vk_

Šitas tavo klausimas labai geras, bet jis neturi lengvo atsakymo. Skiepijant reikia galvoti kaip toliau leisi augti savo medžiui, kaip formuosi jo skeletą, kas bus po 5 ir 10 metų.
Grįžtant prie to mano priskiepyto medžio, kur fotkė įdėta, tai priaugo ten priskiepytų šakų, užtankėjo ir šiemet teko jį rimtai pragenėti realiai pusę įskiepytų šakų iškerpant ir išmetant. Jei turi gerą įskiepį, tai manau, kad geriausia, paprasčiausia ir patikimiausia būtų ne žaisti su šakų perskiepijimu, o pilnai pakeisti visą medį, kad iš įskiepio gautųsi kamienas ir viskas viršuje.
Pradžiai, kol nesi tikra skiepijimo rezultatu, gali palikti poskiepio šakų, bet jei gerai prigis, tai geriausia būtų viską nereikalingo nukirpti ir palikti tik tavo įskiepytą dalį.

Prisiskaičiau apie sliekų ir mikroorganizmų naudą, tai prieš 3 dienas tarp šilauogių krūmų prakasiau pjuvenų mulčią, įdėjau vermikomposto su sliekais po maždaug kumščio dydžio gabalą ir vėl užpyliau pjuvenomis, kad nieko nesimatytų. Galvoju, tegu sliekai, mikroorganizmai ir bronzinio vabalo lervos perdirbinėja mulčią. Praėjo trys dienos ir gavosi netikėtas efektas: 


Panašu, kad varnos aptiko ir "išravėjo" mano sliekus, kad jas kur. Taip metodiškai išvarpytos 4 mano tranšėjos, sumoje apie 29 metrus. Gerai, kad dar neaptiko kitų 2 šilauogių lysvių už keliasdešimt metrų.

Prisiskaičiau apie sliekų ir mikroorganizmų naudą, tai prieš 3 dienas tarp šilauogių krūmų prakasiau pjuvenų mulčią, įdėjau vermikomposto su sliekais po maždaug kumščio dydžio gabalą ir vėl užpyliau pjuvenomis, kad nieko nesimatytų. Galvoju, tegu sliekai, mikroorganizmai ir bronzinio vabalo lervos perdirbinėja mulčią. Praėjo trys dienos ir gavosi netikėtas efektas: 


Panašu, kad varnos aptiko ir "išravėjo" mano sliekus, kad jas kur. Taip metodiškai išvarpytos 4 mano tranšėjos, sumoje apie 29 metrus. Gerai, kad dar neaptiko kitų 2 šilauogių lysvių už keliasdešimt metrų.

Bet kada, kai prieini ir netingi. Aš pradėjau genėti žiemą, gal dar sausio mėnesį, bet jei nebūčiau laiku nugenėjęs, tai ir dabar ar net vėliau drąsiai nukarpyčiau dalį žiedų ar šakelių su žiedais. Anksčiau kerpant sutaupai dalį šilauogės jėgų, kuriuos ji dabar išleido augindama žiedus. Bet jei žiedų per daug, tai vis tiek geriau apkarpyti dabar, nei žiūrėti kaip šilauogė nepatempia per didelio derliaus. Yra šioje temoje nuotraukų ir video, kas būna, kai užmezga per daug uogų. 

Dėl beskonių uogų - nereikia skubėti skinti tik joms pamėlynavus, reikia ilgiau panokinti ant krūmų ir skonis stebuklingai pagerėja. Man irgi pernai vienos veislės pasirodė neskanios, bet palaikius ant krūmų tapo bene pačiomis skaniausiomis. Tik reikia tinklą nuo paukščių užmesti, kad būtų ramu nokinti.
Pas tave dar ne per daug žiedų, nebent ant Patrioto daugiau, bet sunku pagal foto spręsti, gal ir viskas gerai.

Chandler, antrais metais dave tik 15 uogu, neduoda nauju ugliu is po zemes, auga ir medeja labai gerai, uogos didziules, vos ne iki 3 cm.
 

Goldtraube, turi vos juntama juoduju serbentu prieskoni, del to man labai patinka, o kitu uogos panasiai vienodo skonio.
 

Nauja Reka vietoj Bluecrop pasodinau
 

Patriot, auga i ploti
 

Reka, auksciausia is visu, man labiausiai patinka
 

Toro, krumas maziausias is visu, ziedu nedaug, nebesodinciau. Nors gali buti kad mazai ziedu nes leidau 4 naujiem ugliam leist augt praeitais metais, ir siais metais jie gali daug paaugt ir kitais metais bus daug uogu....
 
daug durpiu gerai dregme islaiko todel nelaistau, praita vasara laisciau tik 2 kartus per karscius kai ilgai nelijo, manau per arti susodinau krumus, nors kolkas netrukdo.
 

Kometa žydi, dešiniau - Empress, kurios slyvos pas mane didžiausios:

Žmona sumąstė sujungti šiuos du krūmus, darysime trumpą gyvatvorę iš medlievų, kad lengviau būtų šienauti:

Iš lazdynų labiausiai lapai išsiskleidę Sirenos, beje, ji vėliausiai dulkėjo:

Iš medlievų šiuo momentu gražiausi lapai yra Martino:

Sukaliau pakeltą lysvę:

P.s.: vakar jau radau amarų ant obels. 

Sukaliau pakeltą lysvę:

P.s.: vakar jau radau amarų ant obels. 

Mano šilauogėms skruzdėlės nieko blogo nedarė. Pas mane po kiekvieną šilauogę dažnai ropinėja kelios skruzdėlytės, bet jos nieko blogo nedaro. Šalia šilauogių substrate po pušų žievėmis karštą vasarą buvo daugiau skruzdėlių atsiradę, nuėmus stambesnę žievę jų daug lakstė ir matėsi jų perų, bet paprasčiausiai porą kartų truputį atkapsčius ir nieko nenaudojant jos pačios kažkur pasitraukė, net nustebau, nes galvojau, kaip reiks kovoti.
Pas mane šilauogėse labai mėgsta gyventi maži voriukai, bet ir jie žalos nedaro, nebent kiek vaizdą sugadina, kai aplink žiedus daug voratinklių primezga.
Amarams šilauogės nepatinka, nes jų suaugę lapai jiems per kieti, tai amarai paprastai šilauoges užpuola tik vidurvasarį mažai ir atsitiktinai, graužia tik jaunus ūglius ir plačiai neišplinta. O be amarų ir skruzdėlėms šilauogėse nėra kuo maitintis. Esu matęs viename video, kad šilauogė žuvo, kai per visas jos šaknis buvo įrengtas didelis skruzdėlynas, bet čia turbūt išskirtinis atsitiktinis atvejis, paprastai skruzdėlėmis šilauogių augintojai nesiskundžia.

Abrikosų vaisinės šakelės ir turi būti tokios smailios, rusiškai jas vadina "ietimis" arba "spygliais".
Raudonskruostis ir Kaunas abu yra savidulkiai. Tai gal, Linuxx, tau reiktų pamėginti padirbti bitute, pavyzdžiui, nuskinti porą žiedelių ir pamėginti jais apdulkinti kitus žiedus ant kokios nors šakelės, kurią pasižymėti. Arba su kokiu vatos gabaliuku pamėginti apdulkinti vienus žiedus nuo kitų.
Man vis truputį mistika kaip apsidulkina abrikosai. Jie žydi, kai dar šalta ir neskraido bitės. Va dabar už kokių 200 metrų stovi 20 avilių, bet ant abrikosų nėra nė vienos bitės. Panašu, kad juos, kaip ir lazdynus, pagrinde apdulkina vėjas.

Aš net nežinau, kokia turi būti Nimfa. Vienur rašo, kad ankstyva ir derlius tik iki 2 kg nuo krūmo, o kitur - kad neankstyva ir derlius iki 4 kg. Pas mane šitas krūmelis silpnai auga, lepokas, truputį ankstyvesnis už kitus, uogytės mažos, o pagrindinis dalykas, kodėl man nepatinka, yra tai, kad jo lapai paruduoja ir nukrenta daug anksčiau nei kitų sausmedžių. Kiti stovi žali ilgai, gal iki vidurio rudens, o Nimfos lapai gal jau rugpjūčio viduryje ima byrėti. Na, dar šiemet duodu šansą Nimfai pasitaisyti, bet manau, kad niekas nepasikeis.

Kovo 26d pasodinti ir jau su ziedais, o senesni zmones uzmetinejo ar ne per anksti sodini . Pasodinta 2 wojtek, 2 zojtek, aurora ir honey bee.
 
 
 

Va kaip gelbėjo tavo dydžio abrikosą:
Tiesa, šis saugojimas video baigėsi juokingai - kažkur išvažiavo kelioms dienoms palikę apsuktą ir abrikosas iškepė saulėje.
Vietoje žvakių galima apačioje padėti kibirų su šiltu vandeniu. Dienai kibirus su vandeniu palieki šiltnamyje, o vakare šiltus pastatai po abrikosu. Vanduo yra geriausias šilumos akumuliatorius.
Keista, kad tau apšąla Kaunas. Turiu dvi versijas:
1) jis pas tave pasodintas dauboje?
2) jis pas tave ne Kaunas, o kitos veislės, kuri yra kryžmadulkė ir jis tau ne apšąla, o paprasčiausiai neapsidulkina. 
Tiesa, aš ir šilauogių niekaip nuo šalnų nesaugau, ir gyvenu šaltoje vietoje, bet irgi jos žydėdamos neapšalo dar nė karto.

Mano supratimu, gali obelyje priskiepyti kiek nori šakų. Aš vienoje didelėje obelyje įskiepijau 10 šakų, vėliau po 2 metų pernai nupjoviau likusias dideles neperskiepytas šakas ir suskiepijau dar apie 33 šakeles iš kelių skirtingų obelų (žr. foto). Dabar juk populiarios "šeimos obelys", kuriose į vieną medelį suskiepytos kelios veislės. Teoriškai medeliui gali būti sunkiau, jei į jį suskiepysi labai skirtingas, tai yra ankstyvas ir vėlyvas veisles. Dėl derėjimo, tai gali įskiepyti šakelę su žiedais ir jau šiemet sulaukti pirmų obuoliukų ant jos. 

Į savo gretas su džiaugsmu priimame visus, kas tik domisi šilauogėmis.
Nupirkai puikias veisles, nepergyvenk. O jei nori ilgiau valgyti šilauoges, tai geriausias sprendimas dar pasisodinti kitų veislių.
Bluecrop yra šilauogių klasika ir auksinis standartas, Toro yra naujesnė veislė, kuri galbūt dalinai pakeis Bluecropą versliniuose soduose. Toro uogos didesnės, jos sunoksta per trumpesnį laiką (laikoma, kad versliniame sode galima visas nuskinti per du kartus), bet Toro reiklesnė teisingam auginimui. Man jos abi reikalingos ir viena kitos nepakeičia. Paskaityk šią temą atgal ir rasi abiejų veislių nuotraukų.
 

Visos normalios obelys Lietuvoje auga įskiepytos į kažkokius poskiepius. Senos didelės obelys taip pat auga ne savo šaknimis, o įskiepytos į sėklinius (aukštaūgius) poskiepius. Todėl ir tavo motininė obelis auga įskiepyta. Poskiepis veikia medžio augumą, didumą, derėjimo pradžią, bet obuolių skonis priklauso nuo įskiepio (įskiepytos šakelės). Manau, kad tavo obuolių skonis nepasikeis, o obuolių didumas ir gerumas priklausys ne nuo poskiepio, o nuo to, kaip tu prižiūrėsi savo medį. Jei genėsi, patręši - tai obuoliai augs puikūs, jei apleisi, tai obuoliai nusmulkės.

Gal ne visi matėte kaip natūraliai auga laukinės šilauogės. Beje, pas mus augantys vaivorai yra giminingi šilauogėms. 
https://youtu.be/h0tgDlOLGf0

Bendrai labai geras straipsnis, bet yra netikslumų, smulkesnius praleisiu, kelis paminėsiu:
1) gruntinis vanduo turi būti žemiau nei 0,5 m nuo paviršiaus, o ne aukščiau kaip parašyta;
2) genėti reikia nuo 1-ų metų, o ne po 6 metų. Tokias dažnai pasitaikančias keistas kalbas apie negenėjimą galiu suprasti tik taip, kad pasodinama blogai, po to nieko neauga kelis metus ir tada gaila genėti, kai nieko neauga;
3) duobės praplėtimui siūloma atkasti tik trečdalį perimetro. Šiemet keliolikai šilauogių taip atnsujinau pilnai visu perimetru ir viskas gerai, tad nematau prasmės tokią procedūrą tempti net 3 metus;
4) 100 gramų krūmui amonio sulfato yra per daug, kituose šaltiniuose paprastai minima iki 30 g krūmui;
5) praktiškai visą žemę reikia iškasti ne tik molingoje dirvoje, bet praktiškai visur.
Beje, šiame straipsnyje teisingai pabrėžiama, kad reikalingas geras substrato purumas ir aeracija, nes kaip žiūriu šioje temoje, tai visi tik stengiasi kuo daugiau laistyti, o koks nors oras substrate niekam neįdomus. 

Sveika, Linuxx.
Dabar auginu du krūmus Northline ir dar pernai pasisodinau po vieną Martin, Mandan ir Sleyt. Northline skonis puikus, sūnus paauglys mielai ateina ir valgo, o paaugliui nieko neįsiūlytum, jei jam nebūtų skanu.   Pernai tik pasodinti jau derėjo Martin ir Sleyt. Martin uogos taip pat puikios - didelės ir skanios. Sleyt buvo pora kekių, kekės nustebino tuo, kad uogos jose kabo retai, ir uogos buvo smulkesnės. Bet benokstančios uogos kažkur dingo, gal paukščiai nulesė, mums liko tik kelios uogytės, tai kažkaip dėl jų skonio net negaliu nieko pasakyti.
Sakyčiau, kad reikia imti ne bet kokias medlievas, o būtent alksnialapes medlievas, nes yra ir kitokių medlievų porūšių, dalis kurių yra dekoratyvinės, kitos auga labai aukštos, dar kitų uogos bus valgomos, bet ne tokios geros.
Pernai rinkdamasis naujas veisles daug dėmesio skyriau, kad jos būtų žemaūgės ir stambesnėmis uogomis. Dabar manau, kad nebūtina taip griežtai ieškoti žemaūgių, nes lengvai galima jas nukirpti bet kokiame aukštyje ir jos puikiai derės. Pavyzdžiui, mano Northline pagal aprašymą auga iki 3 m, o realiai jos pas mane gal dar nepasiekė 1.5 metro, bet jau puikiai dera. Martin pagal aprašymus turėtų augti iki 3 ar 4 metrų, bet esu tikras, kad ją galima nukirpinėti norimame aukštyje ir ji puikiai jausis ir derės. Pavyzdžiui, galima palaikyti 2 m aukštį, kad būtų patogu uždėti tinklą nuo paukščių. Arba norint galima būtų apriboti nors ir 1.5 m aukščiu, nes šie augaliukai dera jau būdami pusmetrio aukščio. Todėl dabar rinkdamasis veislę pirmiausia žiūrėčiau, kad uogos būtų didesnės, o dėl aukščio galima drąsiai imti veisles, kurios užauga iki 4 m ir jas palaikyti norimame žemame aukštyje.
Beje, šios medlievos lengvai dauginasi atžalomis, todėl nusipirkite krūmelį, o vėliau, jei patiks, iš atžalų dar sau pasodinsite ar draugams padovanosite. Mano paskutinėje įdėtoje pernai pasisodintos medlievos nuotraukoje taip pat jau matosi maža atžalėlė - nuo kamieno truputį į kairę. Northline sodinau po vieną mažą pagaliuką iš P9 puodelio, o dabar viename krūmelyje yra gal 30 stiebelių, kitame - gal 20 stiebelių. Leidau krūmams pasiplėsti į plotį, bet nuo vieno krūmo šiemet 4 atžalas jau atiduosiu seseriai.
Pas mus sode dar auga kažkokia labai sena medlievų veislė, tai krūmeliai atrodo neblogai, žydi gražiai, pradėjus uogoms nokti pirmos uogos dar gana valgomos, nors mažesnės ir sausesnės, o vėliau kitos uogos tiesiog uždžiūna ir lieka nevalgomos. Todėl sodinkite geras šiuolaikines veisles, o ne bet kokią nežinomą medlievą iš kaimyno patvorio.

Mulčiuoti galima bet kokiomis turimomis augalų liekanomis, pjuvenomis, lapais, kompostu, durpėmis... 
Dėl šilauogių mulčiavimo šiaudais buvo komentaras, kad jei žemė ne smėlis, o sunkesnė, tai po šiaudais gali pradėti pelyti, turbūt blogai praeina oras. Aš šiaudais mulčiuoti nebandžiau, iš praktikos nieko pasakyti negaliu.
Nebus jokių problemų su azotu, jei mulčiuosi žole, durpėmis, kompostu. Kompostas išvis savyje turi daug azoto. Manau, kad ir pjuvenomis mulčiuojant nekils problemų su dauguma augalų. O jei nori apsidrausti, tai gali pjuvenų mulčią papildyti organinėmis medžiagomis su azotu (kompostas, žolė) arba užberti saujelę azotinių trąšų.
Pagal naujausias teorijas plika žemė degraduoja ir skursta. Todėl žemė turi būti arba apaugusi augalais, arba apmulčiuota (dirvožemio gyventojams reikia augalinių liekanų, kad jie galėtų gyventi ir neišmirtų). O kur žemė išarta ir palikta plika - ten vyksta dirvožemio erozija ir degradavimas.
Seniau buvo manoma, kad idealu, kai, pavyzdžiui, darže nėra jokių piktžolių, tik daržovės ir tarp jų plika žemė, o nuėmus derlių visi augalai iš daržo išnešami ir suariama bei paliekama plika žemė. Bet taip elgiantis kasmet vis labiau nuskurdinama žemė ir net intensyvus mineralinių trąšų naudojimas pilnai neištaisys situacijos. Šiai situacijai taisyti dabar paplito mada sėti sideratines kultūras, kai po derliaus nuėmimo pasėjami greitai augantys augalai, kurie paaugę užariami. Tai neblogas žingsnis, bet tai tik dalinis sprendimas. Nes kai sideratiniai augalai pasodinami vėlai, tai jie nespėja priaugti masės, nes augalų augimo pradžia būna lėta ir rudenį jau trumpos dienos. Todėl įsivaizduoti, kad porą ar keletą savaičių paauginus sideratinius augalus bus išspręstos visos dirvožemio problemos yra gerokai naivu. Mano supratimu yra idealu, kai niekada nėra plikos žemės, ji visada apmulčiuota ir plius kai nevykdomas gilus žemės perkasimas, kuris suardo ir sugadina dirvos struktūrą. Beje, tokį idealų būdą atitinka šilauogių auginimas - ten nieko negalima perkasinėti ir nuolat turi būti apmulčiuota.  Taip kad šilauogių augintojus galime laikyti progresyviausiais sodininkais, nepriklausomai nuo to, ar jie sąmoningai supranta, kaip teisingai elgiasi. O kitų kultūrų, pvz., lazdynų augintojams taip pat reikia perimti šią gerą praktiką - jokio perkasinėjimo, nuolatinis apmulčiavimas, geros sąlygos lazdynų mikorizei, saikingas mineralinių trąšų naudojimas.

Sveika, Linuxx.
Manau, kad mulčiuoti tiktų daug medžiagų, bet dabar dar nėra žolės, tai mulčiuoju pjuvenomis. Vėliau mulčiuoju žole. Pernai mulčiavau šviežiomis pjuvenomis, o šiemet atsivežiau senų papuvusių pjuvenų. Pernai toks ankstyvas mulčiavimas padėjo augalams, visų pirma tuo, kad sumažino garavimą nuo dirvos ir labai pagerėjo sąlygos šaknų zonoje. Pamulčiavus augalai geriau ištvėrė sausras. Mulčiuoju serbentus, šilauoges, agrastus, vyšnias, tręšnes, slyvas, mažesnius vaismedžius... Šiemet net braškes apmulčiavau tokiomis spygliuočių pjuvenomis. Pūdamas mulčius dar ir patręšia.

Mulčiuoti galima bet kokiomis turimomis augalų liekanomis, pjuvenomis, lapais, kompostu, durpėmis... 
Dėl šilauogių mulčiavimo šiaudais buvo komentaras, kad jei žemė ne smėlis, o sunkesnė, tai po šiaudais gali pradėti pelyti, turbūt blogai praeina oras. Aš šiaudais mulčiuoti nebandžiau, iš praktikos nieko pasakyti negaliu.
Nebus jokių problemų su azotu, jei mulčiuosi žole, durpėmis, kompostu. Kompostas išvis savyje turi daug azoto. Manau, kad ir pjuvenomis mulčiuojant nekils problemų su dauguma augalų. O jei nori apsidrausti, tai gali pjuvenų mulčią papildyti organinėmis medžiagomis su azotu (kompostas, žolė) arba užberti saujelę azotinių trąšų.
Pagal naujausias teorijas plika žemė degraduoja ir skursta. Todėl žemė turi būti arba apaugusi augalais, arba apmulčiuota (dirvožemio gyventojams reikia augalinių liekanų, kad jie galėtų gyventi ir neišmirtų). O kur žemė išarta ir palikta plika - ten vyksta dirvožemio erozija ir degradavimas.
Seniau buvo manoma, kad idealu, kai, pavyzdžiui, darže nėra jokių piktžolių, tik daržovės ir tarp jų plika žemė, o nuėmus derlių visi augalai iš daržo išnešami ir suariama bei paliekama plika žemė. Bet taip elgiantis kasmet vis labiau nuskurdinama žemė ir net intensyvus mineralinių trąšų naudojimas pilnai neištaisys situacijos. Šiai situacijai taisyti dabar paplito mada sėti sideratines kultūras, kai po derliaus nuėmimo pasėjami greitai augantys augalai, kurie paaugę užariami. Tai neblogas žingsnis, bet tai tik dalinis sprendimas. Nes kai sideratiniai augalai pasodinami vėlai, tai jie nespėja priaugti masės, nes augalų augimo pradžia būna lėta ir rudenį jau trumpos dienos. Todėl įsivaizduoti, kad porą ar keletą savaičių paauginus sideratinius augalus bus išspręstos visos dirvožemio problemos yra gerokai naivu. Mano supratimu yra idealu, kai niekada nėra plikos žemės, ji visada apmulčiuota ir plius kai nevykdomas gilus žemės perkasimas, kuris suardo ir sugadina dirvos struktūrą. Beje, tokį idealų būdą atitinka šilauogių auginimas - ten nieko negalima perkasinėti ir nuolat turi būti apmulčiuota.  Taip kad šilauogių augintojus galime laikyti progresyviausiais sodininkais, nepriklausomai nuo to, ar jie sąmoningai supranta, kaip teisingai elgiasi. O kitų kultūrų, pvz., lazdynų augintojams taip pat reikia perimti šią gerą praktiką - jokio perkasinėjimo, nuolatinis apmulčiavimas, geros sąlygos lazdynų mikorizei, saikingas mineralinių trąšų naudojimas.

Mulčiuoti galima bet kokiomis turimomis augalų liekanomis, pjuvenomis, lapais, kompostu, durpėmis... 
Dėl šilauogių mulčiavimo šiaudais buvo komentaras, kad jei žemė ne smėlis, o sunkesnė, tai po šiaudais gali pradėti pelyti, turbūt blogai praeina oras. Aš šiaudais mulčiuoti nebandžiau, iš praktikos nieko pasakyti negaliu.
Nebus jokių problemų su azotu, jei mulčiuosi žole, durpėmis, kompostu. Kompostas išvis savyje turi daug azoto. Manau, kad ir pjuvenomis mulčiuojant nekils problemų su dauguma augalų. O jei nori apsidrausti, tai gali pjuvenų mulčią papildyti organinėmis medžiagomis su azotu (kompostas, žolė) arba užberti saujelę azotinių trąšų.
Pagal naujausias teorijas plika žemė degraduoja ir skursta. Todėl žemė turi būti arba apaugusi augalais, arba apmulčiuota (dirvožemio gyventojams reikia augalinių liekanų, kad jie galėtų gyventi ir neišmirtų). O kur žemė išarta ir palikta plika - ten vyksta dirvožemio erozija ir degradavimas.
Seniau buvo manoma, kad idealu, kai, pavyzdžiui, darže nėra jokių piktžolių, tik daržovės ir tarp jų plika žemė, o nuėmus derlių visi augalai iš daržo išnešami ir suariama bei paliekama plika žemė. Bet taip elgiantis kasmet vis labiau nuskurdinama žemė ir net intensyvus mineralinių trąšų naudojimas pilnai neištaisys situacijos. Šiai situacijai taisyti dabar paplito mada sėti sideratines kultūras, kai po derliaus nuėmimo pasėjami greitai augantys augalai, kurie paaugę užariami. Tai neblogas žingsnis, bet tai tik dalinis sprendimas. Nes kai sideratiniai augalai pasodinami vėlai, tai jie nespėja priaugti masės, nes augalų augimo pradžia būna lėta ir rudenį jau trumpos dienos. Todėl įsivaizduoti, kad porą ar keletą savaičių paauginus sideratinius augalus bus išspręstos visos dirvožemio problemos yra gerokai naivu. Mano supratimu yra idealu, kai niekada nėra plikos žemės, ji visada apmulčiuota ir plius kai nevykdomas gilus žemės perkasimas, kuris suardo ir sugadina dirvos struktūrą. Beje, tokį idealų būdą atitinka šilauogių auginimas - ten nieko negalima perkasinėti ir nuolat turi būti apmulčiuota.  Taip kad šilauogių augintojus galime laikyti progresyviausiais sodininkais, nepriklausomai nuo to, ar jie sąmoningai supranta, kaip teisingai elgiasi. O kitų kultūrų, pvz., lazdynų augintojams taip pat reikia perimti šią gerą praktiką - jokio perkasinėjimo, nuolatinis apmulčiavimas, geros sąlygos lazdynų mikorizei, saikingas mineralinių trąšų naudojimas.

Siltnamyje perziemojusios Earliblue ir Pinklemonade  atrodo graziai, reiks persodint jau i lauka:)