vk_

Kalbant apie pjuvenų naudojimą, tai yra žmonių, kurie visą tranšėją pjuvenomis užpildo ir sėkmingai augina (esu šioje temoje tokį video įdėjęs). Pas mane irgi dvi šilauogės pasodintos visą duobę užpildžius ką tik supjautų malkų pjuvenomis ir tik aplink pačias šilauoges įbėrus durpių. Tai šios šilauogės auga visai gražiai, plius prie jų auga visų daugiausia grybų.
Aš manau, kad durpės su pjuvenomis geriau nei vien tik durpės. Tranšėjos apačioje būtų galima drąsiai pilti vienų pjuvenų sluoksnį. Pernai savo šilauoges storai apmulčiavau šviežiomis spygliuočių pjuvenomis. Rezultate jos neblogai augo ir gausiai derėjo (čia daug jų nuotraukų pridėjau, gali peržvelgti), bet kažkodėl pernai išleido mažai naujų ūglių iš žemės. Gal tai dėl gausaus derėjimo, o gal ir azoto pritrūko, nesu tikras, tręšiau mažai. Apmulčiavus šviežiomis pjuvenomis reikia papildomai azotu (amonio sulfatu) patręšti. Jei pasirinkimas yra ar nemulčiuoti, ar mulčiuoti šviežiomis pjuvenomis, tai neabejodamas sakyčiau, kad mulčiuoti reikia būtinai. Ir netgi nespygliuočių pjuvenas galima naudoti. Šį rudenį supjovus lapuočių malkas pjuvenas taip pat sunaudojau sodo mulčiavimui, įskaitant visas šilauoges. Visos pjuvenos perpuvusios duos šilauogėms reikalingą humusą. Spygliuočių pjuvenos pūdamos dar truputį parūgština, bet substrato rūgštumą galima lengvai palaikyti įterpiant sieros. Todėl lapuočių pjuvenos taip pat puikiai tinka, tik kad neparūgština.
Šiuo klausimu mano nuomonė skiriasi nuo Amšiejaus, tą jo video komentavau čia.
Dėl plėvelės iš šonų ir juostos mulčiavimui nematau jokių problemų, turėtų būti gerai.

Dabar pats sezonas valgyti šaldytas šilauoges:

Sveika, Linuxx.
Dėl genėjimo laiko yra įvairių nuomonių. Verslinius sodus geni nuo lapų nukritimo iki pavasario. Kai kas sako, kad šilauoges geriausia genėti pavasarį, nes jei apgenėti anksčiau, tai po to dar per šalčius gali nušalti jų šakelių ir reiks dar kartą genėti. Tokios rizikos nebijau - sumedėjusios šakelės nepašąla, todėl nemanau, kad dar kas nors vėliau galėtų apšalti. Tad kokie dar galėtų būti argumentai dabar negenėti, o laukti pavasario? Man į galvą ateina tik vienas - kad dabar apgenėjus nukirptose vietose lieka žaizdelės, kurios užgyti gali tik pavasarį augalui pradėjus augti, ir kad per tais žaizdeles gali pakliūti kokios nors ligos. Šio argumento negaliu pilnai atmesti, prisiimu šią riziką, nes pas mane nelabai serga šilauogės, tai tikiuosi, kad nieko blogo nebus. Laikas parodys. Daug kas karpo nelaukdami pavasario, o taip nedarytų, jei po to būtų blogų pasekmių.
Šiaip dabar negenėčiau, jei ant ežerų būtų ledas, tada žvejočiau nuo ledo. O dabar nėra ką veikti, tai ir pradėjau karpyti visą sodą iš eilės. 

Pernykščius metus skelbiau mulčiavimo metais, o šiuos metus skelbiu genėjimo metais.
Praėjusį sekmadienį užsiiminėjau maždaug tokiais dalykais:  
Kol nepradedi genėti, tol nesimato kiek iš tikrųjų daug reikia išgenėti.

Pavasarį planuojama įdiegti lašaline laistymo sistemą . Iš ko patartumėte pirkti įrangą laistymui 0,4ha plotui.

Keli lazdynai pasodinti siandien : po saknimis zeme is misko is po lazdyno , priristi , palieti ir apmulciuti . Priespaskutineje nuotraukoje - Tambovo velyvas , paskutine nuotr. isgenetas paprastas misko lazdynas . (riesutai nemazi )

Dabar pats sezonas valgyti šaldytas šilauoges:

Senas lazdynas veisle nezinoma , bet niekada nemaciau kenkeju  , riesutai nemazi , reiskia "veislinis". 

Miske  iskastas  lazdynas ,augantis medziu , pasodintas i pieva 2019m. pavasari .

Dėl krūmo ar medelio formos, tai man atrodo, kad svarbiausia yra taip genėti, kad būtų daug šviesos ir neužtankėtų. Galima ir medelio formą apleisti ir ji užtankės. O galima krūmą gerai genėti ir bus tiek derliaus daug, tiek riešutai dideli.

Apgenėjau šitą lazdyną: 

Ar taip bus gerai?
Va dar vienas mažiukas, ar krūmelis/medelis iš dviejų šakų bus gerai? 

lazdynus auginant medziu:
1.daugiau medeliu 1-me ha
2.padaugeja:riebalu -2 proc.;baltymu - 2-6 proc.
3.riesuto mase padideja - 0.4- 0.5 gramo ,nei auginant krumu.
4.iseiga branduolio didesne (uz krumo) 2-10 proc.
5.1 -2 metais pradeda greiciau dereti.
6.intensyvus auginimas laukuose ,greiciau susiformuoja mikroklimatas (maziau streso)
7.derlingumas del stambines formos didesnis 55 - 80 proc. uz kruma.
8.mechanizuota prieziura lengvesne.
9.riesutai subresta 4- 6 dienos greiciau, nei krumo.
sako ,  jeigu auginant medziu , kelis metus is eiles ispjauti uglius is zemes , kai tik pasirodo , po to ju nebelenda.

Dabar pats sezonas valgyti šaldytas šilauoges:

Dabar pats sezonas valgyti šaldytas šilauoges:

Mivena trąšos yra tokios pačios universalios, kurias kritikavai.  
Pridėsiu ekonominį aspektą, kad būtų aiškiau apie ką diskutuojame. Aukščiau minėtų trąšų kaina yra 30 eurų už 20 kg, tai yra 1,5 euro už 1 kg, tai yra 15 centų už 100 gramų trąšų. Palyginkime - normali šilauogė duoda 5 kg uogų, kurių vertė, tarkim, 5 kg x 5 eurai/kg = 25 eurai. Tai ar brangu 25 eurų derlių duodančiai šilauogei trąšos už 15 centų? Aš sakyčiau, kad nebrangu, ir tokiu atveju geriau naudoti geras kokybiškas trąšas, o ne rizikuoti bandant pačiam maišyti pigias monotrąšas. Nes sutaupyti gali tik dalį nuo 15 centų trąšoms, o rizikuoji prarasti dalį 25 eurų vertės derliaus. Pavyzdžiui, sutaupysi trečdalį išlaidų trąšoms, tai sudarys 5 centus, o prarasi 20% derliaus, tai sudarys 5 eurus - gaunasi grynas nuostolis. Netgi praradus tik 1% derliaus, pateikto pavyzdžio atveju jo kaina gaunasi 25 centai ir tai yra 5 kartus daugiau už trąšoms sutaupytus 5 centus. Todėl, kai derlius brangus, o trąšų poreikis augalui yra mažas, tai tokiu atveju verta naudoti geras kokybiškas trąšas.
Plius monotrąšų maišymas neišsprendžia mikroelementų klausimo.
Pateiktame Mivenos tinklapyje yra šilauogių tręšimo planai, bet nėra nurodyti kiekiai, kiek reikėtų tręšti. Ir dar ten labai jau dažnai tręšia.

Pridengiau žiemai nuo stirnų bei zuikių.

Rimtas video anglu kalba apie silauogiu auginima, silauogiu auginimas pas mus atejo is ju:
Mane labai nustebino ju pateiktas grafikas, kuriame lygina mulciuotu ir nemulciuotu silauogiu derlius (video laikas 30:00). Matosi, kad mulciuotos silauoges duoda net kelis kartus didesni derliu!!! (Pasirodo, ne be reikalo as siuos metus skelbiau mulciavimo metais. ) Beje, jie teigia, kad geriausia silauoges mulciuoti arba pjuvenomis, arba pjuvenomis su medienos drozlemis (cipsais).

Aš balinu vieninteliu tikslu - tam, kad išvengti žievės pažeidimų pavasarį, kai dienomis įkaitina saulė, o naktimis būna šalnos. Jau esu minėjęs, kad būtent tokie pavasariniai žievės nudegimai yra didžiausi mano sodo pažeidimai. Todėl mano tikslui medžio dažai tinka idealiai. 

Per vasarą abrikosai pastorėjo ir sutrūko jų senas baltinimas: 


Teko iš naujo nubaltinti: 


Pratęsiu eksperimentus su abrikosais - užsisakiau dar du ir pasodinsiu rudenį - Maskvos didžiuosius ir Raudonskruostį.

Šios temos pradžioje rašė, kad pūvantys obuoliai šilauogėse nepasiteisino. Šiaip obuoliai, vynuogės, slyvos ir panašūs vaisiai priskiriami šarminančiai dietai, o ne rūgštinančiai. Todėl manau, kad jie neparūgštintų. Jiems panaudoti šilauogėms matau tik vieną būdą - juos reikia sumesti į komposto krūvą, geriausia su kompostiniais sliekais, ir tik turint pilnai perdirbtą kompostą galima jo truputį užberti šilauogėms.
Rūgštinimui geriausia naudoti sierą, o jei norima greitai parūgštinti - tada vandenyje ištirpintas rūgštis.

Su transeju kasimu ir lyginimu kaip ir baigta pagaliau:) pries viska pradedant , isivaizdavau lengviau viska:D na, duobes nelabai idealios, bet kaip pirmam kartui, manau gan neblogai.  

Tinka labai daug kas, pavyzdžiui, tranšėjų apačioje tinka įvairių rūšių medžių rąsteliai bei šakos. Lapuočių pjuvenas tikrai daug kas naudoja, drąsiai gali jas naudoti. Ar tikrai pjuvenos užsiteršia pjaunant pjūklu? Nemanau, kad pastebėtum to poveikį krūmams, bet jei matai kažkokią taršą, tai spręsk pats, ar po to norėsi valgyti tokiose pjuvenose užaugintas uogas.
Pušų žievės šiaip puikiai tinka, bet jų problema ta, kad jų didesnius gabalus sunku susmulkinti ir jie ilgai nesupūna. O nesupuvę dideli gabalai gali trukdyti augti šaknims, jei bus netoli jų. Todėl pušų žievės gabalai tinkami arba tranšėjų dugne, arba mulčiavimui viršuje, o įmaišymui į substratą gerai tinka tik susmulkinta žievė. Aš seniau rinkdavau żieves miške, bet ateityje neberinksiu, paprasčiau ir geriau bus atsivežti pjuvenų.
Kalbant apie pjuvenas reikia suprasti, kad jų naudojimas atitinka du tikslus:
1) šilauogių patręšimas ir šilauogėms reikalingo humuso susidarymas supuvus pjuvenoms;
2) šilauogių paviršinių šaknų apsauga nuo didelių temperatūros svyravimų, drėgmės palaikymas, pH palaikymas, kova su piktžolėmis, biologiškai aktyvaus sluoksnio palaikymas ir panašiai, kai pjuvenos naudojamos kaip mulčias.
Todėl, pavyzdžiui, būtų galima atskiroje krūvoje pjuvenas supūdyti ar kompostuoti, kol jos virs humusu ir tuo gautu humusu puikiai patręšti šilauoges. Bet kas tada saugos šilauoges nuo temperatūros svyravimų ir palaikys drėgmę?! Todėl labai normalu ir teisinga, kai šilauogės mulčiuojamos neperpuvusiomis organinėmis medžiagomis ir tas mulčias pūna vietoje po truputį tręšdamas šilauoges. O kad šviežios pjuvenos pūdamos iš substrato nepaimtų azoto ir neprasidėtų augalų azotinis badavimas, jas reikia papildomai patręšti azotinėmis trąšomis. Pjuvenos azotą iš aplinkos ima tik puvimo pradžioje, o joms supuvus azotas grįžta atgal. Todėl manau, kad jei kasmet šviežiomis pjuvenomis papildyti mulčią, tai gausiau azotinėmis trąšomis reikėtų patręšti tik pirmais metais, o vėliau užtektų įprastinio saikingo tręšimo arba net galima išvis netręšti mineralinėmis trąšomis.

Viena iš sveikiausių arbatų:

Tyrimai rodo, kad šilauogių lapuose naudingų medžiagų yra net daugiau nei uogose.