Vanagas

Man irgi butu smagu jai gauciau tai kuo daugiau o jai ne gauciau tai nors kiek ir is kur.yra duotos taisykles buvo duotas laiko tarpas visiems vienodas reikejo suktis o ne verkti po to.jau atsibodo skaityt tas nesamones.jai koks zmogus seks tema nuo pradziu tai maziausiai 100 puslapiu skundu ir keli puslapiai tik i tema.tokias temos as nedaskaityciau.yra skundu kampelis ten rinkites bendraminciai ir bendraukit.as irgi nesu cia koks turtuolis kaip ir didzioji dauguma lietuvoj ir is paskutiniuju stengiausi kad tik kuo daugiau balu surinkciau,ir nesitikejau kad konkurencija bus maza.norintiems gauti nors kiek yra modernizavimas prasom ten keliauti.yra smulkiu ukininku parama ir dar visokiu kitu budu.tad pakelkit uzpakaly ir stenkites

jei visa ūkį perrašo, tai koks čia ūkio kūrimas, čia ūkio perėmimas, ir nebėra tokio dalyko kaip jaunojo ūkininko ūkio įkūrimas......

jei visa ūkį perrašo, tai koks čia ūkio kūrimas, čia ūkio perėmimas, ir nebėra tokio dalyko kaip jaunojo ūkininko ūkio įkūrimas......

avys gali ir laukuose puikiai eriuotis ir krankliai nebaisus, tik svarbu, kad nebutu silpnas ar nesveikas eriukas, nes jei taip tai su eriuku namo keliauji . faktiskai sveikas eriukas atvestas po valandos jau per zole mama sekioja.

kadangi darbstus ir netinges visa ziema ar vasara zindyt eriuku is buteliuko, tai romanovus, nes jie po 3 ir daugiau eriukus veda, o avis tiek neismaitina. be to daug vadu, kai kas nuo lietuvos juodgalviu pradeda, nes irgi nera labai stambios avys, bet ju nemazai yra, moka papildomas ismokas lietuva. o trecias geriausias variantas, tiesiog pasiprasyti, gal kiek nusimanancio zmogaus apie avis, ir ziuret skelbimus, pirkt visas iseiles mesines misrunes avis ir daryt banda, greiciausias budas plest ja. po to kai galybes misruniu paaugins supras kokios veisles nori, ir ar isvis nori veisles.

Pasiklausius pagal jaunus ūkininkus ir kitas paraiškas, tokie vaizdai, kad avių skaičius Lietuvoj tikrai ateityje gali ir milijona dasiekt tokiais tempais . Faktiškai prognozuojantis išmokas būtų vos ne teisingiausia jas prognozuoti išvis nulines .

reiketu kazko panasaus: https://www.google.lt/search?q=trinkeliu+keltuvas&espv=2&biw=1366&bih=677&site=webhp&tbm=isch&imgil=Mgr0vWxjNXyeqM%253A%253BQtDqoyAgpP4trM%253Bhttp%25253A%25252F%25252Fwww.skelbiu.lt%25252Fskelbimai%25252Ftrinkeliu-keltuvas-18994841.html&source=iu&pf=m&fir=Mgr0vWxjNXyeqM%253A%252CQtDqoyAgpP4trM%252C_&usg=__21QLmD_YDIEma7Yz3tOjR711pvg%3D&dpr=1&ved=0CEAQyjc&ei=XvIvVYPpL4rWarixgNgD#imgrc=Mgr0vWxjNXyeqM%253A%3BQtDqoyAgpP4trM%3Bhttp%253A%252F%252Fskelbiu-img.dgn.lt%252F1_4_108936513%252Ftrinkeliu-keltuvas-108936513.jpg%3Bhttp%253A%252F%252Fwww.skelbiu.lt%252Fskelbimai%252Ftrinkeliu-keltuvas-18994841.html%3B400%3B300

Cia is filmuko  https://www.youtube.com/watch?v=CBLLyPjO6FQ
tokia kaina ir as perku  ...............................................

http://www.zemtiekimas.lt/akcijos/2934-2 kokios nuomonės apie deutz fahr ? Kiek silpnokas pagal norus, norėjau 120ag , bet gyvulininkystei ir nedaug ha turėtų būt sočiai? Anksčiau girdėjau blogus atsiliepimus apie aptarnavimą, bet lyg dabar girdėjau kad situacija gerokai pasitaisė?

Taip pat domintų ir avys, 0,8 Eur (2,76 Lt) už gyvo svorio kilogramą.
 
Keista,perpardavinėtojai daugiau moka nei kooperatyvas. Idomios kainos . Kas už tiek pardavinėt net gali ir kam tokias nesamones rašyt.

Beto gyvulininkams kilogramą perka 3,5-4,5 lito kilogramui. O  dar aviena skaitosi pati brangiausia mėsa.

 

Minimum dual comand deze butina dirbant su frontaliniu nes traktoriai su sito tipo deze turi slapiadiskes sankabas
pasirinkus sita dezes varijanta tau net nereikes svarstyti reikia tau ar nereikia slapios sankabos nes to pasirinkti neimanoma, sankabos tipas dazniausiai priklauso nuo dezes tipo, sausa  buna tik su mechanine pavaru deze. Punktas apie slapiadiske sankaba irasomas dazniausiai tam kad pasiulymas rimciau atrodytu 
vairalazde net neisivaizduoju ka cia turejai uomeny 
GTV-galios tiekimo velenas liaudiskai "darbinis" reikia tau jo ar nereikia to nepasirinksi jis visada bus. Dalykai susije su gtv kuriuos gali pasirinkti:
yra galimybe perjungti GTV pavara nuo variklio arba nuo ratu, arba jos nera,
gali pasirinkti kokiu tipu reikalingos apsukos: pirmas varijantas 1000 arba 540; antras varijantas 1000, 540E, 540
kondiske siais laikais dazniausiai butu spec uzsakymas jei noretum isimti
Oriniai stabdziai jei ruosiesi tampyti tokias priekabas jie BUTINI

Paskaitinėjau apie tas "saugias" priemones. Stacionari tvora gal ir būtų gera apsauga, bet kad įsigyt tokią tvorą reiktų man parduot visą avių bandą. Šniūrus bet kokio aukščio avys nutrauko, o ir stirnos prasineša naktį skersai aptvarą. Man patiktų dvimetrinė tinklinė tvora, bet jos išgalėčiau įsigyti nedidelį gabalą -  būtų kaip mačiau Lenkijoje taip aptvertas avis, jos praktiškai laižė gryną žemę, nu bet, taip sakant, gyvos, vilkų nesuėstos buvo. Šunys irgi patiktų - praretintų vietinių populiaciją, kuri mėgsta trumpinti kelią per lauką. Vėliavėlės su švieselėm būtų irgi gražu pačiam pasigrožėt ir kitiems parodyt. Su garsinėm patrankom prasčiau, bet, manau, visa apylinkė per laiką apsiprastų ir netgi džiaugtųsi. Uždarymas tvarte stipriai sumažina tiek mano, tiek avių gyvenimo kokybę - nebelieka laisvo judėjimo, tiek joms, tiek man, visada reikia kiekvieną mielą ir nemielą dieną grįžti po šviesai namo, nes tamsoje avis suvarinėti į tvartą, tai kaip kokioj medžioklėj. Kas dar ten buvo - piemuo? Nu nežinau kaime drąsuolio, kuris nebijotų vilkų naktį, nes tose vietose nuo seno sklando pasakojimai apie sekančius per ežerą paskui roges  vilkus, arba kaip sutikus vilkus moteriškė puolė kniūbsčia po savo kailiniais, o vilkų gauja ją apmyžo, bet nieko nedarė. Tad vilkų baimė lietuvio pasąmonėje vis dar gaji, bet, matyt, ne be pagrindo, ir nenorėčiau sulaukti tokio meto, kai sutemus į kiemą negalėsiu išeit, nebijant pamatyti žibančių vilko akių.

Kaip klausiau, man atsakė, kad ne, nes tu įsipareigoji įvykdyt verslo planą tokį, kokį suplanavai, juk gavęs paramą tada galėtum neaišku kokių nesamonių prisipirkt ir bankrutuot. Neįgyvendinus paramos, laukia sankcijos, neišmokama likusi dalis paramos, arba paprasčiausias prašymas gražinti visą išmokėtą sumą, nors tai tik ekstremaliais atvejais manau. Beto pakeitęs pirkinius po paramos gavimo tampi jau nebelygus prieš kitus prašiusius bet negavusius paramos, nes vėlgi prisipirkęs nesamonių, galbūt sukursi naudos mažiau negu būtų kitas sukūręs.
 
Deja ne, taisyklėse yra nurodyta, kad gauni 50% paramos dalies iškart paprašius išmokos , o įgyvendinus 80% visos paramos gauni likusi1 50% proc, tai vadinasi tik tas, kad reikės savom lėšom padengti tą tarpą nuo 50 iki 80 % proc, o vėliau atgausit. Žinoma, jei perkat pvz traktorių, imat per banką sutartį ir lizingą, Kuomet jau bankas sumoka pardavėjui o jūs bankui, tik jei gerai pamenu, ES parama nefinansuoja banko išlaidų, tai yra palūkanų, tad jas iš savos kišenės tektų mokėt, kasmet po 5-10k lt. (2,5-5%) maksimaliai, žinoma gali būt gerokai mažiau. Taip pat gerai nepamenu, ar banko garantą reikia pateikti teikiant paraišką, ar tiesiog prašant pirmos išmokos. Žinoma galima nurodyt , kad trūkstamas lėšas finansuosi savo lėšomis kurias turi banko sąsk, arba skolinsies, nors tai atrodo gerokai abstrakčiau.
Na ir taip , pvmą dengti gali preireikt apyvartinių lėšų, nors jei prieš periodo pabaigą perki prekę, tai labai greit ir susigražinsi, čia turint omeny, kad visi gi ir bus pvm mokėtojai.
 

jei 5,5lt tai neblogai , jei 5,5eurai, tai kosmosas . jei kas moketu 5,5euro, lietuvoj matyt bedarbiu nebeliktu

Truputėli pataisysiu, tie visi mokesčiai, kuriuos moka , tai yra pelno mokestis , kuris yra 20%. Jis taip pat išskirtomas pagal išlygas priklausomai nuo uždirbto pelno dydžio, ir šiuo atveju gali būti netgi mažesnis. Antrasis mokestis tai yra turto mokestis, jei kooperatyvas tokio turi, tačiau šis mokestis neturėtų sudaryti reikšmingos dalies kooperatyvo veikloje. Ir štai visi mokesčiai baigiasi, kuriuos minite. Taigi gaunasi , kad kooperatyvas kuo daugiau uždirba, tuo daugiau ir susimoka, argi nebūtų logiška kooperatyvui nusistatyti tarkime 10-20% pelno maržą , kas tikrai būtų pakankama ne tik veiklos sąnaudom dengti bet ir net išmokėti dividendus jei tai numatyta įstatuose? 
Jūsų minimas PVM, tai žinokite, kad PVM moka galutinis vartotojas, tai yra klientai perkantys skerdeną iš kooperatyvo, kadangi kooperatyvas yra PVM mokėtojas , jis PVM'ą susidengia iš pirkimų pardavimų ir nemoka nė cento, tik parodo savo buhalterijoje vaikštantį PVM'a kaip ir kiekviena įmonė. 
Na dar tipiška sakyti, kad kooperatyvas galėtų mokėti darbuotojų soc. draudimo mokestį, bet reiktų pripažinti , kad šį mokestį uždirba pats darbuotojas,tik tiesiog pagal įstatymus perleidžia jį mokėti kooperatyvui į valstybės biudžetą. Nes juk be darbuotojo nėra ir soc draudimo mokesčio . 
Štai ir baigiasi visi mokesčiai, tai nereiktų teigti , kad kalti mokesčiai šiuo atveju.
Žinoma veiklos pradžioje visi nori apsisaugoti nuo praradimų, todėl ima pelną kokį tik galima didesnį ir bando apsidraust nuo galimų praradimų ir kompensuoti investicijas, bet reikia tikėtis, kad veiklai įsitvirtinus supirkimo kainos pradės artėti prie pardavimų kainų. Šiaip ar taip sveikintina įsikūrus kooperatyvą .
O pratesiant Mikus idėją tarkim kooperatyvas parduoda skedeną už 7,25euro, kas yra 6eurai, skiriam 20% pelno maržą skerdimo ir išlaikymo kaštams padengti, ir gaunam realią supirkimo kainą 5eurus, bet et, tokių kainų manau dar teks palaukt. Šiuo metu mažų mažiausia kaina turėtų būti bent 4eurai(arba 2eurai gyvo svorio), nuo kurių liktų dar ir beprotiški 40% pelnui, o kaip jau efektyviai vyks kooperatyvo veikla viduje, čia jau dalininkų turėtų būti rūpestis. 

Truputėli pataisysiu, tie visi mokesčiai, kuriuos moka , tai yra pelno mokestis , kuris yra 20%. Jis taip pat išskirtomas pagal išlygas priklausomai nuo uždirbto pelno dydžio, ir šiuo atveju gali būti netgi mažesnis. Antrasis mokestis tai yra turto mokestis, jei kooperatyvas tokio turi, tačiau šis mokestis neturėtų sudaryti reikšmingos dalies kooperatyvo veikloje. Ir štai visi mokesčiai baigiasi, kuriuos minite. Taigi gaunasi , kad kooperatyvas kuo daugiau uždirba, tuo daugiau ir susimoka, argi nebūtų logiška kooperatyvui nusistatyti tarkime 10-20% pelno maržą , kas tikrai būtų pakankama ne tik veiklos sąnaudom dengti bet ir net išmokėti dividendus jei tai numatyta įstatuose? 
Jūsų minimas PVM, tai žinokite, kad PVM moka galutinis vartotojas, tai yra klientai perkantys skerdeną iš kooperatyvo, kadangi kooperatyvas yra PVM mokėtojas , jis PVM'ą susidengia iš pirkimų pardavimų ir nemoka nė cento, tik parodo savo buhalterijoje vaikštantį PVM'a kaip ir kiekviena įmonė. 
Na dar tipiška sakyti, kad kooperatyvas galėtų mokėti darbuotojų soc. draudimo mokestį, bet reiktų pripažinti , kad šį mokestį uždirba pats darbuotojas,tik tiesiog pagal įstatymus perleidžia jį mokėti kooperatyvui į valstybės biudžetą. Nes juk be darbuotojo nėra ir soc draudimo mokesčio . 
Štai ir baigiasi visi mokesčiai, tai nereiktų teigti , kad kalti mokesčiai šiuo atveju.
Žinoma veiklos pradžioje visi nori apsisaugoti nuo praradimų, todėl ima pelną kokį tik galima didesnį ir bando apsidraust nuo galimų praradimų ir kompensuoti investicijas, bet reikia tikėtis, kad veiklai įsitvirtinus supirkimo kainos pradės artėti prie pardavimų kainų. Šiaip ar taip sveikintina įsikūrus kooperatyvą .
O pratesiant Mikus idėją tarkim kooperatyvas parduoda skedeną už 7,25euro, kas yra 6eurai, skiriam 20% pelno maržą skerdimo ir išlaikymo kaštams padengti, ir gaunam realią supirkimo kainą 5eurus, bet et, tokių kainų manau dar teks palaukt. Šiuo metu mažų mažiausia kaina turėtų būti bent 4eurai(arba 2eurai gyvo svorio), nuo kurių liktų dar ir beprotiški 40% pelnui, o kaip jau efektyviai vyks kooperatyvo veikla viduje, čia jau dalininkų turėtų būti rūpestis. 

Truputėli pataisysiu, tie visi mokesčiai, kuriuos moka , tai yra pelno mokestis , kuris yra 20%. Jis taip pat išskirtomas pagal išlygas priklausomai nuo uždirbto pelno dydžio, ir šiuo atveju gali būti netgi mažesnis. Antrasis mokestis tai yra turto mokestis, jei kooperatyvas tokio turi, tačiau šis mokestis neturėtų sudaryti reikšmingos dalies kooperatyvo veikloje. Ir štai visi mokesčiai baigiasi, kuriuos minite. Taigi gaunasi , kad kooperatyvas kuo daugiau uždirba, tuo daugiau ir susimoka, argi nebūtų logiška kooperatyvui nusistatyti tarkime 10-20% pelno maržą , kas tikrai būtų pakankama ne tik veiklos sąnaudom dengti bet ir net išmokėti dividendus jei tai numatyta įstatuose? 
Jūsų minimas PVM, tai žinokite, kad PVM moka galutinis vartotojas, tai yra klientai perkantys skerdeną iš kooperatyvo, kadangi kooperatyvas yra PVM mokėtojas , jis PVM'ą susidengia iš pirkimų pardavimų ir nemoka nė cento, tik parodo savo buhalterijoje vaikštantį PVM'a kaip ir kiekviena įmonė. 
Na dar tipiška sakyti, kad kooperatyvas galėtų mokėti darbuotojų soc. draudimo mokestį, bet reiktų pripažinti , kad šį mokestį uždirba pats darbuotojas,tik tiesiog pagal įstatymus perleidžia jį mokėti kooperatyvui į valstybės biudžetą. Nes juk be darbuotojo nėra ir soc draudimo mokesčio . 
Štai ir baigiasi visi mokesčiai, tai nereiktų teigti , kad kalti mokesčiai šiuo atveju.
Žinoma veiklos pradžioje visi nori apsisaugoti nuo praradimų, todėl ima pelną kokį tik galima didesnį ir bando apsidraust nuo galimų praradimų ir kompensuoti investicijas, bet reikia tikėtis, kad veiklai įsitvirtinus supirkimo kainos pradės artėti prie pardavimų kainų. Šiaip ar taip sveikintina įsikūrus kooperatyvą .
O pratesiant Mikus idėją tarkim kooperatyvas parduoda skedeną už 7,25euro, kas yra 6eurai, skiriam 20% pelno maržą skerdimo ir išlaikymo kaštams padengti, ir gaunam realią supirkimo kainą 5eurus, bet et, tokių kainų manau dar teks palaukt. Šiuo metu mažų mažiausia kaina turėtų būti bent 4eurai(arba 2eurai gyvo svorio), nuo kurių liktų dar ir beprotiški 40% pelnui, o kaip jau efektyviai vyks kooperatyvo veikla viduje, čia jau dalininkų turėtų būti rūpestis. 

Truputėli pataisysiu, tie visi mokesčiai, kuriuos moka , tai yra pelno mokestis , kuris yra 20%. Jis taip pat išskirtomas pagal išlygas priklausomai nuo uždirbto pelno dydžio, ir šiuo atveju gali būti netgi mažesnis. Antrasis mokestis tai yra turto mokestis, jei kooperatyvas tokio turi, tačiau šis mokestis neturėtų sudaryti reikšmingos dalies kooperatyvo veikloje. Ir štai visi mokesčiai baigiasi, kuriuos minite. Taigi gaunasi , kad kooperatyvas kuo daugiau uždirba, tuo daugiau ir susimoka, argi nebūtų logiška kooperatyvui nusistatyti tarkime 10-20% pelno maržą , kas tikrai būtų pakankama ne tik veiklos sąnaudom dengti bet ir net išmokėti dividendus jei tai numatyta įstatuose? 
Jūsų minimas PVM, tai žinokite, kad PVM moka galutinis vartotojas, tai yra klientai perkantys skerdeną iš kooperatyvo, kadangi kooperatyvas yra PVM mokėtojas , jis PVM'ą susidengia iš pirkimų pardavimų ir nemoka nė cento, tik parodo savo buhalterijoje vaikštantį PVM'a kaip ir kiekviena įmonė. 
Na dar tipiška sakyti, kad kooperatyvas galėtų mokėti darbuotojų soc. draudimo mokestį, bet reiktų pripažinti , kad šį mokestį uždirba pats darbuotojas,tik tiesiog pagal įstatymus perleidžia jį mokėti kooperatyvui į valstybės biudžetą. Nes juk be darbuotojo nėra ir soc draudimo mokesčio . 
Štai ir baigiasi visi mokesčiai, tai nereiktų teigti , kad kalti mokesčiai šiuo atveju.
Žinoma veiklos pradžioje visi nori apsisaugoti nuo praradimų, todėl ima pelną kokį tik galima didesnį ir bando apsidraust nuo galimų praradimų ir kompensuoti investicijas, bet reikia tikėtis, kad veiklai įsitvirtinus supirkimo kainos pradės artėti prie pardavimų kainų. Šiaip ar taip sveikintina įsikūrus kooperatyvą .
O pratesiant Mikus idėją tarkim kooperatyvas parduoda skedeną už 7,25euro, kas yra 6eurai, skiriam 20% pelno maržą skerdimo ir išlaikymo kaštams padengti, ir gaunam realią supirkimo kainą 5eurus, bet et, tokių kainų manau dar teks palaukt. Šiuo metu mažų mažiausia kaina turėtų būti bent 4eurai(arba 2eurai gyvo svorio), nuo kurių liktų dar ir beprotiški 40% pelnui, o kaip jau efektyviai vyks kooperatyvo veikla viduje, čia jau dalininkų turėtų būti rūpestis.