Priestatas prie tvarto

[Drožyba]

Atsiprasau jog grubei,bet kaskas tokio manau tiktu,galima vietoi lango vartus dar vienus ideti.Jai ka galiu ir pakoregoti

[ricardaas]

Dėkui už vizualizaciją. Gal netyčia turi kokią fotkę ar brėžinuką kaip tie balkiai ir gegnės jungiami su senu stogu kai pastatai jungiami būtent tokiu būdu 90 laipsnių kampu

[Drožyba]

Tau tik paco stogo konstruktivo brezinuka primesti,ar visa brezini padaryti reikia.Foto neturesiu zinok perinstaliavo kompjuteri ir kaip nebutu gaila labai daug foto ir info dingo.

[ricardaas]

Gaila kad foto nėra.Gerai būtų brėžinukas kur patys pastatų stogai jungiasi.Kaip sakai stogo konstruktyvas.

[Biesas]

Gaila kad foto nėra.Gerai būtų brėžinukas kur patys pastatų stogai jungiasi.Kaip sakai stogo konstruktyvas.

Atleiskit, įsiterpsiu.

Vienu atveju, kai gegnių konstrukcija ( patys pagaliai ) yra suneriami ant naujo pastato, šį atvejį sunkoka nupasakoti. Bet lengviau būtų elgtis taip:

nusiardai senojo satinioi stogo dangą, grebėstus, gulekšnius ( makaronus ) iki pačių gegnių. Stogo dangą ardykis pagal menamas naujojo stogo suvedimo linijas ant senojo. ( Naujasis stogas guls ant senojo "trikampiu" siaurėdamas iki kraigo. Tad ir tvirtiniesi naujas gegnes ( pasidaręs ne A raidę o trikampį ( čia kiekviena gegnių pora bus mažesnė už prieš tai buvusią. ) Ir čia jau žingsnio stipriai nepaisai. dediesi tas gegnes. Jos montuojamos taip:

Paskutinė gegnių pora esanti arčiausiai tos vietos kur, susijungia 90 laipsnių kampu naujos sienos su senuoju statiniu, Tą gegnių porą stataisi pagal gulščiuką. Susitvirtini, kad nejūdėtų. Ir tempiesi šniūrą per visas jau pastatytų gegnių viršūnes. Taip ir nuvedi šniūrą ant senojo stogo. Ta vieta ir bus naujojo stogo kraigo sutapimo su senuoju stogu vieta.

Čia painu nuaiškinti.

Gal kolega Drožyba nuotrauką kokią ras.

O

[nierkac]

Gaila kad foto nėra.Gerai būtų brėžinukas kur patys pastatų stogai jungiasi.Kaip sakai stogo konstruktyvas.

Atleiskit, įsiterpsiu.

Vienu atveju, kai gegnių konstrukcija ( patys pagaliai ) yra suneriami ant naujo pastato, šį atvejį sunkoka nupasakoti. Bet lengviau būtų elgtis taip:

nusiardai senojo satinioi stogo dangą, grebėstus, gulekšnius ( makaronus ) iki pačių gegnių. Stogo dangą ardykis pagal menamas naujojo stogo suvedimo linijas ant senojo. ( Naujasis stogas guls ant senojo "trikampiu" siaurėdamas iki kraigo. Tad ir tvirtiniesi naujas gegnes ( pasidaręs ne A raidę o trikampį ( čia kiekviena gegnių pora bus mažesnė už prieš tai buvusią. ) Ir čia jau žingsnio stipriai nepaisai. dediesi tas gegnes. Jos montuojamos taip:

Paskutinė gegnių pora esanti arčiausiai tos vietos kur, susijungia 90 laipsnių kampu naujos sienos su senuoju statiniu, Tą gegnių porą stataisi pagal gulščiuką. Susitvirtini, kad nejūdėtų. Ir tempiesi šniūrą per visas jau pastatytų gegnių viršūnes. Taip ir nuvedi šniūrą ant senojo stogo. Ta vieta ir bus naujojo stogo kraigo sutapimo su senuoju stogu vieta.

Čia painu nuaiškinti.

Gal kolega Drožyba nuotrauką kokią ras.

O

taip nieko jam nebus aisku jam gausis 2ilajos...lengviau jam but pasidaryt per pastato vidury trambalki,mes taip statybininkai vadinam lengviausia but paskui gegnes susidet

[Biesas]

https://www.youtube.com/watch?v=h6uTG_ravao bendram suvokimui

Šis skaičiavimams http://www.blocklayer.com/roof/gableeng.aspx

[Drožyba]

Biesai kai prie kraigo kazilas jungiasi is sono ,naudojama daugiausia pastatam kuriu slaitas status .Tvirciau ir patikimiau deti kazila ant kraigo balkio ir salia vienas kito ,sujungiant verstu ar vinimis skonio reikalas .Kraigo balkis dedamas pagrindinai ne del tvirtumo o del to jog paprasciau sudeti lygiai kazilus ir nereikia daryti kazilam atramu.Beto gali kazilus ir vienas sudeti ,tai ira pradzioi susidedi is vienos puses ,o poto is kitos ir sutvirtini virsuje .beso siulamam variantui kai dedami kazilai trikampio formos tai trikampio apatine dalis tame paveikslelije naudojama kaip statinio sija ,kad neverstu sienu .O kazilu stiprumui dedama stiga kuria galima kelti beveik iki kraigo.Nes pagrindinis kruvis stogo ira statinio vainikui .Todel virsutine stogo dalis beveik jokio kruvio nenesa,stai kelis brezinukus idedau gal susigaudisi ,jai ne klausk paaiskinsiu.

P,S KASKO BREZINUKAI MAZI GAVOSI,PASPAUSKITANT JU PADIDES

[Biesas]

[attachment=0]kazilas.png[/attachment][attachment=1]karkasas 12.png[/attachment][attachment=2]karkasas 1.png[/attachment]Biesai kai prie kraigo kazilas jungiasi is sono ,naudojama daugiausia pastatam kuriu slaitas status .Tvirciau ir patikimiau deti kazila ant kraigo balkio ir salia vienas kito ,sujungiant verstu ar vinimis skonio reikalas .Kraigo balkis dedamas pagrindinai ne del tvirtumo o del to jog paprasciau sudeti lygiai kazilus ir nereikia daryti kazilam atramu.Beto gali kazilus ir vienas sudeti ,tai ira pradzioi susidedi is vienos puses ,o poto is kitos ir sutvirtini virsuje .beso siulamam variantui kai dedami kazilai trikampio formos tai trikampio apatine dalis tame paveikslelije naudojama kaip statinio sija ,kad neverstu sienu .O kazilu stiprumui dedama stiga kuria galima kelti beveik iki kraigo.Nes pagrindinis kruvis stogo ira statinio vainikui .Todel virsutine stogo dalis beveik jokio kruvio nenesa,stai kelis brezinukus idedau gal susigaudisi ,jai ne klausk paaiskinsiu.

P,S KASKO BREZINUKAI MAZI GAVOSI,PASPAUSKITANT JU PADIDES

Sveiki,

Ačiū už pastebėjimus.

Tu ( Drožyba ) nes tikriausiai kalbi apie mano nuorodą. Apie tą, kurioje diedukas kalba. Toks jungimas gegenių per balkį naudojamas tiek stačiašlaičiams tiek įprastiems stogams. Nes laikomasi nuomonės, kad tai tvirtesnis gegnių sutvirtinimas. Bet ši "technologija" labiau naudojama JAV, tekę matyti prancūzijoje. Gal vokiečių kai kurios žemės tai naudoja. Bet aš norėjau Ričardui patį principą konstrukcinį pateikti. O ne konkretų siūlymą. Nes šiuo atveju reikia turėti nemenkus įgūdžius norint teisingai suręsti sutapdintus stogus. Nes ir "senuko" filmuke matosi kad ties murlotu, įlajų vietų aukščiai nesutampa. Ten jau "sackių" bus norint pirmąją ilajos skardą ant plokštumų padėti.

O dabar apie tavo siūlymus.

Ideliausias atvejis gegnių ( tu jas tikriausiai kazilais vadini ) sujungimas kraige ( kraigas/šelmuo - stogo aukščiausia vieta, tu kraigu vadini balkį ) yra jas supjaunat atitinkamu kampu ir suleidžiant viena su kita. sujungimo vieta fisuojama montažo plokštelėmis. Kadangi namuose niekas preso neturi, sukalamos spec. rifliuotomis vinimis. Apie 3,5x48 mm

Tokiu būdu gegnė geriausiai priima ir nukreipia jėgos vektorius. Kitokie gegnių sujungimai kraige galimi tik labai ir labai mažų apkrovų stogams.

Dėl jungimo sraigtiniu strypu su veržlėmis, vinimis ar kitokiais skonio dalykais. Visada atsiminkite iš medžiagų atsparumo bei mechaninės fizikos, kad sraigtinės tvirtinimo jungtys ( medvarščiai, strypai ir etc. ) negalimos naudoti prasislenkantiems jėgų vektoriams fiksuoti. Nes taip gaunamos "jėgos žirklės" tam naudojami vinys. Arba spec. sraigtinės medžiagos. Pastarųjų kaina besvietiška ir naodojami jie tik labai siaurose sferose. P.S. Grebestuodami stoga naudokite visais atvejais tvirtinti grebėsta su gegne po du vinis 95 mm ilgio, o papildomai visą stogo perimetrą ir vėliau kas antrą grebėsto su gegne tvirtinimą prasislenkant su 125 mm vinimi.

Dėl stygų naudojimo. Mūsų meistrai stygas naudoja pagal nutylėjimą ne žemiau kaip pirmąjame trečdalyje žiūrint nuo kraigo į apačią. Nesakau, kad tai blogai. Bet čia jau inžnieriniai skaičiavimai. Iš akies gausis labai "about" Norint Ričardui patarti su stygomis, reikia pirma žinoti stogo šlaito ilgį, gegnių matmenis, stogo dangą.

p.s. aš ne meistras, tik labai atidžiai viską stebiu

[Drožyba]

Biesai tu kaskaip i viska sudetingai ziuri ,tvirtinimo medziagom isleisi tiek kiek visa mediena kainavo ir dar daugiau .Ir dar stogu staciaslaiciu nebuna

Stogų projektavimui yra sukurtas atskiras Statybos Techninis Reglamentas. Jame vienas iš esminių

dalykų yra tai, kad visi stogai yra suskirstyti į dvi grupes: plokščius ir šlaitinius stogus. Kur yra riba

tarp plokščių ir šlaitinių stogų. Reglamente yra įrašyta, kad plokščiaisiais mes vadiname (arba

priskiriame prie plokščiųjų) tokius stogus, kurių nuolydis neviršija 7°. a)Iki 7° mes tuos stogus sąlyginai

vadiname plokščiaisiais, o jei šlaito nuolydis virš 7° mes jį priskiriame prie šlaitinių stogų. Plokščiųjų

ir šlaitinių stogų konstrukcijos taip pat skiriasi.

Be to absoliučiai plokščių stogų, netgi eksploatuojamų (terasos, stogai parkingai) nėra. Taip yra

dėl klimatinių sąlygų, juk mažai kur pasaulyje nelyja, o Lietuvoje dar ir sninga. Todėl jau pačioje

konstrukcijoje yra sudaromi minimalūs nuolydžiai tam, kad organizuotai nuvesti vandenį nuo stogo,

kad nesusidarytų ant stogo “baseinai”, kad nestovėtų vanduo ar tirpstantis sniegas. Ši sniego apkrova

mūsų sąlygomis šąla ir vėl atšyla, ir gadina stogo viršutinę izoliacinę dangą. Vadinasi, absoliučiai

plokščių stogų nedarome, net STR yra parašyta, kad norint suprojektuoti stogą, kurio nuolydis yra

mažiau nei 1,4°, reikia tokį norą pagrįsti. Pagrįsti reikia dėl ką tik minėtų dalykų.

Stogų klasifikacija pagaljų geometriją (5.1 pav.):a) plokščias stogas, bet nedidelis nuolydis yra;

šlaitinis, o tiksliau –vienšlaitis (matome vientisą plokštumą, turinčią nuolydį tik į vieną pusę);

c) dvišlaitis stogas. Šiuo atveju jis yra simetrinis, bet gali būti ir asimetriškas. Ten kur šlaitai viršuje

susijungia, gauname stogo kraigą (šlaitų susikirtimo vieta yra stogo kraigas). O apačioje yra atbraila,

pereinanti į karnizą; d) stogas su valmiais; e) dvišlaitis su pusvalmėmis. Nukirpta ne visa plokštuma, o tik nedidelė jos

dalis. 5.1 pav. f) keturšlaitis stogas konusinis (piramidinis), panašus į dvišlaitį, bet dar dvi prisideda plokštumos į

kitas puses;

g) daugiašlaitis stogas. Tokių stogų gali būti labai įvairių. Kas yra būdinga tokiam stogui. Jei

dvišlaičio stogo atveju plokštumos yra vientisos, tai daugiašlaičio stogo atveju yra lūžiai, keičiasi

posvirio kampas. Lūžta stogo plokštuma, atsiranda briaunos ir todėl turime vieną šlaitą vieno posvirio,

o kitą šlaitą – kito posvirio. Tas pats yra ir kitose plokštumose. Ir todėl tokį stogą mes vadiname

daugiašlaičiu;

h) taip pat daugiašlaitis, bet šis yra ypatingas – pjūklinis stogas. Kas yra būdinga pjūkliniams

stogams: gali būti su skaidriom ir aklinomis plokštumomis. plokštumų posviriai ir pačios plokštumos

gali skirtis ir būti vienodos. Bet pjūklinio stogo atveju, svarbiausia, kad viena plokštuma yra gana stati

(60°) ir ta plokštuma yra skaidri, o kita yra gerokai didesnė ir lėkštesnė.

[Biesas]

jo. dėl stačiašlaičio, tik dabar pastebėjau, idomiai sukūriau

o dėl viso kito. tai - nesipriešinu. taip ir yra. juk čia, ką parašei, tai reglamentas vienas prie vieno.

[suwalkas]

Nesudėtingas statinys – paprastų konstrukcijų pastatas, kurio didžiausias aukštis 8,5 m, kurio visų aukštų, antstatų, pastogės patalpų ir naudojimo paskirtimi susietų priestatų plotų suma yra ne didesnė kaip 80 kvadratinių metrų ir kurio rūsys (pusrūsis) yra ne didesnis kaip vieno aukšto; paprastų konstrukcijų inžinerinis statinys. Pastato ir inžinerinio statinio paprastų konstrukcijų požymius ir techninius parametrus nustato normatyviniai statybos techniniai dokumentai (Statybos įstatymas aktuali redakcija 2 straipsnio 6 punktas). Detaliau, kas yra nesudėtingas statinys pateikta STR 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai“ priede (aktuali redakcija).

Neyptaingas statinys - statinys, nepriskiriamas ypatingiems ir nesudėtingiems statiniams (Statybos įstatymas aktuali redakcija 2 straipsnio 94 punktas).

Ar tai rekonstrukcija ar tai nauja statyba aprašyta STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ aktuali redakcija.

Kokio tipo projektas rengiamas esant skirtingoms statinių kategorijoms aprašyta Statybos įstatymas aktuali redakcija 20 straipsnio 1 punkte.

Jei kils klausimų, klauskite. Pasistengsiu atsakyti.

labas, planuoju statytis nedideli tvarta, turetu patekti i nesudetingu statiniu 2 kategorija. Su auksciais, plociais, plotais viska kaip ir perprates, bet kaip su atstumais nuo esamu sklype pastatu? Pas mane artimiausias gaunasi medinis kluonas panasiai 3-4 m nuo busimo blokeliu tvarto ir tai gaunasi prasikeisdamas kampu per 2m.

[Guest d2r2]

Nesudėtingas statinys – paprastų konstrukcijų pastatas, kurio didžiausias aukštis 8,5 m, kurio visų aukštų, antstatų, pastogės patalpų ir naudojimo paskirtimi susietų priestatų plotų suma yra ne didesnė kaip 80 kvadratinių metrų ir kurio rūsys (pusrūsis) yra ne didesnis kaip vieno aukšto; paprastų konstrukcijų inžinerinis statinys. Pastato ir inžinerinio statinio paprastų konstrukcijų požymius ir techninius parametrus nustato normatyviniai statybos techniniai dokumentai (Statybos įstatymas aktuali redakcija 2 straipsnio 6 punktas). Detaliau, kas yra nesudėtingas statinys pateikta STR 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai“ priede (aktuali redakcija).

Neyptaingas statinys - statinys, nepriskiriamas ypatingiems ir nesudėtingiems statiniams (Statybos įstatymas aktuali redakcija 2 straipsnio 94 punktas).

Ar tai rekonstrukcija ar tai nauja statyba aprašyta STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ aktuali redakcija.

Kokio tipo projektas rengiamas esant skirtingoms statinių kategorijoms aprašyta Statybos įstatymas aktuali redakcija 20 straipsnio 1 punkte.

Jei kils klausimų, klauskite. Pasistengsiu atsakyti.

labas, planuoju statytis nedideli tvarta, turetu patekti i nesudetingu statiniu 2 kategorija. Su auksciais, plociais, plotais viska kaip ir perprates, bet kaip su atstumais nuo esamu sklype pastatu? Pas mane artimiausias gaunasi medinis kluonas panasiai 3-4 m nuo busimo blokeliu tvarto ir tai gaunasi prasikeisdamas kampu per 2m.

Jei kluono gaisrinis plotas mazas, galima statyti ir 2m, jei didelis, reikės priešgaisrinė sienutės. Kokios, reik konkrečiai žiūrėt projektą rengiant.