yogop

Man tai labiau įdomu, kas čia per analitikai, ar galima jai pasitikėti. Gal čia kokie studenčiokai copy pastina straipsnius tiktai.

Turim mes hillmasteri, tik jaunesnis pora metų. Apart tepimo tai nieko jam nedarėm. O tepasi jis berods kas 50h. O patepimui tai kombainuose yra tikrai durnesnių vietų.

Šiandieninis kritimas buvo dėl to, kad kinai paskelbė išsiparduodantys savo kviečių rezervus. Ar tikrai taip bus, laikas parodys

Dk expiro sėkla 25vnt po 186eurbe pvm . Šių metų gamybos

Apie 1.30eur

Būtent, aš tai nesuprantu tų ūkių kur į klaipeda iš kėdainių už 4-6eur/t važiuoja

Manau , kad dabar, paklausa labiausiai laiko kaina. Ne gamybos sąnaudos.

Sveiki Kolegos, Reikia pagalbos, galbūt turit kontaktų, ar žinot kas galėtų apsiimti išbetonuot pamatus grūdų bokštams. Objektas Kėdainių r. Būsiu dėkingas už bet kokią informaciją.

jeigu daigas kreivas, arba koks negražus, arba auga kur į šoną, juos priskiria prie nenormalių. Labai subjektyvus reikalas, teko domėtis

Ne miestiečiai, o trečiujų šalių piliečiai. Europai mažai čia reikia. Svarbu neatiduot europietiškų rinkų kitiem.

neverta naudoti netgi šiaudų mineralizaciją skatinančius?

Įdomu kodėl achema laiko antra cechą uždaryta, jeigu taip gerai prekyba einasi?

O ES jau nuemė antidempingą azotui?

Mano manymu jau pagavo inercija, kad ir su daugiametėm pievom. Reikia atkurti, tik pagrindinis klausimas: kas bus atpirkimo ožiais. O iš esmės, DGP nėra tikrai pats geriausias variantas ekosistemai atkūrinėti (dažniausiai aptvertos piemenim, ganosi gyvuliai, mulčiuojama), taip kad nėra ten pati tinkamiausia vieta kokiom pempėm, kurapkom ar kitiem paukščiam perėti. Jeigu DGP būtų palikta nenaudojama ir bent jau nemulčiuojama iki kokios rūgpjūčio 15, tada taip manau efektas bioįvairovei padidėtų. Aišku efektyvesnės būtų paliktos medingųjų augalų juostos, kuriose turėtu gyvūnai prieglobstį, tikrai jei tarp laukų paliktume 5-6metrus pajamos tikrai nenukentėtų, o efektas tikrai būtų. Taip kad, niekas nekalba ir nediskutuoja kaip reikėtų tą "žalinimą" padidinti, o tiesiog bukai vadovaujasi kažkokias principais, kreivai išverstais teisės aktais, ambicijomis , o ne racionaliu protu.

Reikia truputį suprasti kaip dirba pramonė su dujomis. Tai visai ne taip kaip mes galvojam, ir mes naudojam dujas - kiek sunaudoji,tiek sumoki. Jie rašosi kontraktus į ateitį, pvz, tarkim per gruodį sunaudosim 30000MW/h dujų , kaina 70eur (čia kaip pavyzdys). Jie žino kokia dujų kaina, kiek kainuoja cechą laikyt, kiek reikia uždirbt - tai žino kiek tada turi nuo ūkininko nulupt. Dažnai cechai stovėdavo nuo liepos iki spalio be darbo, todėl kad nėra poreikio gaminti trąšas ir nėra poreikio pirkti kontraktus. Jei nebus dujų kontrakto - toliau cechai ir stovės. Kuo ilgiau stovės, tuo didesnė tikimybė susidurti su deficitu pavasarį. Didžiausia problema dabar yra, kad rusai nepasirašinėja trumpalaikių kontraktų. Nori pasirašyti ilgalaikes sutartis tokiomis pakilusiomis kainomis.

Pafiksavus 2kl po 250, tai normali kaina :). AA Lubys sakydavo: Atminkit visiems laikams, jei tona salietros kainuoja toną grūdų - tai labai gera kaina. Jei tona salietros kainuoja 1,5t grūdų, tai yra labai brangi salietra.

Naftai visada būdavo ir yra alternatyva

Manau, kad su fosforu išvis niekada kainos kilimas nesibaigs. Laidoje apie Lifosos trąšų fabriką mokslas šnekėjo, kad fosforas yra baigtinis išteklis kuris turėtų baigtis 30m laikotarpį.

Gal kas domėjosi trąšų kainomis? Salietra, kalio chloridas, map, dap, kompleksines? Nes vadybininkai tai įdomiai šneka, matyt jau bonusus susirinke

Prekė kiniška, taravimas lietuviškas

nu tai liuks, pirmam purškimui netinka, kaip ir minėjo kolegos prieš miltlige veikimas silpnas, o miltligė pirmaisiais augimo tarpsniais yra pavojingiausia, vėliau jau gali ji ten apačioj ir tupėt, derliui įtakos neturi. Nuo daug priklauso miltligė: tankumas, veislė, žemės dirbimas ir t.t. Vienais metais prisižaidžiau su miltlige , tai daugiau nerizikuoju.

pirmam purškimui geriau nesirinkt

Arimo padas, nueik i tema no-till ir issprestos bus problemos

2017 metais užkabinom noraginį: kuro nesusitaupė, našumas jei su vakarietišku įvarydavom ~40ha, tai su kirovieciu duok dieve 30, kadangi kiroviecas be dublių tai labai issispaude vėžios, kiti techniniai niuansai, visokie tepalu bėgimai ir t.t. Reikia palikt tokia technika istorijoj arba pomegį, bet rimtam darbui tikrai nelabai tinkamą, tik iš bėdos. Naujas mąstymas ir nauji inžineriniai proveržiai tik nulėmė apie tokias technologijas kaip strip-till, atsirado didelios galios traktorių pasiūla, GPS sistemos, elektriniai dozatoriai, įvairūs kaltiniai noragai ir t.t., kas lėmė šios technologijos populiarėjimą.

Deja, oj deja. Išbandytas savo kailiu reikalas. Po bandymo iškart antras JD 8 klases kieme atsirado Kaip ir sėjamojoj viskas turi idealiai tiksliai vykt, tai ir traktorius turi viską kuo tiksliau atlikt ir paprasčiau.