Kad šiek tiek turėtų būti Lietuvoje vilkų, sutinku, . Tačiau jie neturėtų būti ūkininkų rūpestis. Nes dabar vieninteliai, kurių sąskaita vilkai dalinai maitinasi ir moko jauniklius, deja, yra žemdirbiai. Jeigu būtų 100 % kompensuojami nuostoliai arba įrengiamos logiškos apsaugos priemonės (ne siūlymai kas vakarą parsigint į tvartus gyvulius, esančius už kelių km, augint šunis, kurie kaimynus papjaus), tai manau žmonės taip labai nepyktų.
Ir vilkų skaičius turėtų būti protingas, nes dabar iš aktyvistų pasisakymų matosi, kad jie už visišką vilkų medžioklės uždraudimą. Tikrai nereikia, kad jų būtų kiekviename miškelyje, didžiausiais miškų masyvais tegul apsiriboja. Beje, per karą kaip tik buvo labai išsaugusi vilkų populiacija, tėvai pasakoja, kad pokario metais net dieną po laukus bėgiodavo. Vėliau iššaudė ir mūsų kraštuose daugiau pusšimtį metų jų nebuvo. Dabar jau girdisi, kad atsiranda. Ir žiemą bejodinėjant miške arkliai pablūdo, pradėjo uost orą, šnarpšt, paniškai dairytis - galima vilką pajuto. Tikrai ne koks jausmas Nei į stirnas, nei į šernus ar šunis,lapes taip nereaguodavo.