vk_

Parūgštinimui kibire vandens ištirpink du šaukštelius citrinos rūgšties ir supilk šilauogei. Patręšimui arba amonio sulfato tirpalas, arba gali daryti kaip sakei. Bet dabar eina į pabaigą laikas, kai dar galima tręšti šilauoges, nes vėliau tręšiant jos gerai augs, bet nespės sumedėti ir vėl nušals kaip tau praėjusią žiemą. Tręšti galima iki liepos pradžios, na gal truputį ilgiau, kai dabar vasaros pailgėjusios, bet vistiek vėliau nebegalima. Duobė optimali 100 x100 cm ir gylis kokie 45 cm. Pasodinus į per mažą duobę vėliau galima ratu atsargiai atkasti iki pirmųjų šaknų ir pripilti tinkamo substrato, pernai taip dariau, gali rasti nuotrauką šioje temoje pernai pavasarį įdėtą.

Šiemet visur užmegzta labai daug šilauogių uogų, nes pernai buvo labai ilga vasara, ji truko net 4.5 mėnesio vietoje įprastinių 2.5 mėnesių (kai vidutinė temperatūra viršija 15 laipsnių). Todėl grįžus normaliai vasarai kitą sezoną uogų sumažės savaime. Mažam augaliukui padėti gali tie patys dalykai - komfortiškų sąlygų sudarymas - apmulčiavimas, laistymas, patręšimas, parūgštinimas. Aš šiemet taip su mažu sausmedžiuku žaidžiu. Chandler minusas, kad krūmas išauga mažesnis ir mažesnį derlių duoda. Aš turbūt rinkčiausi iš veislių Reka, Patriot, Toro, Bluecrop, Bonus. Pas mane ir antra veislė ėmė nokti - nebūčiau pagalvojęs, kad tai bus Bluejay. Gal dėl to, kad krūmas vešlus, uogų nedaug ir jos greitai didelės užaugo: Tiesa, ukrainiečiai sako, kad pas juos dėl karščių vienu metu ėmė nokti visų veislių šilauogės. Pas mus tą patį sakė apie braškes. Tai tikėtina, kad ir su šilauogėmis pas mus gali gautis panašiai.

Pas mane lig siol visad pirmiausia prinokdavo Reka. Cia Reka, ji auga transejos gale, tai gauna daugiau saules. Siemet dar pasodinau dvi labai ankstyvas silauoges Hannah's Choice, dabar ant ju jau dideles uogos, bet dar zalios. Bet tik pasodintos jos daznai veliau noksta, tai gal kitais metais jos jau noks pirmos. Ir as turiu ir Spartan, ir Bluejay, uogos ant ju zalios. Kaip ir ant ankstyvos Duke. Ziuresiu, kokia antra veisle prades nokti. Uogos nusmulkeja, jei ju per daug uzmezga ir buna mazai lapu. Pas mane siemet taip gavosi su Hardyblue - jos krume yra trys sakos, ant kuriu vien tik uogos ir lapu beveik visai nera. Ant kitos jos sakos, kur ir uogu gana daug, bet yra ir sakeles su lapais - ten uogos didesnes. Tada vienas Northland krumas uzmezge labai per daug uogu - rezultate uogos smulkokos, lapu gana mazai, nes krumas eikvoja jegas uogoms. Uogos paskutiniu momentu pries prinokdamos dar staigiai padideja. Va kokie rezultatai siltesniuose krastuose:

Opa, netikėtai šilauogės ėmė nokti:

Ėmė medlievos nokti. Nuotraukoje šiemet pasodinta medlieva Martin ir palyginimui kekė senos vietinės medlievos uogų.

Ir as siemet dejau vermikomposto silauogems ir prileidau slieku i transejas po storu sluoksniu mulciaus.

Pas mane irgi uogos jau paaugo: Pas mane šiemet pirmą kartą žydi Duke, tai nors ji ankstyva veislė, bet žydi dar dabar, kai Rekų ir kitų ankstyvesnių veislių jau uogos paaugusios. Taip vėluoja arba dėl to, kad pirmą kartą žydi, arba žiediniai pumpurai susidarė jau pavasarį. Rudenį ant Duke aiškių žiedinių pumpurų nesimatė.

Lunacy, pastebejau, kad atsirado nauja mada silauoges, avietes, vysnias ir kitus augalus sodinti duobes dugne ir/ar sonuose uzkasant rastelius ar malkas. Siulo uzkasineti visokius papuvusius rastelius, o jei tokiu nera, tai tinka ir nepapuve. Priejo iki to, kad malku neturintiems miestieciams siulo vaziuojant i sodyba uzsukti i degaline ir nusipirkti berziniu malku rysuleli, kurias panaudoti sodinant augalus jomis apdedant duobes sonus. Tokios uzkastos malkos veikia kaip dregmes akumuliatoriai, jos igeria daug dregmes, kuria augalai is ju paima per savo saknis. O veliau jos supuna ir tampa trasa. Va vienas is tokiu video: As ir pernai, ir siemet transejos dugne pridejau daug saku, siemet idejau ir rasteliu virs 10 cm storumo. Silauoges auga puikiai, niekuo nesiskundzia. Del skiedru tai drasiai jas dek i durpes, ypac papuvusias. Skiedru gali labai daug prideti i duobes dugna, vidutiniskai pamaisyti su durpemis augalo saknu lygyje ir gali jomis storai apmulciuoti is virsaus.

Naujas Donato video:

Šiemet pavasarį atsivežiau kažkur 3,3 m3 šviežių spygliuočių pjuvenų ir maždaug pusę jų sunaudojau šilauogėms, kitą pusę - sode krūmams ir medžiams apmulčiuoti. Iki šiol pastebėjau tik teigiamą poveikį - augalai visai neblogai pergyveno sausrą, gerai auga. Šiemet mano šilauogės apmulčiuotos gal 3 ar 4 kartus storiau nei buvo pernai. Manau, kad tai labai gerai, nes po storesniu mulčiumi pastoviai drėgna, mažai svyruoja temperatūra, ten turi prisiveisti daug visokių sliekų, mikroorganizmų ir jiems perdirbant mulčią šilauogėms susidarys dar geresnės, tiesiog idealios sąlygos. Kol kas viskas atrodo labai gerai, bet reikia pergyventi visą sezoną iki kitų metų pavasarinio skleidimosi, kad būtų galima daryti pagrįstas išvadas. Dabar, kai guli storas mulčiaus sluoksnis, tai beveik nedygsta piktžolės. Anksčiau, kai paviršiuje buvo durpės, tai vėjas prinešdavo daug sėklų ir dygdavo daug piktžolių, o su storesniu mulčiaus sluoksniu situacija daug geresnė, bent kol kas. Kai mulčio viršuje buvo stambios pušų žievės, tai lįsdavo varnos, kurios vartydavo ir tampydavo tas žieves ieškodamos maisto. O dabar, užpylus smulkiomis pjuvenomis, jos beveik nebelenda. Vienoje vietoje pas mane dar liko daug žievių viršuje, tai ten varnos lenda ir dabar, jos ne tik žieves išvarto, bet ir pasiknisa giliau. Tad sekantį kartą atsivežęs pjuvenų visas šilauoges užpilsiu smulkiomis pjuvenomis iš viršaus, kad nesimatytų jokių žievių. Dėl uždengimo plėvele ar danga, tai suprantu, kad versliniu atveju ji labai sumažina priežiūros darbų apimtį, sumažina rankų darbo poreikį. Spėju, kad versliniame auginime artimiausiais metais toks dangų naudojimas labai plis auginant labai įvairius augalus. Bet sau auginant kelias ar keliasdešimt šilauogių (pas mane 44 šilauogės) nemanau, kad verta dėti tą plėvelę. Man labiausiai patinka variantas su storu mulčiaus sluoksniu, kuris kasmet papildomas. Beje, iš savo patirties galiu pasakyti, kad pigiausia (5 eurai už 1 m3), mažiausiai rankų darbo reikalauja ir visai gerai yra būtent mulčiavimas pjuvenomis. Pavyzdžiui, žievių ar spyglių mulčiavimui galima prisirinkti miške, bet tam reikia įdėti žymiai daugiau darbo nei jo reikia atsivežti pjuvenų, kurias po to lengvai kibirais išpilstai aplink šilauoges. Dėl šilauogių dauginimo. Galima bandyti, bet nėra tai paprasta. Dauginant auginiais jos greitai išleidžia lapus, bet po to dar turi praeiti daug laiko, kol jos išleidžia šaknis. Ir tame laikotarpyje, kai jau yra lapai, bet nėra šaknų, ir kuris tęsiasi virš mėnesio, joms reikia preciziškai palaikyti drėgnumą, nes kitaip gali nudžiūti lapai dėl trūkumo, supūti šaknys dėl pertekliaus, susirgti ligomis. Reikia daug rūpesčio ilgą laiką, tad jei jau pradedi tuo užsiiminėti, tada jau yra prasmė dauginti didesnį kiekį. Man tai nebuvo įdomu, nes daugindamas sugaišti pusantrų ar du metus dėl sodinuko, kai dvimetį sodinuką gali nusipirkti mažiau nei už 4 eurus. Man norėjosi skirtingų, tam tikrų veislių, greito rezultato, todėl aš susipirkau kuo didesnius sodinukus. Dabar turiu viską, ko norėjau, daugiau plėstis neplanuoju, tai dauginimas ir toliau manęs nedomina. Beje, mačiau video, kuriame bandė šaknydinti šilauogių auginius naudodami šaknijimosi stimuliatorius ir be jų, tai lygtai rezultatai buvo panašūs.

Sveikinu prisijungus prie musu forumo. Dziaugsiuosi, jei pasidalinsi savo mintimis ir patirtimi. Tos zinutes, kurias istrynei, taip pat buvo vertingos ir prapleciancios supratima.

Acidifying soil for blueberries

Kaip neatrodytų keista, bet aš mėgstu teoriją, mėgstu suprasti kaip kas kodėl vyksta. Ir šioje diskusijoje aš neneigiau teorinių dalykų, man tik trūko ir aš prašiau tos dalies, kuri teoriją sujungia su praktika. Jei kas matote abejotinų ar neaiškių dalykų - "ne tik agronomai būtų pabaksnoje pirštais į smilkinį" - tai sakykite, aptarkime, diskutuokime. Juk diskutuojant ir gimsta tiesa, ar bent jau kiekvienas pasirenka jam artimiausią variantą.

Labai gaila ir keista, kad Nadh ištrynė savo žinutes. Jei dėl to kaltas aš - elgiausi nepakankamai pagarbiai ar maloniai, tai labai atsiprašau, nieko įžeisti ar nuliūdinti nenorėjau, aš tik siekiau diskusijos.

Nadh, paskutiniai tavo atsakymai sunkiai pritaikomi praktiškai, tad geriau tiesiog papasakok apie savo įdomią praktiką auginant šilauoges bei įdėk jų nuotraukų. Kaip ten atrodo ta tavo smėlyje auginama šilauogė? Kaip ja rūpiniesi? O kaip augini kitas šilauoges? Kokių veislių šialuoges augini?

Nadh, tu labai teisus. Nezinau ne vieno zmogaus, kuris laistytu distiliuotu vandeniu ir todel, kaip tu pats teisingai pastebejai, teorinis paskaiciavimas mums nereikalingas. Dekui, kad sutinki pakonsultuoti, kaip tik sia tema kilo trys klausimai: 1) kodel elektrolitas suestu cisterna, o koncentruota rugstis - ne? Ar automobiliu akumuliatoriams skirtas elektrolitas yra tik praskiesta rugstis, ar jis dar turi kokiu nors kitu priedu? 2) kadangi esi stiprus chemijoje praktiskai, tai patark, kokiais prietaisais mes galetume nesudetingai ir gana tiksliai matuoti pH skysciuose ir zemeje (substratuose)? 3) silauogems rugstinti naudojama gryna siera. Ji is pradziu nerugstina ir pradeda rugstinti tik tada, kai ja ima perdirbineti mikroorganizmai. Gal zinai kokios vyksta chemines reakcijos siuo atveju paprasta gryna siera paverciant rugstimi?

Kai žmogus pasako "skaičiavau 2,66 ml 1000 litrų, o praktiškai prireikė 3 ml 10 l", tai po to aš ir sakau, kad tie teoriniai skaičiavimai nepatikimi ir tik klaidinantys. Ok, dabar tu paaiškinai, kodėl tie teoriniai skaičiavimai mažai ko verti, tad mūsų nuomonės dėl jų praktinio pritaikomumo sutampa. Aš žiūriu grynai iš praktinės pusės (teoriškai jūs su P.Čižu teisūs): 1) ok, vandeniui iš vieno prūdo prireikė 3 ml rūgšties "nežinia kokio tūrio vandens kibirui" (), kiek prireiks rūgšties vandeniui iš kito prūdo, lietaus vandeniui, vandeniui iš šulinio, vandeniui iš gręžinio, vandeniui iš centralizuotos tiekimo sistemos? Žinant daugiau tokios informacijos jau būtų galima daryti apibendrinimus ir orientuotis, kiek reikia dėti rūgšties. 2) čia naudojate 98% rūgštį, kuri yra labai pavojinga. Jums moksliukams gal ir nieko su ja dirbti, o normaliems žmonėms geriau būtų naudoti mažiau pavojingas medžiagas, kaip minimum vertėtų nusileisti iki elektrolito naudojimo. Kitaip tik laiko klausimas, kol kas nors kur nors apsidegins.

Nera ji labai skani, gana rugsti. As pradzioje pasisodinau dvi ir galvojau, kad pabandes plesiu. Bet pabandes nusiminiau, aprasymuose raso, kad ji sukaupia dvigubai daugiau cukru nei lietuviskos vysnios, bet pagal fakta jos nera skanesnes uz lietuviskas vysnias. Na tik tiek, kad jos abi isaugo i tokius rutulinius 2 metru aukscio krumus, nereiklios, neapsala, zydi graziai. Kokia viena galima pasisodinti del ivairoves, jei vietos yra. Tiesa, pas mane jos savasaknes, neskiepytos.

Pas mane auga du "porūšiai" veislės Patriot. Viena jau pilnai nužydėjusi: Be to, ji rudenį anksti numeta lapus. Pirkta Vitafloroje. O kiti Patriotai, pirkti Noriuuogu.lt, dabar tik žydi: Manyčiau, kad skirtingos veislės, na bet uogos vienodos - specifinės penkiakampės formos, saldžios, jų nesumaišysi su kitomis veislėmis.

Kibiras (10 l) nuo 1 m3 skiriasi 100 kartų, todėl Čižo kalbos man kelia abejonių. Sakyčiau, kad patikimiau remtis praktiko video filmuku apie rūgštinimą, kuris čia buvo įdėtas.

Rezultatas: Tiesa, taip gerai užmezgė tik Kero vyšnios, o paprastose vyšniose maždaug pusė žiedų nubyrėjo, kai kur daugiau, kai kur mažiau.

Buvo: Dabar: Įspūdingi pasikeitimai per 1 metus. O šiemet priaugti turi dar daugiau, nes dabar jau puikiai prigiję ir sustiprėję augalai. Ir dar kasmet stabiliai dera, nei jiems šalnos baisu, nei kenkėjai.

Prieš metus: Dabar: