Arunasmix

Na, tikriausiai laikas keisti....į rimtesnę mašiną? 

prieš 48 minutes , agriman pranešimas:

turiu su horizontaliom sraigem, beda o ne maisytuvas , rulonus eda sunkiai, jei sienainis ar siaudai smulkinti rulone, tai dar buse bedos, o jei nesmulkinti, tai su sake darbuojies kaip turi but, ir dar viena beda, jei nori kad gerai sumaisytu, maisai ilgiau, tai tada per daug susmulkina pasara, o jei nori kad but pasaras stambesnis, tai trumpiau maisai, ko pasekoje neismaiso pakankamai, zodziu vargas  

seip jei rulonu nenaudosi, vien tik silosa, tai kaip ir viskas bus puse velnio, bet su rulonais tai bedike nemaza, apkrova sraigems velniska az net grandines plysineja, vijas uzlanksto, traktoriu gesina, zodziu turesi ismokt su juo elgtis

Bandykit užsidėti tokį peilį. Vienas ūkininkas jau 8 metus naudoja rulonams įpjauti prieš įmetant į maišytuvą. Vertikaliame toks rulonas susmulkinamas žymiai greičiau. Pirmiausia stenkitės įkrauti sausesnius pašarus, nes jie patękę į apąčią ne taip pertrinami. Jeigu pašarai labai sausi, nebijokite įpilti vandens(apie 500g vienam kilogramui sausų/virš 70proc.SM/ pašarų). Jeigu pašarai drėgni, kraukite po truputį. Miltus ir kitus smulkius priedus pilkite kaip galima pirmiau, o ne pabaigoje. Sraigtų vijų briaunos turi buti ne apvalios, peiliai tikrai aštrūs. Bet jeigu maišytuvas labai nusidėvėjęs, sunku kažką ir patart nemačius.

Kiekvienas turi savo nuomonę. Tai, kad horizontalių mašinų pardavimai krinta Vokietijoje, o ir visoje Europoje, manau parodo naudotojų patirtį. Kaip neteisingai sureguliuotas plūgas prastai ars, taip ir bet kuris pašarų maišytuvas neduos to rezultato, kurio norėtusi. O jis bus horizontalus ar vertikalus, ne taip jau ir svarbu. Horizontalių didžiausi minusai yra prastas darbas su rulonais (nepykit horizontalių naudotojai, bet per beveik 15 metų, nemačiau nei vieno, kuris galėtų taip "graužti" rulonus, kaip vertikalūs), didesnės eksploatacinės sąnaudos (bet mažam ūkiui gal ir nelabai pasijaus), ir, priklausomai nuo horizontalaus maišytuvo konstrukcijos, netolygus pašaro sumaišymas. Sraigtai ęsantys arčiau dugno paprasčiausiai pertrina pašarą, o ęsantys viršuje tiesiog fiziškai negali sumaišyti lengvesnės frakcijos su sunkesne ęsančia apačioje. Todėl reikia labai teisingai ir neskubant viską sukrauti. Bei reguliariai prižiūrėti sraigtų vijas ir peilius(kurių keliasdešimt). Kiti horizontalūs maišytuvai , kurie maišo sparnuotės pagalba, gali labai gerai sumaišyti, tačiau dažnai turi problemų su sausais rulonais ir ilgo pluošto pašarais. Kiekvienas gamintojas siūlo savo filosofiją, o kuri iš jų yra teisinga - parodo pats naudotojų skaičius.

On 12/16/2017 at 18:53, driucha pranešimas:

Panašu ir aš naudoju. Tokiu yra ir su dalintuvu. Aparatas tikrai neblogas 

Būtent. Nedideliems ūkiams toks aparatas sunkiai pakeičiamas. Be abejo turi būti ir tam tikra infrasktruktūra. Bent jau lygus paviršius prie siloso kaupo ar tranšėjoje. O šiaip ir ruloną persipjauti ir kukurūzą ir kitus pašarus be vargo galima pasikrauti, sumaišyti ir išdalinti. Jeigu kas nori pabandyti - kreipkitės.

prieš 13 minutes , kestoxs pranešimas:

Pvz Olandijoje dažniausiai atlieka paslauga agroservizai su savaeigiais ir visiem gerai.

Tikrai taip. Keletą žinau, kurie aptarnauja 12-15 ūkių. Sistema dirba nepriekaištingai. Keliems kaimynams Lietuvoje siūliau kooperuotis, pirkti vieną....Dalytuvus nusipirko visi.... Austrijoj vienas ūkininkas turi šienapjoves, kitas grėblius o trečias rinktuvinę priekabą. Ir visi kartu pasidaro darbus. Todėl kad skaičiuoja. Pas mus ne kartą susidūriau su situacija: kaimynas turi 6m grėblį? noriu tokio pat, tik geresnio.... Nors pievos tėra 10ha..... 
Prisegu vieno vokiečio ūkininko traktoriaus foto. DF 1956 metų. Dirba nuo gimimo, ir dar dirbs. Vienas senukas susitvarko su 85 melžiamom.... Pas mus naują Fendt pūdo fermoj.... 

Savaeigių kainos rinkoje nuo 125000 iki....gal 250000EUR. Priklausomai nuo dydžio ir komplektacijos. Bei gamintojo. Dažnai aplankome vieną ūkį Vokietijoj, kur savaeigis(15m3) dirba 180 melžiamų ūkyje. Savininkė pati šeriasi ir į lankytojų klausimą: kam tokiam ūkiui savaeigis, atsako paprastai: pasišeriu per valandą, o po to galiu ir ant sofkutės vartytis arba kitus darbus dirbti.... Kiek žmonių, tiek nuomonių...

Tiesą pasakius, Europoje ūkiai kurie turi apie 1000 melžiamų, retai dairosi į savaeigius. Per didelė rizika ir gana sudėtinga mašina. Jiems geriau paprasti prikabinami, kurie be didelių investicijų ir rizikos sugesti dirba keletą metų. Daug ūkių Danijoje ir Olandijoje nežaidžia su keliolika grupių ir perka tokius pašarų dalytuvus, kad galėtų pašerti vienu užmaišymu. 200 melžiamų karvių ūkiai labai dažnai turi 36 kubu talpos dalytuvą ir šeria vieną kartą. Nes laikas jiems - dideli pinigai. Pas mus yra tokių ūkių, kurie maišo net 11 skirtingų racionų. ir nesvarbu jiems, kad fiziškai neįmanoma gerai sumaišyti... Kai suskaičiuoji darbo laiką, kuro sąnaudas, supranti, kad skirstymas į daug grupių jokio ekonominio efekto neduoda. Netgi jeigu šėrikui mokamas minimumas....

Pridedu Vokietijos rinkos analizę pagal dalytuvų tipus. Kadangi ir Vokietijoje ūkiai stambėja, savaeigių pardavimai krinta. Gamintojai džiaugiasi Rytų Europos paklausa savaeigiams, bet Vakarų Europoje visai kita tendencija. Nors pieno kaina yra labai svarbu, savikaina yra svarbiau. Ir čia daugelis nori paprastesnių sprendimo būdų.

Prieš 7 valandų, kestoxs pranešimas:

Kurtu Ričardai dėsi tokį? Dviem savaitėm užmaišyto pašaro užteks:-D

O gal jis su vienu užmaišymu keletą ūkių apvažiuos ir pašers ...

Šiaip optimali dalytuvo talpa(su žvilgsniu į ateitį) skaičiuojama pagal didžiausią turimą grupę ir šėrimų skaičių. Dar reikia žinoti vidutinį SM skaičių, rulonų dydį(jeigu jie yra), preso modelį, traktoriaus galią darbiniam velenui, krautuvo kėlimo galią bei aukštį, tvarto išmatavimus....ir dar apie 15-20 parametrų...

Prieš 9 valandų, ricardaas pranešimas:

Koks yra maksimalus aukštis rinkoje pačio aukščiausio pašarų dalytuvo ?

45 - 46 kub, 3 sraigtų prikabinamų bendras aukštis būna apie 3,65-3,75m. 

Be abejo, maišant įvairius pašaro komponentus galima žymiai geriau kontroliuoti tiek pieno gamybą, tiek ir gyvulių sveikatą. Daugelio nuomonė yra būtent tokia. Ir ji yra teisinga.
Tačiau taip pat yra tikrai nemažai ūkininkų pasaulyje, kurie nenori maišyti. O kartais ir negali. Bent jau taip jie galvoja. Todėl yra gaminama įvairi įranga pašarų paėmimui ir išdalinimui, kuri, nors ir nėra labai populiari, bet  vistiek turi savo klientą.

Teisingas pašaro paėmimas yra nemažiau svarbus nei sumaišymas. Neteisingai paimant pašarus iš kaupo/tranšėjos galima prarasti iki 50 procentų energetinės pašaro vertės, “įjungti” antrinę fermentaciją bei prikelti iš miego visokius grybelius ir pelėsius.
Dirbant su paprastu hidrauliniu “atkandėju” reikia labai kontroliuoti peilių aštrumą ir patį procesą. Jeigu peiliai nepakankamai aštrūs, kaušas ne kanda o gnybia, todėl apatiniai pirštai pakelia siloso sluoksnį ir įleidžia oro žymiai giliau, nei nuimamas sluoksnis per dieną.
Viename ūkyje Lietuvoje, kuriame šiek tiek "nepavyko" paruošti gerą kukurūzų silosą, atlikome paprastą eksperimentą. Atpjovėme keletą kukurūzo siloso blokų ir palikome horizontalų “laiptelį” tarp jų, ant kurio liko biraus siloso. Po 24 valandų pasirodė įvairių spalvų pelėsis… Siloso pjoviklis buvo vienintelis įrankis išsaugoti 
Dirbant su siloso pjovikliais yra žymiai paprasčiau išsaugoti energetinę pašaro vertę, eliminuoti antrinę fermentaciją bei išvengti mikotoksinų.

O gal geriau ne draskyti o tinkamai atpjauti?

Jeigu nenorit maišyti, galima šerti ir taip... 

Šiaudų skleidimo turbina gali būti montuojama su daugeliu BVL pašarų maišytuvų modelių. Pirmiausia reikia žinoti koks maišytuvo dydis reikalingas, tada galima kalbėti ir apie kainas. O tam, kad parinkti optimalų variantą, reikia daug informacijos: didžiausios galvijų grupės dydis, tvartų išmatavimai, pašarų ruošimo būdai (rulonai, tranšėjos..) ir mašinos, ir t.t. Geriausia yra apsilankyti ūkyje ir viską apžiūrėjus, aptarti galimus variantus.

Gal sudomintų toks universalus variantas? Ir pašarui sumaišyti ir pakreikti.

On 2017-10-13 at 22:45, kestoxs pranešimas:

Sv 44+PVM.

kitas klausimas ką duoda šitos sklenes?

Kadangi smulkinimas pagrinde vyksta apatiniame maišytuvo trečdalyje, šie priešpeiliai naudojami norint greičiau ir efektyviau susmulkinti pašarą. Kraunant rulonus jie turėtų būti ištraukti(sumažinam apkrovą darbiniam velenui). Kai rulonas išdraskomas viršutinių peilių, ir norime greičiau susmulkinti, priešpeilius reikia sukišti atgal. Prieš dalinant pašarus juos vėl reikia ištraukti. Tuomet žymiai tolygiau pašaras išdalinamas.

Jeigu domina daugiau "subtilybių" - atsiųskit kontaktus. Važinėdamas po Lietuvą užsuksiu.

V MIX Agilo plotis 1950mm su iškrovimo durimis(vienomis arba dviem). Plotis su iškrovimo transporteriu - 1860mm.

Kaip minėjau aukštį galima koreguoti įvairiais būdais. Kaina priklauso labiau nuo iškrovimo konfigūracijos, nei nuo talpos. Galutiniam suderinimui siūlyčiau pasimatyti pas jus ūkyje ir aptarti galimus variantus bei paskaičiuoti ekonominius dalykus. O vėliau patys nuspręsit ką rinktis.

Jeigu būtų įdomu pabendrauti, parašykit arba paskambinkit 867572733.

On 3/17/2017 at 15:15, Mariukas8630 said:

koks dalintuvo sio aukstis?

1925mm/3,5 kub.m talpos arba 2275mm/5 kub.m talpos. Aukštį dar galima koreguoti.

7 minutes ago, Robke said:

Jaučiai rišti, take traktorius telpa, girdyklos į gyvulių pusę atsuktos. Su išvyniotuvu arba rulonų atkandėju būtų pats tas sukiotis, tai ir liksim kolkas prie šito varianto. Na gal dar kas pasiūlys įdomiau.

Gal toks mažylis tiktų. 5 kubai talpos.Ruloną sugraužia be problemų, Primaišyt dar galima visokios velniavos. Keliamoji galia iki 2t. Kaina apie 11000,

50 minutes ago, Juodas said:

Sveiki, kokios talpos dalytuvą-maišytuvą reikėtų rinktis norint išdalinti + - 2000kg pasaro vienu užsikrovimu? ir dar klausimas: su kokios talpos dalytuvu galėtų dirbti mtz 80 be didesnių sunkumų?

Reikėtų žinoti atsakymus į keletą klausimų.

Pašarai(šienainis) rulonuose ar tranšėjose(kaupuose)? Kiek gyvulių didžiausioje grupėje? Koks racionas vienai karvei?

On 1/20/2017 at 18:11, adblue said:

sveiki ,,, kas gali but dalytuvui kad imetus 3rulonus nukerta apsaugini varžta ir taip dažnai arba vidury maišymo... dalytuvui 7m peiliai šio sezono nenuluže viskas savo vietose... kam yra taip buve?

Koks dalytuvo modelis ir talpa? Koks sraigtų vijų storis?

kaip manot kokie rulonai geresni ar šlapesni ar sausesni.Pagal mano pastebėjimus karvės daugiau suėda šlapesnio ir duoda daugiau pieno,kaip manot jūs?

Ar pašarus maišote ar duodate atskirai?

Ką tik iš savaitinės kelionės po Lenkiją. Vidutinė statistinė kaina šiek tiek krito, bet bendrai išlieka gana stabili. Supirkimo kainos skirtingos ir regionuose. Teko bendrauti su keliolika ūkininkų, pasak kurių, jų gaunamos kainos vidurkis yra apie 0,21EUR. Todėl nenuostabu, kad lenkai kelis šimtus tonų įsiveža iš Lietuvos, kur gali nupirkti keliais centais pigiau. Bent vakar, grįžtant į Lietuvą, sutikau 6 ar 7 pienvežius. Žolės Lenkijoje tikrai mažai, kai kur bandyta pjauti atolą, bet labai jau skystos pradalgės. Tačiau kukurūzai šiais metais tai tikrai geresni nei pernai. Jeigu orai smarkiai nepasikeis, ir toliau mūsų ūkininkai galės sėkmingai pardavinėti pašarus kaimynams. O jų jiems reikia ištisus metus, nes labai mažai karvių laukuose.

Norėčiau ir aš įkišti savo trigrašį...Tiesiog prisikaupė įvairios informacijos ir leptelėsiu savo nuomonę, kurios tikrai niekam neperšu.

Be abejo, situacija atrodo visiškai absurdiška: smulkus ūkininkas turi parduoti pora kibirų pieno, kad galėtų nusipirkti puodelį kavos ar mineralinio butelį degalinėje. Tačiau viską diktuoja rinka ir čia nieko nepadarysi. Jeigu kavai ir mineraliniam vandeniui yra didesnis poreikis, nei pienui, tai jų kainos ir bus aukštesnės. O ir bendra situacija gana kritinė visame pasaulyje. Nors gyventojų skaičius pasaulyje auga, pieno suvartojimas - ne. Tačiau pačio pieno gamyba auga kaip ant mielių. Ypač Vakarų Europoje. Nors problemų ūkininkai ten turi nemažiau nei mūsiškiai, o kartais net daugiau.

Šių metų sausio mėnesį, vienas Vokietijos(Žemutinės Saksonijos regionas) ūkininkas stebėjosi, kaip Lietuvoje jo kolega gali išgyventi gaudamas 0,15EUR. Jis, tuo metu gamindamas apie 2t per dieną gaudavo apie 0,25EUR ir skundėsi, kad artėja prie savikainos, kuri jo paskaičiavimu yra apie 0,24EUR. Gegužės pabaigoje jo gaunama kaina nukrito iki 0,20 EUR ir jis tiesiog pardavė karves olandui, o turimus 120ha išnuomojo. Jis buvo 5 kartos ūkininkas. Tokia situacija kai kuriuose Vokietijos regionuose jau beveik standartas.

Lietuvių ūkininkai žymiai turtingesni nei Danijos. Sakysit juokauji. Tačiau pagal paskutinius duomenis, vidutinis Danijos pieno gamintojas turi apie 1,8mln.EUR paskolų, o tai 12000 EUR kiekvienai Danijoje esančiai karvei!!! Nei vienas bankas nebefinansuoja projektų, susijusių su žemės ūkiu. Pagal oficialią statistiką vidutinė pieno gamybos savikaina - 0,31 EUR!!! Ūkininkams šiuo metu mokama 0,24-0,29 EUR. Ūkių bankrotai Danijoje jau tapo kasdienybe.

Ir šis ūkininkų problemų garvežys tempia paskui save visą eilę vagonų: mašinų, įrangos, pašarų, priedų ir visokios kitokios velniavos, reikalingos pieno ūkiams gamintojai, trumpina darbo savaitę, "optimizuoja" gamybą. O kur dar transportas, socialinės problemos ir tt.

Taigi, kai žinai, kad kažkam yra blogiau, galbūt " lengviau ant dūšios".

Grįžkime į savo ašarų pakalnę.

Nei perdirbėjų, nei prekybos centrų savininkų, pokalbiais su premjeru, ar juo labiau su žū ministre nesugraudinsi. Kaip ir paverkšlenimais dėl kainų. Taip pat manau, kad ir boikotai bei susivienijimai irgi nelabai padės.

Ūkininkavimas kaip pieno perdirbimas tėra viena iš verslo šakų. Ir kiekvienas nori antklodę užsitempti ant savęs. Valdžia bando apeliuoti į perdirbėjų sąžinę ir patriotiškus jausmus, tačiau tai tikrai nesuveiks. Jiems reikia uždirbti. Ir jie žino kaip tą padaryti negaišdami laiko važinėjant po kaimus ir surinkinėjant po pustonį pieno. Daugelis kalba, kad nepatriotiški perdirbėjai veža pieną iš Estijos ir Latvijos, kai galėtų daugiau mokėti mūsiškiams. Sakyčiau informacija nelabai tiksli. Iš Latvijos tikriausiai ir atsiveža žaliavinio pieno, tačiau iš Estijos tikriausiai...veža nenugriebto pieno miltus. Kiek suprantu situaciją, mūsų perdirbėjai perka pieną iš Estijos ūkininkų ir perdirba pačioje Estijoje? Nes kitaip sunku paaiškinti praėjusiais metais 37 kartais(nuo 1000 iki 37000t) išaugusį nenugriebto pieno miltų importą. 36500 tonų vien iš Estijos. Bet kas įdomiausia - eksportuota buvo tik...96 tonos. Sprendžiant iš bendros statistikos, sėkmingiausiai Lietuva eksportuoja sūrius. Eksportas augo, importas išliko tame pačiame lygyje. Išvada peršasi paprasta - lietuviškas pienas buvo naudojamas sūriams gaminti (reikalinga tikrai aukšta kokybė), o geriamas pienas parduotuvėse...hmm. Šiais metais įdomybės tęsiasi su sviestu. Bent 2,5 karto daugiau (apie1000t) sviesto buvo importuota per pirmus 2 mėnesius. Ir manau tai tęsis. O kodėl gi ne. Sviesto didmeninė kaina krenta, intervenciniai sandėliai Europoje užkimšti. Beje, tokį pat kiekį sviesto Lietuvos įmonės eksportavo KOVO mėnesį. Va tai įdomu - lietuvišką ar importuotą? Bet kuriuo atveju jie daro puikų biznį sau, ir patriotizmas čia "nė prie ko". Jeigu tik kai kurie mūsų ūkininkai ir susivienys, verslininkai visada ras galimybę išgyventi. Bet rimtas susivienijimas tikrai galėtų paspausti. Gaila, kad dingo judėjimas "Pirk prekę lietuvišką". Gal tai padėtų? Australams berods padeda. Neseniai prasidėjusi akcija "Pirk vietinį pieną" stipriai išaugino vietinių gamintojų pieno pardavimus bei pakėlė kainą ūkininkams. Tačiau akcijoje reklamuojami tik tie perdirbėjai, kurie gali garantuoti(nežinau kaip), kad butelyje parduotuvėje yra vietinio ūkininko pagamintas pienas.

 Mūsų "melagė" statistika rodo, kad pasigaminame apie 30 proc. daugiau pieno negu suvartojame. Tuo pat metu, ta pati statistika sako, kad 95 procentai visų pieno ūkių yra labai smulkūs ir jie pagamina...tik 30 proc viso pieno. Labai jau tie skaičiai sutampa. Kad ir kaip sunku būtų, tenka konstatuoti, kad bent pusė visų smulkiųjų ūkių turės palikti šią ašarų pakalnę. Daugelis vakarų analitikų tą ir prognozuoja visoms Europos šalims.

Vienintelio vaisto nuo šio galvos skausmo tikrai nėra.

Galbūt keletas standartinių verslo vitaminų(nors tikrai ne visoms situacijoms jie subalansuoti): Totalinė išlaidų kontrolė(nuo užgesinamo traktoriaus variklio išlipant iki kiekvieną dieną nuvažiuojamo atstumo matavimo) . Išskirtinumas(Galbūt ekologija? Ekologinio pieno kainos tik kyla). Gamybos kąštų mažinimas. Efektyvumo didinimas(kontroliuoti racionus, maišyti pašarus, pagaliau pjauti žolę tada, kada reikia). Kooperacija perkant ir naudojant techniką, pašarus, sėklas, trąšas (čia sunkiai tikėtinas dalykas Lietuvoje, bet įmanomas). Patikėkit, kiekviename ūkyje galima rasti tikrai nemažai galimybių įsisavinti šiuos vitaminus. Bet užgerti juos reikia noru. Jeigu jo nėra...Skaičiai niekada nemeluoja, jeigu skaičiuojate patys.

Galų gale, jeigu nepavyksta sudurti galo su galu, tereikia paklausti veidrodžio - kurių galų man visa tai? Galbūt tiems, kurie gyvena be ES projektų bus lengviau apsispręsti. Kitiems gi bus sunkiau.

Pripliurpiau krūvą ir lengviau pasidarė Visiems geros vasaros.

Jeigu neklystu ir teisingai atsimenu...

Pavaros siurblys - radiatorius - rezervuaras-hidraulinis siurblys - rezervuaras. Berods tokia seka. Ten yra solenoidas, kuris atjungia hidraulinį siurblį(turėtų šviesti įspėjančioji lemputė). Labai dažnai tai nutinka dėl tepalo paėmimo filtro. Taip pat turėtų kaisti tepalas. Be to gali būti problemų su stabdžiais...

Jeigu šienainis yra nesmulkintas, geriausiu atveju į BvL V-MIX 8 pašarų dalytuvą įdėsite porą rulonų.

Rulonų kiekis pašarų dalytuve priklauso nuo daugelio faktorių. Žolės aukštis pjovimo metu(vieni pjauna "alaus butelio" aukščio, kiti kartais suvynioja ir "metrinę" žolę), vytinimo trukmė(pirmos ir paskutinės žolės pašarai visada stipriai skiriasi) , rulonų suspaudimo laipsnio, rulonų diametro, ruloninio preso peilių skaičiaus ir be abejo, pašarų dalytuvo konstrukcijos(talpos dydis, priekinių ir galinių talpos sienelių pasvirimo kampas, sraigtų forma, dydis bei jų vijų pasvirimo kampai, atstumai tarp sraigto ir talpos sienelių, apsauginių žiedų konstrukcija ir t.t.) .

BvL gamina pašarų dalytuvus, kuriuos pritaiko pagal turimus pašarus, tvartus, traktorius, turimą infrastruktūrą.

Geriausias būdas įsitikinti kokios talpos pašarų dalytuvo jums reikia - tiesiog išbandyti jį savo ūkyje. Kiek žinau SV Technika šiuo metu turi V-MIX10 demonstracinį pašarų dalytuvą, kurį pabandę, galėtumėte nuspręsti kokios tiksliai talpos jums reikia. O jeigu turėtumėte galimybę palyginti su kitų gamintojų modeliais, būtų iš viso puiku.

Šią mašiną perkate ilgiems metams, todėl reikia gerai apgalvoti.

Jeigu norėtumėte nemokamos konsultacijos jūsų ūkyje - skambinkite 8 675 72733 arba rašykite.

arba kitaip tariant, aruno mixeri perki = rezultatas

Jūs visiškai teisus, gerbiamasis...

O jei rimtai, tai visi dalykai yra panašūs. Ir su Zaporožiečiu galima važiuoti. Klausimas tik - ar labai toli ir ar patogiai?

Šiuo atveju nėra svarbu kuo gerb. Tauteb maišys. Svarbiausia, kad maišytų. Manau visi puikiai supranta, kad tik maišant pašarą gali kontroliuoti galutinį rezultatą. O pabandyti tokią technologiją šiais laikais, dažniausiai nedaug ir tekainuoja. Juk visi pardavėjai pasiruošę atvežti į kiemą