vk_

Paskutinis žiemos pasispardymas. 

Va dar vienas substrato atskyrimo būdas - rąsteliais: 
Taip kad nereikia demonizuoti šilauogių - viskas su jomis paprasta ir daug kas tinka, kai laikomasi poros paprastų taisyklių. 

Na va, kai pateikei daugiau informacijos, tai ima aiškėti lapų parausvėjimo priežastis - tai ne tręšimas, o perlaistymas. Tai galima lengvai praktiškai patikrinti - ranka atkasi substrato prie krūmo, suimi saują ir suspaudi - jei vanduo lašės, tai substratas per šlapias.
Pas mane paskutiniu metu tokie orai, kad net visai nelaistant substratas per šlapias, o tu gretimame regione duodi net 60 litrų per savaitę! Labai gali būti permirkęs substratas, tikrai daug nepanaudoto perteklinio vandens turi nubėgti žemyn, o jei jis gerai nenubėga ir užsilaiko - tada dar blogiau.
Nesimato, ar pas tave apmulčiuota. Realiai šilauogės gali daug vandens išgarinti tik tada, kai yra karšta ir maža santykinė oro drėgmė. Šiemet buvo truputį karščių, bet tada ir oras buvo drėgnas, todėl poreikio lieti daug vandens nebuvo. Siūlyčiau pabandyti mažiau laistyti, o kai palyja ar nekaršta - išvis nelaistyti. Ir gerai apmulčiuoti, jei tai dar nepadaryta.

Daugelio veislių šilauogės ėmė mėlynuoti, bet net pilnai mėlynos jos dar gana rūgščios, todėl verta neskubėti skinti ir duoti panokti ant krūmų. Viena iš saldžiausių dabar yra Northland:

Kodėl nelaistau šilauogių, kurių substratas, kaip netyčia paaiškėjo, yra labai šlapias, nors nelijo apie 10 dienų? Šiemet šlapia vasara ir drėgmės daugiau nei pakanka. Nelaistau, nes pirma, to nereikia, o antra, perteklinis laistymas turi daug neigiamų pasekmių:
1)      Nuolatos per šlapiame substrate trūksta oro, todėl blogiau auga šaknys, blogiau vystosi mikorizė, blogesnės sąlygos gyventi mikroorganizmams, kurie gyvena simbiozėje su šilauogėmis ir kurie reikalingi sėkmingam jų augimui;
2)      Į gruntinius vandenis išsiplauna maistinės medžiagos;
3)      Dažniausiai laistymui naudojamas vanduo turi per didelį pH ir dėl laistymo sumažėja substrato pH;
4)      Dėl perteklinės drėgmės labiau puola grybinės ligos.
Manau, kad pagrindinės šilauogių auginimo klaidos yra šios:
1)      Per daug laistoma;
2)      Per mažai apmulčiuojama;
3)      Per mažai genima.
Pernai metus skelbiau mulčiavimo metais, šiuos metus skelbiau genėjimo metais, tai sekančius metus reiks paskelbti "šilauogių  nelaistymo metais". 
Vandens poreikio supratimui palyginkime šilauogę su... žmogumi.  Visi girdėjome, kad žmogui rekomenduojama per parą išgerti 2 litrus skysčių. Standartinis žmogus sveria, tarkime, 80 kg, žmogus yra šiltakraujis, kvėpuoja, prakaituoja, todėl jis daug drėgmės išgarina į aplinką. Vien kvėpavimas, kai įkvepiamas maždaug 20 laipsnių oras, kuris praeina per 36.6 laipsnių plaučius, išneša daug vandens garų. Skysčių perteklių žmogus lengvai pašalina po perdirbimo inkstuose. Ir turime šilauogės krūmą, kurio antžeminė dalis (požeminė dalis vandens negarina) sveria kokių 15 kilogramų. Tik 15 kilogramų, krūmas nėra šiltakraujis, todėl jis neturi padidinto garinimo, krūmas neturi inkstų ir kaip žmogus negali pašalinti skysčių pertekliaus. Krūmui reikia tik tiek vandens, kiek jis išgarina per lapus. Tai kodėl žmoguj rekomenduojami 2 litrai, o daug mažesniam ir daug mažiau skysčius garinančiam krūmeliui net 10 litrų vandens per parą?!!!  Aš manyčiau, kad normaliomis sąlygomis šilauogė per dieną vidutiniškai išgarina kokį 100 gramų vandens, o ne 10 litrų.
Manau, kad kai šilauogė pasodinta į pakankamą substrato kiekį (1 m2 ir 40 cm gylis atitinka 400 litrų substrato, toks kiekis substrato turėtų sukaupti apie 100 litrų vandens) ir gerai apmulčiuota, tai ji mūsų klimate turėtų be problemų išgyventi mėnesio trukmės sausras pavasarį ir rudenį bei poros savaičių sausras vasarą.
Pritariu nuomonei, kad optimalus substratras turi būti tik truputį drėgnas, o ne šlapias-varvantis. Turėtų būti, kad substratas gauna vandens ir jį visą sugeria  į save, o ne taip, kad užpili 10 litrų vandens, iš kurių 9 litrai prasisunkia kiaurai ir nuteka į gruntinius vandenis. Mūsų klimatas yra toks, kad krituliai viršija išgaravimą nuo paviršiaus ir todėl jau vien dėl natūralių kritulių laikas nuo laiko turime vandens perteklių, kurio substratas jau nesugebės sugerti ir jis prasisunks kiaurai. Tai kam dar bloginti situaciją ir nuolat pilti per daug vandens?  

Kodėl nelaistau šilauogių, kurių substratas, kaip netyčia paaiškėjo, yra labai šlapias, nors nelijo apie 10 dienų? Šiemet šlapia vasara ir drėgmės daugiau nei pakanka. Nelaistau, nes pirma, to nereikia, o antra, perteklinis laistymas turi daug neigiamų pasekmių:
1)      Nuolatos per šlapiame substrate trūksta oro, todėl blogiau auga šaknys, blogiau vystosi mikorizė, blogesnės sąlygos gyventi mikroorganizmams, kurie gyvena simbiozėje su šilauogėmis ir kurie reikalingi sėkmingam jų augimui;
2)      Į gruntinius vandenis išsiplauna maistinės medžiagos;
3)      Dažniausiai laistymui naudojamas vanduo turi per didelį pH ir dėl laistymo sumažėja substrato pH;
4)      Dėl perteklinės drėgmės labiau puola grybinės ligos.
Manau, kad pagrindinės šilauogių auginimo klaidos yra šios:
1)      Per daug laistoma;
2)      Per mažai apmulčiuojama;
3)      Per mažai genima.
Pernai metus skelbiau mulčiavimo metais, šiuos metus skelbiau genėjimo metais, tai sekančius metus reiks paskelbti "šilauogių  nelaistymo metais". 
Vandens poreikio supratimui palyginkime šilauogę su... žmogumi.  Visi girdėjome, kad žmogui rekomenduojama per parą išgerti 2 litrus skysčių. Standartinis žmogus sveria, tarkime, 80 kg, žmogus yra šiltakraujis, kvėpuoja, prakaituoja, todėl jis daug drėgmės išgarina į aplinką. Vien kvėpavimas, kai įkvepiamas maždaug 20 laipsnių oras, kuris praeina per 36.6 laipsnių plaučius, išneša daug vandens garų. Skysčių perteklių žmogus lengvai pašalina po perdirbimo inkstuose. Ir turime šilauogės krūmą, kurio antžeminė dalis (požeminė dalis vandens negarina) sveria kokių 15 kilogramų. Tik 15 kilogramų, krūmas nėra šiltakraujis, todėl jis neturi padidinto garinimo, krūmas neturi inkstų ir kaip žmogus negali pašalinti skysčių pertekliaus. Krūmui reikia tik tiek vandens, kiek jis išgarina per lapus. Tai kodėl žmoguj rekomenduojami 2 litrai, o daug mažesniam ir daug mažiau skysčius garinančiam krūmeliui net 10 litrų vandens per parą?!!!  Aš manyčiau, kad normaliomis sąlygomis šilauogė per dieną vidutiniškai išgarina kokį 100 gramų vandens, o ne 10 litrų.
Manau, kad kai šilauogė pasodinta į pakankamą substrato kiekį (1 m2 ir 40 cm gylis atitinka 400 litrų substrato, toks kiekis substrato turėtų sukaupti apie 100 litrų vandens) ir gerai apmulčiuota, tai ji mūsų klimate turėtų be problemų išgyventi mėnesio trukmės sausras pavasarį ir rudenį bei poros savaičių sausras vasarą.
Pritariu nuomonei, kad optimalus substratras turi būti tik truputį drėgnas, o ne šlapias-varvantis. Turėtų būti, kad substratas gauna vandens ir jį visą sugeria  į save, o ne taip, kad užpili 10 litrų vandens, iš kurių 9 litrai prasisunkia kiaurai ir nuteka į gruntinius vandenis. Mūsų klimatas yra toks, kad krituliai viršija išgaravimą nuo paviršiaus ir todėl jau vien dėl natūralių kritulių laikas nuo laiko turime vandens perteklių, kurio substratas jau nesugebės sugerti ir jis prasisunks kiaurai. Tai kam dar bloginti situaciją ir nuolat pilti per daug vandens?  

Pirmiausia ėmė nokti Rekos:

Pirmiausia ėmė nokti Rekos:

Aš irgi arti aplink tranšėjas pjaunu trimeriu, bet bent mano trimeris meta žolę į kairę, tai einu, kad tranšėja būtų iš dešinės, ir užmeta visai mažai žolės.
Manau, kad nedidelis žolės kiekis supus ir taps trąša, gaunasi kaip pamulčiavimas, bet storesnis žolės sluoksnis jau gali būti blogai, nes, pirma, gali uždengti oro priėjimą šaknims, o, antra, gali sumažinti substrato rūgštingumą. Todėl gali neskubėti rankioti žolių, bet toliau stebėk kaip auga tavo šilauogės. Aš pats seniau nurankiodavau tokias didesnes užmestas žoles, o dabar palieku. Bet pas mane mažiau užsimeta, nes pagrindinius plotus nupjaunu vejos traktoriuku su žolės surinkimu.
 

Visad geriau yra didesnė įvairovė, todėl rinkčiausi miksą, bet:
1) ar pušų žievės pakankamai smulkios ir
2) ar pas tave nėra kokių varnų ar kranklių, kurie mėgs išvartyti žieves ieškodami sliekų ar vabaliukų? Čia mano atvejis.
Smulkios pušų žievės labai tinka, net į substratą sodindami jų deda.
Dėl storio sakyčiau, kad 5 cm minimumas, 10 cm geriau, galima dėti dar daugiau. Aš kasmet pamulčiuoju, tai prieš šį sezoną užpyliau papildomą maždaug 10 cm sluoksnį, jei pilčiau daugiau - tai man pradėtų byrėti į šonus per bortelių viršų. Aš pilu lygų sluoksnį, kad lietaus vanduo susigertų, o ne šonan nutekėtų. Bet augintojai, kurie naudoja laistymo sistemas, apmulčiuoja kaupo forma.
Jei reiktų rinktis vieną iš pjuvenų ir žievių, tai turbūt pasirinkčiau pjuvenas. Bet geriau naudoti įvairų mulčią.

Visad geriau yra didesnė įvairovė, todėl rinkčiausi miksą, bet:
1) ar pušų žievės pakankamai smulkios ir
2) ar pas tave nėra kokių varnų ar kranklių, kurie mėgs išvartyti žieves ieškodami sliekų ar vabaliukų? Čia mano atvejis.
Smulkios pušų žievės labai tinka, net į substratą sodindami jų deda.
Dėl storio sakyčiau, kad 5 cm minimumas, 10 cm geriau, galima dėti dar daugiau. Aš kasmet pamulčiuoju, tai prieš šį sezoną užpyliau papildomą maždaug 10 cm sluoksnį, jei pilčiau daugiau - tai man pradėtų byrėti į šonus per bortelių viršų. Aš pilu lygų sluoksnį, kad lietaus vanduo susigertų, o ne šonan nutekėtų. Bet augintojai, kurie naudoja laistymo sistemas, apmulčiuoja kaupo forma.
Jei reiktų rinktis vieną iš pjuvenų ir žievių, tai turbūt pasirinkčiau pjuvenas. Bet geriau naudoti įvairų mulčią.

Aurora uogu dydis  ir skonis normaliai prinokusiu tikrai neblogas.

Persikrovęs Bluecrop, bet gal dar išaugins daugiau lapų:

"Beviršūnis" Toro, šakos auga tik horizontaliai, nors reguliariai nemažai išgeniu tokių palei žemę gulinčių šakų:

Toro:

Dvi Darrow:


Pernai pasodintas Bonus:

Apmulčiuota gerai, todėl iš viršaus vandens nuostoliai dėl nugaravimo maži, gruntas laidus, todėl vandens perteklius gerai nubėga. Jei augalai augtų smėlyje, tai reiktų dažnai laistyti, nes smėlyje vanduo neužsilaiko. Bet pas tave auga ne smėlyje, o durpių substrate, kuris visai gerai įgeria vandenį ir savyje išlaiko daug vandens. Todėl nereikia dažnai daug laistyti. Realiai pas tave dabar didžioji vandens dalis prasisunkia kiaurai ir nubėga į gruntinius vandenis. O tuo pačiu į gruntinius vandenis išsiplauna trąšos ir natūralios maistinės medžiagos bei mažėja substrato rūgštumas, ypač jei naudoji vandenį iš vandentiekio ar gręžinio su dideliu pH. 
Augalų vandens išgarinimas labai priklauso nuo orų sąlygų, karštą ir vėsią dieną jis gali skirtis daugiau nei 10 kartų. Net toje pačioje temperatūroje priklausomai nuo oro santykinio drėgnumo išgarinimas gali skirtis 2-3 kartus. Net karštą sausą dieną augalas gali garinti daug vandens, jei jo daug turi, bet gali priverti žioteles ir taupyti vandenį mažiau jo garindamas, jei jo daug nėra. Todėl klaida kiekvieną savaitę stabiliai duoti daug vandens nekreipiant dėmesio į orų sąlygas.
Dabar siūlyčiau mažą eksperimentą - pilnai nutraukti laistymą 3 dienoms ir pažiūrėti, kas pasikeis.

Jei pasodinta į normalų substratą ir pasodinta ne šiemet, tai yra jau spėjo išsivystyti šaknys, tai nieko ten labai negali trūkti. Nebent balansą galima suardyti per daug tręšiant kokiomis nors trąšomis. Nelabai įsivaizduoju, kad taip būtų galėjęs paveikti amonio sulfatas. Nepanašu į ligą su masiniais pažeidimais. Panašiausia į atskirus lapų pažeidimus, gal net mechaninius nuo vėjo. Siūlyčiau palaukti ir pastebėti, kas toliau bus. Spėju, kad toliau nieko nebus, tai yra šie pažeidimai toliau neplis ir šakelės augs normaliai.

Va pas mane kažkiek panaši nuotrauka:

Jei pasididinti nuotrauką, tai matysis, kad dešinėje pusėje aukščiau, kur daug žydėjo, taip pat daug uogyčių ir mažai lapų. Tas pats krūmas, bet kairėje pusėje daug lapų, o dešinėje - mažai. Akivaizdu, kad tai ne liga, o persikrovimo uogomis įtaka krūmo vystymuisi. Mano šiuo atveju problemos turbūt nėra, nes lapuota krūmo dalis pasidalins medžiagomis su nelapuota dalimi. Bet kai visas krūmas toks su daug uogyčių ir mażai lapų, tada gali baigtis blogai, aš jau pernai pasimokiau. Peržengus tam tikrą uogų/lapų santykio ribą krūmas taip ir pravargsta visą sezoną su mažai lapų, rezultate uogos būna mažos, menkavertės, prinoksta vėliau, krūmas neišaugina jokių ūglių iš žemės ir šiaip jokių didesnių naujų šakų. O po sezono atrodo susenęs ir nuvargęs.
Šiemet kelis tokius krūmus bandau atstatyti - persodinau toje pačioje vietoje blogą substratą pakeisdamas geru, nukarpiau gana nemažą senų šakų dalį, patręšiau, šiemet jie žydi saikingai, tai jau dabar matosi esminis skirtumas - krūmai atsigavę, leidžia šakeles ir atrodo visai puikiai.
Ką reikia daryti, kad taip nesigautų? Ogi normuoti žydėjimą. Aš dar žiemą nukarpiau žiedinių šakelių perteklių, o truputį aukščiau yra įdėtas video, kuriame karpo jau žydinčias šakeles. Tavo atveju taip pat dabar turbūt optimaliausia būtų nukirpti dalį uogų ar dalį šakų be lapų, truputį patręšti ir stengtis šiemet ją gerai prižiūrėti.

Kai kiti augalai per daug užmezga, tai po to jie patys pasinormuoja ir numeta dalį užuomazgų:

O šilauogės ne tokios, jos neapšąla, užmezga uogas net be apdulkinimo ir po to jų pertekliaus nenumeta. Tai yra, kiek sukrovė žiedų, kas matosi jau rudenį, tiek bus uogų kekių kitą vasarą. Todėl galima drąsiai iš anksto karpyti žiedinius pumpurus, nereikia laukti ir žiūrėti, kiek uogų užmezgė.
Tad vienas simptomas, į kurį reikia reaguoti, yra per didelis kiekis žiedinių pumpurų. O antras simptomas, į ką taip pat reikia kreipti dėmesį, bet nebūtina skubiai reaguoti, yra naujų ūglių krūmo atnaujinimui nebuvimas. Gali krūmas lyg ir normaliai derėti, bet jei kelis metus neišaugins naujų ūglių senų šakų pakeitimui, tai kažkuriuo momentu reiks sureaguoti ir paaukoti dalį derliaus vardan krūmo atsinaujinimo.

Panašu į riešutų kekę:

Ir pas mane tas pats - šiluma ir drėgmė davė rezultatą. O kadangi geri orai nusimato ir toliau, tai šilauogės klestės. Po tokio šalto pavasario reikėjo kažko tokio, kad greit išaugtų lapai ir galėtų normaliai vykti fotosintezė.
Vėliau lapai taps dar gražesni - tamsiai žali, tam jiems reikia truputį pasenti.

Labai staigiai atsigavo silauoges, lapai pasidare grazus, sodrios spalvos, o ir uogytes graziai auga  

Kažkodėl šilauoges labai mėgsta kamanės:

Atšilus orams šilauogės jau pusiau nužydėjo ir ėmė lapai augti. Ateinančios dvi savaitės šilauogėms nusimato geros. 

Kažkodėl šilauoges labai mėgsta kamanės:

Atšilus orams šilauogės jau pusiau nužydėjo ir ėmė lapai augti. Ateinančios dvi savaitės šilauogėms nusimato geros. 

Dar variantas: 

Čia obelų filostiktozė, apie ją paskaityk čia: https://www.buskumedelynas.lt/sodo-prieziura/obelu-ir-kriausiu-ligos.h