ir nieko, su automobiliu važiuota buvo.

50% dabar, 50% pavasari nusipirkt ir bus viduriukas.