dumoju

Priimtas standartinis tankis pagal kurį perskaičiuojama į masę ur mokama už pieną 1,028 kg/l. Šis tankis perskaičiavimui tinkamas superkant 20 laipsnių temperatūros pieną, bet ne 4 laipsnių. Atšaldyto iki 4 laipsnių pieno tankis apytikriai 1,032 kg/l. Svarstyklės išsprendžia šią neteisybę.

Jūs visiškai teisi. Priėmęs tokią kainodarą kooperatyvas tapo nebeįdomus naujiems smulkiesiems žaliavos tiekėjams. Pora puslapių atgal įmestas mano grafikiukas puikiai parodo, kaip Lietuvos žaliavinio pieno rinka sureagavo į perdirbimo įmonės paleidimą bei naujos kainodaros priėmimą.

Geriau žvirblis rankoj, nei briedis girioj. Pelno skirstymo tradicijos Lietuvoje patys žinom kokios. Tikėkimės PienasLt bus tas gerasis pavyzdys.

Aplenkt Rumunai mūsų neaplenkė, skirtumas apie porą centų vis dar išlieka. Sviestas pradėjo kristi, be to Europos pieno SPOT kaina nuo rugsėjo iki dabar krito apie 8ct natūralaus pieno.

Atsiprašau ponas, bet dugną pasiekei, žemiau kristi nebeturi kur. p.s. yra čia kur funkcija, kad nerodytų nepageidaujamų asmenų komentarų?

Kiek supratau, pas jus kooperatyve kritimas nusimato apie 6ct/kg sekantį mėnesį. Kažkas baisaus ir visur kitur laukia.

Visos kainos natūralaus pieno, kitaip tariant, oficialūs eurostat'o duomenys. Kolega, nenuvertinkit taip jau labai. Savaime suprantama,kad reikia lyginti lygius dalykus.

Įdomumo dėlei sumečiau į grafiką vidutines kainas mokamas Lietuvoje, Latvijoje, Lenkijoje, taip pat vidurkius visų ES valstybių ir "atsiliekančių" ES 13 valstybių. Rugsėjo mėnesio kainos dar keisis, jos preliminarios. Šią vasarą perdirbėjai mus už nosių tikrai patampė, latviukus kažkaip labiau myli. Dėl kainos susvyravimo pas mus nuo rugpjūčio iki vasario turiu savo teoriją, kurią nelabai kolkas viešai noriu aptarti su Pienas Lt nariais privačiai reiktų pakalbėti

Turėjau šiemet pasisėjęs Hammlet su Akvilonu vienas šalia kito pasėjęs. Vėliavinis Akvilono buvo žymiai didesnis, kiti požymiai labai panašūs. Derlius galima sakyti identiškas. Lygiavertės veislės.

o kaip su skaldukais neparašei? Smarkiai viršyjo normą spėju

Galiu teigti ir užgarantuoti, kad mes tikrai išmanom ir ne vienerius metus dirbame gyvulininkystėje. Esam išbandę visokius pašarų ruošimo variantus bei priėję aukso viduriuką. Tamsta per siaurai į šitą reikalą žiūri.

Atsiradusi šienainio sukimo į rulonus technologija prieš 13 metų buvo kaip išganymas nuo varginančio darbo ruošiant pašarus žiemai. Man ši technologija patinka, o įsigijus dublį tai visai rojus gavosi. Šiandien nematau nišos tokiam daiktui apskritai, vidutinis ūkis tokio daikto tikrai nepirks, stambus ūkis ( bendrovės ir pan) tikrai neatsisakys šienainio dėjimo į tranšėjas. Aš ne vadybininkas ir ne technikos kūrėjas, negaliu mokinti ką parduoti ir ką kurti, bet esu įsitikinęs, kad šis įrenginys švelniai tariant niekam tikęs ir ateities neturi.

3000 rulonų padėti reikia minimum 1 ha su geru pagrindu paruoštos aikštelės. Jos įrengimo išlaidas manau irgi reikėtų įtraukti prie šios technologijos savikainos. Be to, paukščių ir graužikų daroma žala trigubai didesnė. Kitaip tariant, pavasariui atėjus, gali kokybiško pašaro neturėti.

Pernai kviečiukų vieną lauką turėjau, vizualiai atrodė apie 20 proc pažeistų varpų. Pardavus rado 2 proc, automatiškai pašariakas ir minus 8 eur nuo tonos

Spėčiau, kad labiau gylio nepataikė, kaip aš pernai.

Strobiko panaudojimas šiemet labai į naudą

Iš savo patirties kiek pastebėjęs, kokybė labai priklauso nuo veislės lapų žalumo bei jų būklės pieninės brandos pabaigoj, saulės kiekio minėtu laikotarpiu. Nesant aktyvios fotosintezės ir nesant kam sintetinti maitink nemaitinęs

Tupia rapsas ant sudvigubinimu

Laikinai sutrikdoma fotosintezė, susintetinta mažiau saulės. Kaip tu tą nebaisumą įvertini, kokiais vienetais?

Grįžtu prie to paties, kokia nauda išpurkšti karbamidą ir dalį b8simo derliaus apsvilinti?

nematau logikos brangaus fungicido sąskaita terliotis su keliais kg karbamido. Dalis purškiant ore išsisklaido, tai ant to lapo tik kvapas ir belieka.

Nu čia kita medalio pusė. Prie gero tręšimo turi būti ir atitinkama augalų apsauga.

Aš laikausi teorijos, kad augalai iki atšilimo suvalgė tik (arba labai mažai) nitratinę azoto dalį, o amonio dalis dėl žemos oro temperatūros liko paliesta minimaliai. Jūsų matavimai kaip tik tą puikiai ir parodo. Kur daugiau salietros gavę pas mane atrodo tikrai gražiau ir startuoti iškart su 70 veiklios buvo teisingas sprendimas.

Laukti prastesnių geresniųjų sąskaita mano galva neprtinga. Visgi potencialas pagrindinis pastaruosiuose.

Stos priešpilnis ir pilnatis. Jų metu mažiausia tikimybė kritulių. Drėgmės kolkas pakankamai, duos šilumos, manau pats laikas. Bent jau ankstyvosiose veislėse tai tikrai.