Azoto trąšų ypatumai
Su azotu yra šiek tiek kebliau. Lietuvoje prekiaujama azoto trąšomis, kurios turi tris azoto formas: tai amidinė NH2, amonio NH4 ir nitrato NO3 formos. Augalai per lapus gerai įsavina tik NH2 formą, o per šaknis gali įsavinti tik NH4 ir NO3 formas. Tačiau NH4 forma patekusi į dirvą nejuda, todėl augalai ją įsisavina tik tada, kai šaknys įauga į šios medžiagos buvimo vietą. Tai reiškia, kad augalai vegetacijos pradžioje NH4 formos azotą įsisavina labai menkai ir šiek tiek daugiau įsisavinti pradeda tik antroje vegetacijos pusėje, kai jau būna išsivysčiusi šaknų sistema.
Pagrindinis azotas augalams yra nitratinės NO3 formos. Į dirvą įterptos NH2 ir NH4 azoto formos augalams tampa prieinamos tik tuomet, kai pavirsta nitratine NO3 forma. Šis procesas, tiesiogiai priklausantis nuo dirvos temperatūros, vyksta tokiu greičiu.
Bėda, jei peržiemojusius žiemkenčius pavasarį pirmąjį kartą tręšėte azoto trąšomis, kuriose nėra nitratinio NO3 azoto. Išbertos trąšos gulės dirvoje 4–6 savaites, kol augalai galės jas paimti. Tai reikštų, kad žiemkenčiai lieka be pirmojo ankstyvojo tręšimo!
Kita problema yra ta, kad augalams prieinama nitratinė NO3 azoto forma yra labai judri. Gilyn į dirvą (pajuda 30 cm) nitratai nusiplauna, kai molinguose dirvožemiuose iškrenta 100 mm kritulių, priemoliuose – 60 mm, smėliuose – 30 mm. Vadinasi, norint augalus gerai aprūpinti azotu, reikia atsižvelgti į kritulių kiekį (nuo to priklauso nitratų išsiplovimas) ir dirvos temperatūrą (nuo to priklauso nitratų atsiradimas iš kitų azoto formų ir kokį jų kiekį augalai sunaudoja).
bendrojo karbamidinio azoto (N-NH2) kiekis ne mažesnis kaip 46,5%.
http://www.manoukis.lt/print_forms/print_st_z.php?s=905&z=42
Aš taip pat ne agronomas , tik bandau remtis literatūra