Kadangi su projektais susiduriu jau šešti metai, tai pastebėjau gana įdomų, gal tik lietuviams būdingą, bruožą. Pas mus tik dalis ūkininkų perka tai, ko jam TIKRAI reikia. Dažniausiai su parama perkamai tai, ką kaimynas turi. Buvo vieni metai kai turėjom 3 ūkininkus, kurie gyvena kaimynystėj ir visi norėjo kombainų ir džiovyklų. Nėra tokio dalyko, kad susėdam kaimynai ir tariamės- vienas perka galingesnį traktorių, kitas kombainą, trečias gal džiovyklą kokią. Kaip dabar bus, kaimynas turi, o aš ne. Arba kai jaunasis ūkininkas laiko 5 karves ir jam verkiant reik pačio brangiausio (kiek tik leidžia parama) ruloninio preso su apvyniotuvu. Tokią techniką reiktų pirkti tik tada, kai tu užgarantuotas, kad ne tik sau apdirbsi, bet dar ir kaimynam už atitinkamą mokestį. Bet kokia šneka gali būti apie papildomas pajamas jei ir trys kaimynai tą patį perka. O technika stovi, bankui moki.