Maj

500 l vandens - tai jau baisiai didelis kiekis... galvoju, gal verta iš Lenkijos užsakyt kad parvežtų. 100 l talpos apie 1700 Lt Pieno žiemą tai nedaug bus, iki 500 l per dieną, tai tokį kiekį vandens turėtų gerai užšildyt. Turėtų atsipirkt, nes elektra kad ir tą 100 l užšildyt daug kainuoja. http://euromilk.pl/category/hodowla-wymienniki-ciepla

Ką esat girdėję, ar patys gal turite vandens šildytuvą, kuris jungiasi prie šaldytuvo - tas pats freonas eina per jį ir šildo vandenį. Pasiteisina?

http://www.delfi.lt/verslas/verslas/lyg ... z3G29AgoPB

??????????

Tikrai taip, mūsiškės irgi žino vardus ir dažniausiai ateina pašauktos. Tik pirmaveršės dar būna žioplos, melžtis ne visada pareina. Kas dėl eilės, tai yra keletas karvių, kurios visada pareina pirmos, yra dalis, kurios taip pat turi savo laiką o kitos - kaip papuola. Šiaip senės puikiai žino tvarką, žino vardus, bet karvės vis dėl to ne šunys, nėra pas jas tokio paklusnumo. Jei nori - girdi ir supranta kai šauki ir pareina, nenori - neprišauksi . Nuo nuotaikos priklauso, jeigu tingi - apsimes kurčia Specialiai mokyti nereikia, jos pareina todėl, kad per kiekvieną melžimą gauna miltų. Ir dar noras pareiti dažnai priklauso nuo miltų kiekio. Kadangi miltai normuojami pagal primilžį, tai baigiantis laktacijai ir pradėjus mažinti miltus, noras pareiti melžtis proporcingai mažėja, nors ne visoms Užtrūkusios žino, kad miltų negaus ir nepareina.

O jeigu tie kaimynai irgi būtų bandę savo pieną parduot, ten pat, kur ir tamsta, kas tada? Nesigirtum nei tokiom kainom, nei paklausa Kaip siaurai žmonės žiūri, negi tikrai manot, kad visą pieno ūkiuose primelžiamą pieną įmanoma parduoti ant gatvės? Ar manot, kad pas mus aplamai tiek pieno suvartojama?

Tai va būtent, kad daliai žmonių nepriimtini natūralūs ūkininkų produktai, ir dar yra eilė priežasčių, kodėl perka parduotuvėse, todėl ir rašiau, kad rinka ribota.

Tie ūkininkų turgeliai ir visa tokios prekybos rinka yra ne guminė. Jeigu daug kas supultų su savo pienais į miestus, paprasčiausiai niekas neišpirktų. Tai todėl ir gyvena normaliai ta dalis, kuri parduoda tiesiogiai vartotojui, kad jų nėra per daug. Ar dabar siūlot VISIEMS ūkininkams pilt pieną į bidonus, spaust sūrius, mušt svietą ir stovėt kas keli metrai ant šaligatvių Įsivaizduojat, kokie kiekiai būtų?

Marijampolė Vieną dieną debesys rytais nuėjo, kitą - vakarais, o pas mus po kelis lašus, arba nieko.

O pas mus tik per kokius 2 cm įlijo... pievos bent laikinai atsigavo.

Pirmiausiai atsižvelkite į tai, koks dirvožemis pas jus ir kokios žolės jame geriausiai augtų. Šiaip sėklos norma yra apie 25 - 30 kg/ha. Rekomenduojama į mišinius dėti apie 10 proc pievinės miglės, kad susidarytų atsparesnė ištrypimui velėna, o iš likusių padaryčiau kuo įvairesnį miksą.

Tas Dotnuvos projektų mišinys labiau tinkamas mėsiniams, penimiems arkliams. Na arba gaunantiems reguliarų, pakankamai didelį krūvį. Apibūdinamas kaip "Tai ”minkštas”, ”saldus” ir itin vertingas pašaras" O linkusiems tukti, nedirbamiems arkliams atvirkščiai - reikia kuo mažiau maistingo, su kuo daugiau ląstelienos pašaro. Jokių dobilų, dobiliukų ir kitų ankštinių žolių. Ir ganyti ant kaip įmanoma suaugesnės žolės, jokių šviežių, sultingų atolų. Pas mane didžioji arklių pievos dalis sėta ko gero tarybiniais metais Išlikusi šunažolė, miglė, įvairios smilgos, pievinis pašiaušėlis. Pats geriausias variantas arkliams. Ganymą bei šienavimą susiplanuoju taip, kad visai jaunos, sultingos žolės gauna tik pavasarį. Todėl rekomenduočiau susipirkti atskirai varpinių žolių sėklas ir pasidaryti mišinį. Kiek skaičiau, tai tik erainčinsvidrė netinka, nes turi daug angliavandenių. Atolui idealu šunažolė, bet su pirma žole problema, nes ji labai greitai užauga ir perauga, kai kitos žolės dar nebūna pakankamai suaugę, tai šienavimui skirtuose plotuose jos labai daug sėti nereikėtų. Turiu atskirą vienos šunažolės pievą vien ganymui, pavasarį ten pradedu ganyti, po to nuganyta jau ji taip greitai neperauga. Čia pasiskaitymui apie žoles http://www.agrolitpa.lt/lt/seklos

Labai abejoju, kad analogišku atveju kaimynai sumokėtų tokius pinigus žalos padengimui O šiaip tikrai nesąmoningai pasielgta, kodėl sumokėta tokia suma iš oro, be jokių vertinimų, ir net įtariu, be raštiško apiforminimo

Nu.... Jums atrodė, kad yra už ką tiek mokėt?

Būna įvairių tinklų nuo paukščių, pvz http://www.balticagro.lt/index.dsp?page=2823

perėjimui geriausia įsigyti kalakutę (ne mėsinę, aišku). Jos ir kiaušinių daug aptupia, ir labai rūpestingai vaikus prižiūri.

861151770

Tiesiog vieną dieną pamatom, kad viščiukas pasišiaušia, pradeda sunkiau kvėpuot, snūduriuoja, nelesa ir nugaišta per kelias valandas ar per parą. Ir taip kartojasi kas kelios dienos. Pradžioje, gal daugiau savaitę nuo pirkimo, nenugaišo nei vienas, paaugę pradėjo krist. Kartais pastebiu, kad būna išmatų, tokių rausvų, lyg su krauju, bet ar tai tų viščiukų, kurie nugaišta - negaliu pasakyt. Pirkti paauginti, 2 sav amžiaus. Dieną laikomi "namelyje" - sienos aptrauktos tinklu, stogas - plėvele, dugno nėra - kilnojam vis ant naujos žolės. Buvo 37 viščiukai, liko 28, dėžės plotas 2x1,5 m. Kai buvo vėsiau ir vėjuota, sienas apsupom plėvele, paliekant tarpą ventiliacijai. Dabar šonai atviri, bet skersvėjo negauna, nes užstoja pastatai ir krūmai. Nakčiai sunešame į tvartą, į pakreiktą šiaudais vielinį narvą. Kad būtų jiems per šalta, tai nemanau Šeriam kombikormu, dabar jau stambesniu, kur nuo 3 sav. Neseniai pradėjom paberti kviečių, bet jų labai nedaug lesa. Kai taip gaišta, tai atidedam perėjimą prie kvietinių miltų ir kitų naminių pašarų Žvyro gauna. Vandens pripilam į indus, kuriuos kas kart praplaunam. Anksčiau visada taip augindavo, nebūdavo tokio gaišimo nuo neaišku ko...

Mėnesio su virš amžiaus broileriai pradėjo gaišt, kas kelios dienos vis po kokį nusiverčia. Nesuprasi, kas netinka, šiaip neišsekę gaišta, sunkūs, dideli. Nusipirkau trisulfon, kokios jo normos, vieną kartą sugirdyt, kelis kartus dienoj, ar kelias dienas? Vaistinėj tik pasakė, kad šaukštelis į litrą

Nu tai kas dar gali sudaryti šėrimo pagrindą, jei ne stambieji pašarai? Vaisiai ir daržovės tik palepinimui ir nėra būtina, dideliais kiekiais negalima šert. Rašiau rašiau apie grūdų šėrimą, ir vėl klausimas tas pats Jeigu kažkas parašytų, kad savo lenktyniniams duodu miežių, kukurūzų, liucernos granulių, tai reiškia ir aš saviškiams, jeigu juos laikyčiau tik dėl grožio, galiu tokius pašarus duot? Pašaro parinkimas priklauso nuo krūvio ir nuo įmitimo - šitą sakinį suprantat? Kaip viename seminare trumpai ir aiškiai pasakė apie parduodamų pašarų asortimentą: tai yra komercija. Nes jeigu žiūrint tik į tai, kas reikalinga daugumai eilinių žirgų, tai visose firmose pašarų asortimentas būtų : avižos, avižos, avižos - kokia konkurencija būtų? Tuo labiau, kad tiesiai iš ūkininkų galima avižas pirkti. Todėl primaišo visko, pradedant daržovėmis, baigiant datulėmis, bananais, gražiai įpakuoja, dar gražiau aprašo ir žaidžia pirkėjų emocijomis. Yra žirgai, kuriems reikia tų didesnės maistinės vertės pašarų, tačiau daug kas perka visiškai be reikalo.

Yra Lietuvoje keletas "arklinių" veterinarų, yra veterinarijos akademijos gydytojai, atvažiuoja iš Lenkijos, Latvijos. Bet realiai situacija labai bloga, gydytojų ryškiai per mažai, jeigu gyvensi kur nors užkampyje, ekstra atveju sunku bus ką prisikviesti. Į tą mitybos grafiką taip sudėtingai nežiūrėkite, pagrindinis rodiklis yra žirgo įmitimas, pagal jį ir spręskite. Imant normalaus įmitimo, sveiką, geru pašaru šeriamą sportinį žirgą, jeigu jojamas kasdien, aktyviai, maždaug po 1 valandą, galima duoti apie 2 kg avižų. Jeigu kūsta, neprošal būtų pasikonsultuoti su arkliniu veterinaru, žirgų augintojais, ieškotis straipsnių internete, forumuose. Tik toks patarimas, kad viena nuomone nepasikliaukite, nes yra žmonių su skirtingais požiūriais, tenka pačiam atsirinkti, kas atrodo logiška ir teisinga, kaip mano dauguma ir kas tinka jūsų žirgui. Man asmeniškai šis klausimas neaktualus, nesidomiu plačiau, nes pas mane sunkieji arkliai, kurie ir be avižų yra per stori Dulkės kažin ar pagrindinė, bet tikrai ne vienintelė kvėpavimo ligų priežastis. Pavojingiausios yra pelėsių sporos, kurių yra šieno ir šiaudų dulkėse. Būtent tas dulkes su pelėsio sporomis ir turėjau galvoje, nes pjuvenose įprastai pelėsio būna mažiau. Dar viena iš dažnesnių priežasčių - amoniako garai. Pjuvenos geriau sugeria kvapus ir drėgmę, sausesniame garde mažesnė tikimybė, kad į žirgo kanopas įsimes puviniai. Ir tų pjuvenų būna įvairaus stambumo, aišku, smulkios kaip miltai nėra gerai. O šiaip normalios, stambesnės pjuvenos dulka panašiai kaip ir šiaudai.

Dėl šėrimo yra labai plati tema... Žiūrint kokį žirgą planuojate auginti ir ką su juo veiksite. Šaltakraujams - darbiniams, poniams, žemaitukams, jeigu jie negauna didesnio krūvio, grūdiniai pašarai yra tiesiog nuodai. Seniau, kai arkliai ištisas dienas dirbdavo, avižos buvo būtinos, tačiau žmonės ir dabar galvoja, kad gerai prižiūri arklį duodami jam pasilepinimui grūdų. Žinau ne vieną atvejį, kai žmonės praktiškai darbui nenaudojamus arklius šėrė kartu su karvėmis - šienainis, kukurūzų silosas, miltai, kol jiems išsivystydavo toks laminitas, jog dėl skausmo negalėdavo pastovėti ar net atsikelti. Nu ir tada nuspręsdavo, kad arkliukas nusilpo ir dar papildomai avižų reikia puskibirį duoti, kad sustiprėtų Tai gerai, jeigu sugalvodavo išsikviesti nusimanantį veterinarą, kuris atvesdavo į protą. Su sportinių šėrimu irgi reikia būti labai atsargiems. Dažnai jie šiek tiek prasčiau įsisavina pašarus, išeikvoja daugiau energijos, tačiau per didelės grūdinių pašarų normos jiems lygiai taip pat kenksmingos. Kai kurie specialistai mano, kad tik avižos yra optimaliausias, labiausiai toleruojamas variantas. Prieš šeriant kitais grūdiniais pašarais reikia įsitikinti, kad jų tikrai reikia - pvz žirgas gauna didelį krūvį ar prastai įsisavina pašarus, yra senas ir pan, ir vien avižos nepalaiko tinkamo įmitimo. Į kiekvieną žirgą reikia žiūrėti individualiai - jeigu jis mažai dirba, gauna kokybišką pašarą, yra gero įmitimo, tuomet grūdų jam aplamai nereikia. Kreikti daug geriau pjuvenomis, jos geriau sugeria drėgmę, mažiau dulka, o jeigu arklys turi problemų su kvėpavimo sistema, šiaudai aplamai netinka. Sveikiems arkliams galima kreikti ir šiaudais, tik, žinoma, kokybiškais, nesupelijusiais. Šiaudų privalumas toks, kad jų lengviau gauti ir pigiau.

Žirgynuose - nuo 350 iki 1000+ per mėnesį. Namuose galima paskaičiuoti: per mėnesį maždaug 2-2,5 rulono šieno ar šienainio x 6-7 mėnesiai (jei vasarą ganysis), 4-6 rulonai šiaudų kraikui, maždaug 5-6 kartus per metus kviesti kalvį apdrožti kanopas - mažiausiai 300 Lt už darbą ir dar už kurą gali reikt primokėti , jei kaustyti - bus žymiai brangiau. Jeigu reikės avižų, miuslių - normos pagal arklio kondiciją ir krūvį, tai paskaičiuoti iš anksto sunku. Ir dar gali prisidėti šimtas kitas vaistams nuo kirminų, veterinarinėms paslaugoms (pvz dantų sutvarkymui), įvairioms smulkmenoms ir pan. Čia jeigu arklys sveikas, nereikia ypatingos priežiūros, nereikia gydyt įsisenėjusias ar atsinaujinančias traumas, ligas.

http://www.am.lt/VI/index.php#a/14757

DeLaval vakuumo siurblys pas mane jau daugiau kaip 10 metų kasdien melžia ir dar jokio gedimo nebuvo. Jūs painiojat kietumą su pieno neatleidimu. Visi tie veiksniai, kur rašėte, tinka, kai yra problemų su pieno atleidimu. O kai karvė kieta, t.y. kai spenio kanalas siauras - tai nepadės.